- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-282-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, I. L. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, A. T.
121.1.,121.15,121.21.,121.22.
nutartiS
2007 m. gegužės 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui L. K., jo atstovei advokatei V. L., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei K. P., atsakovei I. L. Š., jos atstovei advokatei R. G.,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, I. L. Š., tretieji asmenys Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, A. T. (G.), dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti 2004 m. vasario 9 d. Kauno miesto savivaldybės ir I. L. Š. pasirašytą gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute, nuomos sutarties dalį, kuria I. L. Š. buvo suteiktos patalpos R-6/2,31 kv.m. ir a/9,94 kv. m., negaliojančia ir įpareigoti atsakovę I. L. Š. palaisvinti patalpą a-l, esančią mansardoje nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per penkias dienas.
Ieškovas nurodė, kad jog jis yra 68/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ūkinių statinių, savininkas, o tretysis asmuo A. T. (G.) yra 32/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, savininkė esančių (duomenys neskelbtini) . Trečiajam asmeniui A. T. (G.) nuosavybė buvo grąžinta su gyvenančiais nuomininkais, todėl A. T. (G.) ir Kauno miesto savivaldybė 2004 m. rugsėjo 1 d. pasirašė savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį Nr. 10-4-251. Nuomos sutarties 1 punkte nurodytas išnuomojamas plotas 82,82 kv.m., atitinka trečiojo asmens A. T. (G.) turimų patalpų plotą. 2004 m. vasario 9 d. Kauno miesto savivaldybė ir atsakovė I. L. Š. sudarė gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name nuomos sutartį, kuria atsakovei I. L. Š. yra išnuomota patalpų daugiau, negu turėjo ir išnuomavo Kauno miesto savivaldybei pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. sutartį savininkė A. T.. Rūsio patalpa R-6 atsakovė I. L. Š. niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, nes ši patalpa nuo 2003 m. yra išgriauta, o šiuo metu patalpoje a-1 atsakovė yra sukrovusi įvairius nenaudojamus sendaikčius ir kliudo ieškovui toliau atlikti patalpų rekonstrukciją, todėl yra vadovaujantis CK 4.93 str., 6.586 str. yra pagrindas pripažinti nuomos sutarties dalį negaliojančia ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti a-1 patalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 2 d., grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas bei, kad iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti. Nuomininkė I.L. Š. naudojasi ginčo patalpomis R-6/2,31 kv. m ir a-1/9,94 kv. m. nuo 1974 m., ką patvirtina 1974 m. birželio 20 d. Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto rašto nuorašas Nr.1001p. bei 2004 m. vasario 9 d. gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutartis, todėl patalpų savininkas - ieškovas L. K. neturi teisės iškeldinti nuomininkės I.L. Š. iš jai išnuomotų ginčo patalpų iki to laiko, kol jai bus įvykdyta valstybės suteikta garantija.
Atsakovė I.L. Š. prašė ieškinio netenkinti, nurodė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1962 m. ir naudojasi dvejais kambariais, virtuve, R-6/2,31 kv. m., t. y. rūsio patalpa, ir a-1/9,94 kv. m., t.y. bendro naudojimo koridoriumi, patekimui į jos butą. Dėl ieškovo vykdomos rekonstrukcijos patekimas į jos butą a-1/9,94 kv. m. patalpa neįmanomas. Tretysis asmuo A. T. (G.), mainydama turtą, nuslėpė nuo ieškovo faktą, jog yra jos įsipareigojimai nuomininkams.
Tretysis asmuo A. G. (T.) prašė ieškinį patenkinti, nurodė, kad pagal jos 2004 m. rugsėjo 1 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarytos nuomos sutarties išnuomotą 82,82 kv. m. plotą neįeina R-6/2,31 kv. m., t. y. rūsio patalpa, ir a-1/9,94 kv. m., t. y. bendro naudojimo koridorius, todėl Kauno miesto savivaldybė, sudarydama nuomos sutartį su I.L. Š., nebuvo ginčo patalpų savininke, nes jos mainų sutartimi buvo perleistos ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinio netenkino, iš ieškovo L. K. priteisė atsakovei I.L. Š. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei priteisė 32,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovas yra 68/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ūkinių statinių esančių (duomenys neskelbtini) , savininkas 2001 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties Nr. G-847, 2003 m. kovo 15 d. mainų sutarties, reg. Nr.3112 pagrindu (1 t, b.l.11,17,18, 2 t., 50-53). Tretysis asmuo A. T. (G.) yra 32/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė 1997 m. lapkričio 26 d. teismo nutarties Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1814 pagrindu (b.l.11,12). Ieškovas 2003 m. kovo 15 d. dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo su atitinkama dalimi kiemo statinių mainų sutartimi 249 kv.m. iš 0,0914 ha žemės skypo esančio (duomenys neskelbtini), sumainė su trečiuoju asmeniu A. G. (T.) į 0,18 dalių gyvenamojo namo 1A1m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), kurios A. T. (G.) buvo grąžintos Kauno miesto valdybos 1991 m. spalio 22 potvarkiu Nr.251-V, ir 1997 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pasidalinta su ieškovo motina V. K. (1 t., b.l. 12,62-104,142-144), tokiu būdu ieškovas tapo ginčo patalpų R-6/2.31 kv. m. ir ½ dalies a-1/9.94 kv. m. savininku (2 t. b.l.50-71). 2004 m. vasario 9 d. tarp Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos trečiojo asmens Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, ir atsakovės I.L. Š. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo suteikta valdyti ir naudoti 44,70 kv. m. gyvenamoji patalpa ir bendro naudojimo bei pagalbinė patalpos R-6/2,31 kv. m. bei a-9,94 kv.m., kurios 1999 m. sausio 25 d. ir 1999 m. gruodžio 31 d. perdavimo aktais nei A. T. (G.), nei V. K. nebuvo perduotos (1 t., b.l.6,7,40,41,52,53,137,138,143,144, 2 tome prijungtos administracinės bylos Nr.11⁶-167/2004, b.l.36). 2004 m. rugsėjo 1 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens A. T. (G.) buvo sudaryta savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartis, kuria pastaroji išnuomojo Kauno miesto savivaldybei gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini), butus Nr.3 ir Nr.5, 82,82 kv.m. bendrojo naudingojo ploto gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. ir Lietuvos Respublikos CK nustatytomis sąlygomis bei visų minėtų nuomos sutarčių šalims buvo išduoti valstybės garantijų raštai (1 t., b.l.8-10,100-104, 139, 150,151-154).
Ieškovo ieškinio pagrindas yra tai, jog 2004 m. vasario 9 d. gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutartimi Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama trečiojo asmens Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, išnuomojusi (valdyti ir naudoti) atsakovei I. L. Š. pagalbinę bei bendro naudojimo patalpas R-6/2.31 kv. m. bei a-1/9,94 kv.m., kurios sutarties sudarymo metu nuosavybes teise priklausė ieškovui, o ne trečiajam asmeniui A. T. (G.), kuri tik 2004 m. rugsėjo 1 d. sudarė savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe ir šia sutartimi neišnuomojo ginčo patalpų, pažeidė ieškovo-turto savininko teises, todėl jis negalįs naudotis turtu, jo valdyti (rekonstruoti) ir jis jokių įsipareigojimų nei atsakovui Kauno miesto savivaldybei, nei atsakovei I. L. Š. neturįs (CK 4.37 str., 6.477 str. 4 d., 6.586 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip restitucijos procese grąžinto gyvenamojo namo dalies savininkas dovanojimo, mainų sutarčių pagrindu ir šių sutarčių pagrindu ieškovas įgijo tiek teisių ir pareigų, susijusių su turtu, kiek jų turėjo ir perleisto turto savininkai (A. T. (G.) ir V. K.), t. y. grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas, t.y. iki nuomininkui bus suteikta kita gyvenamoji patalpa. Toks gyvenamųjų namų savininkų nuosavybės teisių apribojimas nustatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Pagal CK 4.19 str. 1 d., 6.581 str. 1 d. nuostatas, pagrindinio daikto priklausinys R-6 (rūsio patalpa) ir bendro naudojimo patalpa a-1/9,94 kv. m., kurie yra susiję su išnuomotomis grąžintame gyvenamajame name esančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku. Nuomininkė I.L. Š. įstatymų nustatyta tvarka suteikta gyvenamąja patalpa ir bendro naudojimo patalpa a-1/9,94 kv.m. patekimui į jos butą iki ieškovo atliktos rekonstrukcijos bei pagalbine patalpa R-6/2,31 kv. m. teisėtai naudojosi ir iki ginčijamos nuomos sutarties sudarymo (1 t.,b.l.40,41,138, 2t.,b.l.30-37). 2004 m. vasario 9 d. gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutarties dalis dėl bendro naudojimo bei pagalbinės patalpų a-1/9,94 kv. m. ir R-6/2.31 kv. m. suteikimo naudotis atsakovei I.L. Š. nepažeidžia ieškovo teisių, nes duomenų byloje, jog atsakovei I.L. Š.-buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomininkei yra įvykdytos valstybės garantijos, nėra (2 t., b.l.35-37), bei nesant byloje jokių įrodymų, jog atsakovė patalpoje a-1/9,94 kv.m. yra sukrovusi įvairius nenaudojamus sendaikčius ir kliudo ieškovui toliau atlikti patalpų rekonstrukciją, ieškovo ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.). Iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei I.L. Š. ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. K. nesutiko su teismo sprendimu ir prašė jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, dėl šių motyvų:
1) teismo išvada, kad ieškovas kaip restitucijos procese grąžinto gyvenamojo namo dalies savininkas dovanojimo ir mainų sutarčių pagrindu įgijo tiek teisių ir pareigų, susijusių su turtu, kiek jų turėjo ir perleisto turto savininkai A. T. (G.) ir V. K., todėl savininkas privalo išnuomoti savivaldybei tą turto dalį, kuria naudojasi nuomininkas, kol valstybė įvykdys garantijas nuomininkui, yra nepagrįsta. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad Kauno miesto savivaldybė su savininku L. K. yra sudariusi sutartį dėl tokių patalpų, kurias vėliau išnuomojo I.L. Š.. Nuomos sutartis su atsakove I.L. Š. sudaryta 2004-02-09. Garantiją Nr.853A ieškovui Kauno savivaldybė išdavė 2004-09-02, prieš pasirašant garantiją, patalpų nuomos sutartis su ieškovu nesudaryta, butai Nr. 3 ir 5 (išskyrus ½ dalį patalpos a-1/ 9,94kv.m. mansardoje) niekada nebuvo ieškovo nuosavybėn perduoti, garantijos turėjimas negalėjo sukelti ieškovui teisinių pasekmių pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. pagrindu. Kauno savivaldybei neturint savininkui išnuomotų patalpų, negalėjo būti sudaryta nuomos sutartis ir dėl ginčo patalų su I.L. Š.;
2) teismo motyvas, kad savarankiškos nuomos sutarties dalyku, negali būti pagalbinės patalpos, kurios buvo suteiktos įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįstas. Remiantis trečiojo asmens, SĮ „Santakos butų ūkio“ atstovės paaiškinimu, nustatyta, kad apskaitos, kokios konkrečios patalpos buvo suteiktos nuomininkei nebuvo, pati atstovė pripažino, kad nuomos sutartyje su I.L. Š. nepagrįstai įrašyta naudojimasis visa patalpa a-1/9,94 kv.m., esančia mansardoje. Patalpų nuomos sutartyje su savininke A. T. nenurodytos konkrečios patalpos, kurias iš jos išsinuomoja savivaldybė, todėl darytina išvada, kad teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens pripažintą faktą, kad atsakovei nepagrįstai išnuomota visa patalpa mansardoje ir rūsyje R-6/2,31 kv.m. Pateiktoje administracinėje byloje Nr.11 16-167/2004, rūsio plane pažymėtoji patalpa R-6 neturi atskiro savarankiško įėjimo I.L. Š. galėjo patekti į patalpą R-6 tik per R-5, kuri buvo išnuomota 3-ojo buto nuomininkei E. S. ir visada buvo rakinama. Kad pagalbinė patalpa R-6 buvo buto Nr. 5 priklausinys nepateikta jokių rašytinių įrodymų;
3) teismas netyrė rašytinio įrodymo, 2000-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. Š-769, kuriuo buvo pripažintas faktas, kad I.L. Š. ir E. S. savavališkai užėmusios rūsio patalpas, taip pat Kauno miesto savivaldybės nutarimu sudarytos komisijos išvadų dėl I.L. Š. problemų, susijusių su patalpomis ir jos teisių įgyvendinimu, kuriose buvo konstatuota savivaldybės kaltė dėl gyvenamųjų patalpų sudarymo su savininke A. T., neįvertino 1999-01-25 d. patalpų perdavimo-perėmimo akto, kuriuo savininkei V. K. buvo perduota nuosavybėn natūra patalpos, tame tarpe ir patalpos a-1/9,94 mansardoje ½ dalis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovei teisėtai buvo suteiktos ginčo patalpos;
4) atsakovė I.L. Š. patvirtino, kad rūsio patalpa R-5 nesinaudoja nuo administracinio pažeidimo bylos, mansardos patalpa taip pat nesinaudoja, nes yra įrengtas atskiras įėjimas į jos nuomojamą butą Nr. 5. Todėl laikytina, atsakovės teisės nepažeistos, nes reikalavimo dėl pažeistų teisių ji nekėlė. Todėl pati atsakovė netiesiogiai pripažįsta tokią padėtį esant teisinga, o ieškovo reikalavimą pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė atsakovai Kauno m. savivaldybė ir I.L. Š..
Atsakovas Kauno m. savivaldybė nesutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašė apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti nepakeistą teismo sprendimą, dėl šių motyvų:
1) A. T. (buvusi ginčo patalpų savininkė) 1997 m. lapkričio 4 d. prašyme Nr. 44-1566 ir 2000 m. kovo 9 d. prašyme Nr. 44-548 grąžinti jai natūra namą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame gyvenančiais nuomininkais, o taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. išduotoje valstybės garantijoje Nr. 852 nurodė, jog sutinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytomis savininko teisėmis ir pareigomis, tarp kurių pagrindinė savininko pareiga - išnuomoti grąžintas patalpas savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams garantijas. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog grąžinto namo, jo dalies, buto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, valstybės garantija, išduota asmeniui, perleidusiam nuosavybės teisę į grąžintą gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, lieka galioti naujajam savininkui. A. T. perleidus jai grąžinto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę kitam asmeniui, jai išduota valstybės garantija su joje numatytu patalpų savininko įsipareigojimu išnuomoti Savivaldybei grąžintas natūra patalpas iki kol bus įvykdytos valstybės garantijos nuomininkams, liko galioti ir naujajam savininkui, todėl ieškovas L. K. privalėjo išnuomoti grąžintas patalpas Savivaldybei (o Savivaldybė - nuomininkams), kol valstybė įvykdys nuomininkams garantijas. Ši prievolė ieškovui kilo iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų teisės nuostatų. Vėlesnis nuomos sutarties su grąžintų patalpų savininku dėl ginčo patalpų sudarymas arba jos nesudarymas aukščiau nurodytos grąžintų patalpų savininko pareigos nepanaikina;
2) Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-767/2003 konstatavo, jog iki valstybės garantijos įvykdymo nuomininkams, savininkai neturi galimybės valdyti gyvenamųjų namų, jų dalių, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, todėl nei ieškovas, nei A. T. neturėjo teisės išgriauti patalpų R-6 ir a-1 ar jas pertvarkyti (t.y. disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu), kol neįvykdytos valstybės garantijos nuomininkams, tarp jų ir I. L. Š.;
3) Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog valstybės garantija savininkui - tai dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigoja per jame nurodytą laiką perduoti savininkui nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas. Nei ginčo patalpos, nei kitos savininkui grąžintos patalpos ieškovui neturėjo būti perduotos iki kol jos nepatuštintos nuomininkų. Nuomininkei I.L. Š. valstybės garantija dar neįvykdyta. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatyta pareiga patalpų savininkui išnuomoti Savivaldybei grąžintas, nesiejama su jų perdavimu jam, kadangi patalpos savininkui perduodamos tik tada, kai jos jau palaisvintos;
4) ieškovo argumentas, kad teismas ištyrė ne visus byloje esančius dokumentus (Savivaldybės 2000 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. Š-769, patalpų perdavimo 1999 m. sausio 25 d. aktas), yra nepagrįstas, kadangi teismas, vadovaudamasis CPK 185 str. 1 d., įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įstatymas nenumato pareigos teismui pasisakyti apie kiekvieną byloje pateiktą dokumentą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I.L. Š. nesutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašė teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) 2004-02-09 vadovaujantis Kauno miesto Lenino rajono DŽDT 1974-06-14 sprendimu Nr. 246 tarp Kauno m. savivaldybės ir atsakovės buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos sutartis, pagal kurią be kitų patalpų atsakovei buvo išnuomotos patalpos R-6/2,31 bei a-9,94 kv.m. Patalpų suteikimo metu galiojęs LTSR Butų kodeksas nereglamentavo, jog gyvenamosios patalpos priklausiniai gali būti atskiru turto objektu, kuris nuomininkui gali būti išnuomojamas, kad šios patalpos gyvenamosios patapos nuomos sutartyje įtraukiamos kaip pagrindinės patalpos priklausiniai. LTSR Butų kodekso 53 str. numatė, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas yra atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa. Tiek atsakovė, tiek kiti šio gyvenamojo namo butų nuomininkai naudojosi rūsio patalpomis. Rūsio ar koridoriaus patalpos nebuvo apskaitomos atskirai ir nebuvo kieno nors kito nuomos objektu, todėl šios patalpos pagal savo paskirtį ir teisinį režimą laikytinos bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis butų savininkams (nuomininkams) bendrosios nuosavybės teise ar nuomos pagrindais, todėl kaip bendro naudojimo patalpos į nuomos sutartį buvo įtrauktos pagrįstai ir teisėtai, kas atitiko šios nuomos sutarties sudarymo metu galiojančio CK 6.584 str. reikalavimus;
2) aplinkybę, kad dar iki nuomos sutarties sudarymo atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, jog į savo nuomojamą butą atsakovė patekdavo per koridoriaus patalpą a/9,94. Ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka, kad savavališkai iškraustė atsakovės daiktus iš jos nuomojamų patalpų. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (adm. byla N3-667-04) yra konstatuota, jog atsakovė yra ginčo patalpų teisėta naudotoja, kad pagal CK 6.581 str. savarankišku nuomos sutarties dalyku negali būti pagalbinės patalpos, todėl L. K., būdamas grąžinto namo savininku, neturėjo teisės iškraustyti nuomininkui priklausančius daiktus ir tokiu būdu varžyti jų teisę naudotis pagalbinėmis patalpomis;
3) iki valstybės garantijos įvykdymo savininkas negali pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir nuomininkų atžvilgiu imtis tų priemonių, kurios neleidžiamos įstatymu.
Tretieji asmenys A. T. (G.) ir Kauno m. SĮ „Santakos butų ūkis“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygas ir tvarką, tuo pačiu nustatė valstybės garantijas ir juose gyvenantiems nuomininkams. Valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad kol nuomininkams nebus įvykdytos jiems suteiktos garantijos, nuomininkai negali būti iškeldinti iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė I.L. Š. nuo 1974 m. gyvena nuomos sutarties pagrindu 2 kambarių bute Nr. 5 esančiame (duomenys neskelbtini) . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 20 str., Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. ir Kauno miesto valdybos 1991m. spalio 22d. potvarkiu Nr.251-v dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. T. buvo išduota 2004m. rugsėjo 2d. valstybės garantija Nr. 852, kurioje nurodyta, kad valstybė įsipareigoja 32/100 dalių butų Nr. 3,5, esančių (duomenys neskelbtini) savininkui perduoti gyvenamąsias ir kitas savininkui grąžintų butų patalpas ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo nustatytą terminą. Valstybės garantijos turėtoja nurodyta A. T., valstybės garantijos įvykdymo data - nustatyta iki 2009m. spalio 1d. (1t.,b.l.139). Taip pat garantijos dokumentas Nr.853 A buvo išduotas 2004m. rugsėjo 2d. ieškovui L. K., šiame dokumente nurodyta, kad Valstybė įsipareigoja 68/100 dalių butų Nr. 3,5, esančių (duomenys neskelbtini) savininkui perduoti gyvenamąsias ir kitas savininkui grąžintų butų patalpas ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo nustatytą terminą. Valstybės garantijos turėtojas nurodytas L. K., valstybės garantijos įvykdymo data - nustatyta iki 2009m. spalio 1d. Bylos duomenimis A. T. (buvusi ginčo patalpų savininkė) 1997 m. lapkričio 4 d. prašyme Nr. 44-1566 ir 2000 m. kovo 9 d. prašyme Nr. 44-548 prašė grąžinti jai natūra namą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame gyvenančiais nuomininkais (1t., b.l.97-98) bei sutiko išnuomoti grąžintas patalpas savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams garantijas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 10 dalimi, grąžinto namo, jo dalies, buto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, valstybės garantija, išduota asmeniui, perleidusiam nuosavybės teisę į grąžintą gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, lieka galioti naujajam savininkui. Sugrąžinto gyvenamojo namo savininkė A. T. išnuomojo Savivaldybei 82,82 kv.m. bendrojo naudingojo ploto gyvenamąsias patalpas butus Nr. 3,5, esančius (duomenys neskelbtini). A. T. perleidus jai grąžinto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę kitam asmeniui, jai išduota valstybės garantija su joje numatytu patalpų savininko įsipareigojimu išnuomoti Savivaldybei grąžintas natūra patalpas iki kol bus įvykdytos valstybės garantijos nuomininkams, liko galioti ir naujajam savininkui. Garantiniai raštai byloje nebuvo ginčijami, todėl teismas vadovaujasi jais byloje.
Tokiu būdu savivaldybė visiškai pagrįstai disponavo ginčo patalpomis ir tuo pagrindu leido butą Nr. 5, pagalbinę patalpą R-6 ir bendrojo naudojimo patalpą a/9,94 kv.m.,nuomos pagrindo naudoti atsakovei L.I. Š. (1t., b.l.6-7). Ši atsakovės teisė negali būti panaikinta vien tuo pagrindu, kad 1999m. dalis ginčo patalpų buvo perduota V. K., nes vėliau V. K. buvo įpareigota perduoti raktus nuo rūsio atsakovei I.L. Š. (1t.,b.l.100,162). Be to V. K. atsiėmė natūra du butus Nr. 1,4, o ginčas byloje vyksta dėl buto Nr.5 priklausinio. Todėl apelianto motyvai dėl negalėjimo išnuomoti ginčo patalpas atsakovei pripažintini nepagrįsti, todėl atmestini.
Apelianto motyvai, kad atsakovė nesinaudojo patalpa R-6 yra taip pat nepagrįsti ir prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Apeliantas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad namas (duomenys neskelbtini) apšildomas kietu kuru, todėl namo gyventojai naudojosi šalia namo esančiais sandėliukais, vėliau sandėliukai sugriuvo.Sandeliukais naudojosi visi namo gyventojai, tame tarpe atsakovė I.L. Š., dabar atsakovė laiko kūrą buto balkone. Apeliantas pripažino, kad tvarkydamas rūsio patalpas iš rūsio patalpų išmėtė atsakovei I.L. Š. priklausančius daiktus.Todėl apelianto motyvai, kad Š. negalėjo patekti į rūsio patalpas, kadangi patalpa R-5 buvo išnuomota kitai gyventojai yra nepagrįstas. Tai, kad atsakovė I.L. Š. naudojosi rūsio patalpomis, taip pat įrodyta administracinės bylos medžiaga (administracinė byla 11-164/2004). Apelianto motyvai, kad atsakovė naudojo rūsio patalpas menkaverčiams daiktams laikyti ir, kad rūsio patalpos buvo apleistos, rūsio patalpų naudojimo fakto nustatymui esminės reikšmės neturi. Tokiu būdu įrodymų visuma patvirtina, kad I. L. Š. naudojosi pagalbinėmis patalpomis tiek namo kieme, tiek namo rūsyje.
Bylos medžiaga įrodyta, kad į atsakovės L.I. Š. butą galima patekti iš patalpos a-1, t.y. mansardos koridoriaus. Šias aplinkybes patvirtina namo planas ir šalių paaiškinimai, byloje nėra ginčo, jog tokia patalpų naudojimosi tvarka buvo nustatyta nuo 1974 m., t.y. nuo patalpų (buto Nr.5 (duomenys neskelbtini)) suteikimo momento(1t.,b.l.41,138). Atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai pagrįstai nurodyta, kad patalpų suteikimo metu galiojęs LTSR Butų kodeksas nereglamentavo, jog gyvenamosios patalpos priklausiniai gali būti atskiru turto objektu, kuris nuomininkui gali būti išnuomojamas, kad šios patalpos gyvenamosios patapos nuomos sutartyje įtraukiamos kaip pagrindinės patalpos priklausiniai. LTSR Butų kodekso 53 str. numatė, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas yra atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa. Tiek atsakovė, tiek kiti šio gyvenamojo namo butų nuomininkai naudojosi rūsio patalpomis. Rūsio ar koridoriaus patalpos nebuvo apskaitomos atskirai ir nebuvo kieno nors kito nuomos objektu, todėl šios patalpos pagal savo paskirtį ir teisinį režimą laikytinos bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis butų savininkams (nuomininkams) bendrosios nuosavybės teise ar nuomos pagrindais, todėl kaip bendro naudojimo patalpos į nuomos sutartį buvo įtrauktos pagrįstai ir teisėtai, kas atitiko šios nuomos sutarties sudarymo metu galiojančio CK 6.584 str. reikalavimus.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šioje byloje ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad I.L. Š. nepagrįstai leista nuomos pagrindu naudoti ginčo patalpas. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė, kurios paaiškinimai prilygsta savivaldybės pateiktam įrodymui (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), nurodė, kad savivaldybėje buvo svarstytas klausimas dėl rūsio patalpų atituštinimo, tačiau nebuvo nustatyta, jog rūsio patalpomis atsakovė I.L. Š. naudotis negali. Konfliktinės situacijos atsirado dėl to, kad ieškovas atliko namo rekonstrukciją, ko pasėkoje atsakovė negalėjo patekti į ginčo patalpas ir į butą Nr.5 per patalpą a/1. Todėl apelianto nurodytas raštas Nr. Š-769 neįrodė, jog atsakovė I.L. Š. nesinaudojo rūsio patalpomis, priešingai bylos medžiaga patvirtina, kad namo savininkai trukdė nuomininkams naudotis rūsio patalpomis (b.l.162,175-183 1t., bl. 36-37,3940). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinio neįrodė, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad atsakovė I.L. Š. sutiko su tuo, kad ji nesinaudoja rūsio patalpa R-5 bei mansardos patalpa, nes į atsakovės I.L. Š. butą yra įrengtas atskiras įėjimas. Todėl šis ieškovo apeliacinio skundo motyvas taip pat yra nepagrįstas. Atsakovė I.L. Š. aktyviai gina savo teises įstatyme numatytomis priemonėmis. Atsakovė dalyvauja teismo posėdžiuose, sudarė sutartį su atstovu, jos interesus byloje atstovauja advokatė, atsakovė teikia į bylą įrodymus ir procesinius dokumentus, tame tarpe atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame atsakovė nurodė savo nuomonę dėl teismo sprendimo ir ieškovo apeliacinio skundo. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė I.L. Š. nesutiko su ieškovo ieškiniu ir laiko ieškinį nepagrįstu.
Dėl išdėstytų aplinkybių teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK326 str.1d.1p.). Atsakovės I.L. Š. interesus apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatė, atmetus ieškovo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo(CPK 98str.). Atsakovė sumokėjo už advokato teisinės paslaugas 500,00 Lt. (kvitas Nr.395169). Advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje ginčijama nuomos sutartis bei surinktų byloje dokumentų apimtį, civilinė byla susideda iš dviejų tomų. Taip pat atsižvelgiama į advokato darbo laiko sąnaudas, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme nuo 2006m.liepos 24d. bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas 500,00 (penki šimtai ) Lt. atsakovei I. L. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) ).