- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- A18.-378-1118/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00136-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Z.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė Palangos pasienio užkarda
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.38Pasienio teisinio režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas (ANK 536 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 536 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Z. 2020 m. kovo 26 d. apie 14.00 val., laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ laikotarpiu, sausumoje Mažeikių r. sav., kelyje Ežerė – Buknaičiai, ties valstybės sienos ženklu Nr. 0522, nevykdė teisėtų valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimų nekirsti valstybės sienos nenustatytoje valstybės kirtimui vietoje ir pėsčiomis kirto Lietuvos – Latvijos valstybės sieną, tokiu būdu išvengdamas patikrinimų pasienio kontrolės punkte, kuris numatytas valstybės sienos kirtimams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.2.1 papunktyje. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.2.1 papunktį, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 536 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už du administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, jog ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, administracinių nusižengimų byla, dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų nagrinėtina teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Z. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad apie metus laiko gyveno pas savo draugę Ežerės m., Latvijos Respublikoje. 2020 m. kovo 26 d. apie 14.00 val., susipykęs su drauge, nusprendė grįžti į Mažeikius, kur gyvena jo šeima. Jam einant pėsčiomis ties valstybės siena Ežerė – Buknaičiai, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jį sustabdė, neleido kirsti sienos, paaiškino, kad ji yra uždaryta ir nurodė artimiausią vietą, per kur jis gali patekti į Mažeikius. Nepaklusus pareigūnų reikalavimams, jis prasmuko pro sieną ir buvo sulaikytas.
Pažymėtina, jog pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos specialistas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – VSJAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančius teisės aktus. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 536 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarta paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtinti karantino režimą. Minėto nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.) 3.1.2.1 papunktis numatė, jog valstybės sienos kirtimas vykdomas per šiuos tarptautinius valstybės sienos perėjimo punktus: automobilių kelių: Kalvarija–Budziskas, Saločiai–Grenstalė, Būtingė–Rucava, Smėlynė–Medumi, Medininkai–Kamenyj Log, Raigardas–Privalka, Kybartai–Černyševskoje, Panemunė–Sovetsk, Šalčininkai–Benekainys, Lazdijai–Aradninkai. Taigi, kiekvienas asmuo, siekdamas kirsti Lietuvos Respublikos sieną automobilių keliais (pėsčiomis), privalėjo ją kirsti tik minėtame nutarime nurodytuose pasienio kontrolės punktuose.
Paminėtina, jog pasienio kontrolės punktuose pagal kompetenciją patikrinimus atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė, Lietuvos kariuomenės Karo policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VSJAĮ 17 straipsnis). Šios institucijos užtikrina valstybės sienos kirtimo tvarką ir išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte. Išorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose (VSJAĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Z., Lietuvoje patvirtinto karantino režimo metu, t. y. 2020 m. kovo 26 d., būdamas žodžiu įspėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nekirsti valstybės sienos, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną per laikinai uždarytą pasienio kontrolės punktą, t. y. Buknaičiai-Ežerė. Tai, jog E. Z. padarė administracinius nusižengimus, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: 2020 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 37235-ANR_P-1028-2020, kuriame nurodytos administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos specialistų Ž. V. ir T. M. tarnybiniai pranešimai Nr. 125-941 ir Nr. 125-942, kuriuose nurodytos įvykio metu nustatytos aplinkybės, E. Z. paaiškinimai pareigūnams ir atlikti veiksmai įvykio metu; bendra įvykio informacija; taip pat E. Z. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad 2020 m. kovo 26 d. pėsčiomis kirto laikinai uždarytą pasienio kontrolės punktą: Buknaičiai-Ežerė. Minėtų duomenų visuma patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Z. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 536 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka, neteistas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padarytų nusižengimų pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, pažeidėjui paskyrus ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 536 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas lygus minimaliems sankcijose nustatytiems baudų dydžiams.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi ir 536 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
E. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir 536 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir E. Z. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti E. Z., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20115651307 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.