Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-264-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2A-264-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03546-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
J. A., R. K.
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-264-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03546-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 24.4.; 63.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,

kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. ir atsakovų J. A., R. K. apeliacinį skundą dėl Tarkų rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams J. A. ir R. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. B. Simonaitienei ir Linai B. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 124) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 10000 Lt negrąžintos paskolos sumą, 20000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-03-05 paskolos sutartimi ieškovas ir jo mirusi sutuoktinė Monika M. B. paskolino atsakovams 10000 Lt ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Sutarties 2.1 punktu atsakovai įsipareigojo už naudojimąsi paskolos suma mokėti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas, skaičiuojamas augančia tvarka. Sutarties 2.2 punktu atsakovai įsipareigojo paskolos sumą grąžinti ir palūkanas sumokėti praėjus 5 dienoms nuo pareikšto pageidavimo raštu arba žodžiu atsiimti skolą. Nors į atsakovus ne vieną kartą buvo kreiptasi su prašymu grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas, tačiau atsakovai paskolos sumos negrąžino ir nesumokėjo palūkanų. Nurodė, kad kartas nuo karto primindavo atsakovams apie skolą, grąžinti paskolos sumą nereikalavo. Ir tik 2002 m. rugpjūčio mėn., žmonai susirgus sunkia liga, ieškovas pareikalavo, kad atsakovai grąžintų paskolintus pinigus, nes reikėjo pinigų žmonos gydymui. Todėl mano, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį netenkintinas, nes, ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Atsakovų atstovė nurodė, jog paskolos sutarties sudarymo data yra 1998-03-05, paskolą įsipareigota suteikti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (paskolos sutarties 1.1 punktas), todėl ieškinio senaties pradžios diena yra 1998-09-05; kadangi teismui pradinis ieškinys pateiktas 2009-11-26, todėl pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1, 9, 12 d. d. ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs 2008-09-05, o reikalavimui dėl palūkanų priteisimo – 2003-09-05. Todėl, pritaikius ieškinio senatį, prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys A. B. Simonaitienė ir Lina B. V. su patikslintu ieškiniu sutiko; jų atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovų R. K. ir J. A. priteisė ieškovo K. B. naudai 10 000 Lt paskolos sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2009-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Konstatavo, jog ieškovo teisė į ieškinį atsirado nuo pareikalavimo grąžinti paskolos sumą momento, t.y. nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio; CK 1.125 str. 1 d. pagrindu sprendė, jog ieškovo reikalavimui dėl 10 000 paskolos sumos priteisimo ieškinio senaties taikyti nėra pagrindo, todėl toje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų solidariai 10 000 Lt paskolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-11-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimui dėl 20 000 Lt palūkanų priteisimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2007 m. rugpjūčio mėnesį ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimą dėl 20 000 Lt priteisimo atmetė. Grąžino ieškovui 1950 Lt permokėto žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų ieškovui po 116,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 44,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų – po 11,23 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 20 000 Lt palūkanų priteisimo. Prašo priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovų J. A. ir R. K. palūkanas pagal sutartį 4685 Lt, prašomų priteisti sumą sumažina iki 4685, remiasi paskaičiavimais – nuo paskolos sudarymo dienos 1998-03-05 skaičiuojamos palūkanos už 13 mėnesių iki 1999-04-05. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai 2009 m. susitikimo su ieškovu metu pripažino sutartį ir skolą su visomis pasekmėmis, todėl senaties terminas reikalavimui pareikšti buvo nutrauktas. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, prašo iš naujo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-231/2011 pakeisti, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu jo dalyje dėl ieškinio senaties netaikymo ieškinio pagrindiniam reikalavimui dėl 10 000 Lt paskolos sumos grąžinimo atsakovams prašant. Mano, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimui dėl paskolos grąžinimo senaties termino pradžios momentas yra 2002 m. rugpjūčio mėn. ir ieškinio senaties pradžios dieną skaičiavo nuo šio laikotarpio neteisingai. Sprendime yra netinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos dėl ieškinio senaties klausimo, teismas vadovavosi neatitinkančiomis tikrovės faktinėmis aplinkybėmis apie ieškovo ir atsakovų susitikimą 2002 metų rugpjūčio mėnesį, todėl priėmė neteisingą sprendimą ir dėl faktinių aplinkybių. Teismas klaidingai motyvuoja, kad paskolos sumos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas sutartyje ir paskola turėjo būti grąžinta pagal pareikalavimą per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai toks reikalavimas pareikštas. Šio ginčo atveju skolos grąžinimas yra suėjus 6 mėn. po jos sudarymo, t.y. 1998-09-05. Teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota paskolos sutartis; atsakovų nuomone, ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui yra pasibaigęs 2008-09-05, todėl teismas turėjo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo minimas tariamai įvykęs 2002 m. rugpjūčio mėn. ieškovo ir atsakovų susitikimas neegzistavo tikrovėje. Pažymėjo, jog tikėtinais faktais teismo sprendimas negali būti grindžiamas, atsakovų nuomone, sprendimo motyvai, susiję su 2002 m. rugpjūtį tariamai vykusiais įvykiais neturi reikšmės bylos ginčo dalykui išspręsti, nes terminuotų prievolių ieškinio senaties diena pradedama skaičiuoti praėjus 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi išimtinai tik ieškovo ir jo liudytojų subjektyviais paaiškinimais, atsakovų pateikti į bylą įrodymai, atsikirtimai yra nutylimi. Šioje byloje fakto klausimas – ieškinio senaties pradžios diena – yra akivaizdi iš pačios 1998-03-05 sutarties. Mano, jog nagrinėjamu atveju teismas paskolos sutarties esmę privalėjo aiškinti tiesiogiai remdamasis 1964 m. Civilinio kodekso 291-296 str. str. nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nepagrįstai mano, jog sutarties įvykdymo terminas yra 6 mėnesiai nuo sutarties sudarymo. Atsakovai įsipareigojo grąžinti paskolą ir palūkanas praėjus 5 dienoms nuo pareikšto pageidavimo raštu arba žodžiu atsiimti skolą, todėl atsakovo ieškinio senaties pradžios skaičiavimas nuo 1998-09-05 nepagrįstas. Reikalavimą įvykdyti prievolę ieškovas raštu suformulavo ieškinyje, o žodžiu išreiškė 2003 m. žodinio pokalbio metu. Be to, pažymėjo, jog 1964 m. CK 180 str. numatė, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Pažymėjo, jog atsakovai ir apeliaciniame skunde nurodė, kad po 2010-07-05 sužinojo apie ieškovo žmonos mirtį, teikė pinigus ir lauktuves ieškovui, bet šis atsisakė priimti, todėl akivaizdu, kad atsakovai skolą pripažino, kas teisės doktrinoje vertinama kaip aplinkybė, nutraukianti senaties termino eigą. Mano, kad teismas pagrįstai taikė CK 6.873 str. 2 d. Prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo K. B. ir atsakovų J. A. bei R. K. apeliacinių skundų ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1998-03-05 tarp ieškovo K. B., Monikos M. B. (paskolos davėjų) ir atsakovų J. A. ir R. K. (paskolos gavėjų) buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria paskolos davėjai paskolino paskolos gavėjams 10 000 Lt ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (sutarties 1.1.p.), o paskolos gavėjai įsipareigojo už paskolos sumą mokėti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas, skaičiuojant augančia tvarka (sutarties 2.1.p.); grąžinti paskolos sumą ir palūkanas praėjus 5 dienoms nuo paskolos davėjų pareikšto pageidavimo (raštu arba žodžiu) atsiimti skolą (sutarties 2.2 p.) (b.l. 9, 19). Paskolos davėja Monika M. B. mirė 2003-07-14 (b.l. 4). 2004-12-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopija (b.l. 16-18) patvirtina, kad po Monikos M. B. palikimą priėmė jos sutuoktinis K. B.. Byloje ginčo tarp šalių dėl paskolos sutarties sudarymo fakto nėra.

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į paskolos sutarties turinį, remdamasis ieškovo bei liudytojo T. S. paaiškinimais apie tai, jog ieškovas 2002 m. rugpjūčio mėn. Sabališkių g. 10, Elektrėnų m., susitikimo su atsakovais metu žodžiu pareikalavo, kad atsakovai grąžintų paskolos sumą, vadovaudamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d., CK 6.873 str. 1, 2 d. d., CK 1.127 str. 3 d., 1.125 str. 1 d. , 9 d., 1.131 str. 1 d. bei vertindamas tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį teisme 2009-11-26, sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl paskolos sumos priteisimo taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas; todėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį pagrindiniam reikalavimui – dėl 10 000 Lt paskolos priteisimo – netenkino. Tačiau pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimui dėl 20 000 Lt palūkanų priteisimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2007 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovų prašymą dėl senaties termino taikymo ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo tenkino, ieškinį toje dalyje atmetė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo bei suteikimo fakto. Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, tiek ieškovas, tiek atsakovai prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl, apeliantų nuomone, teismo netinkamo senaties termino pradžios momento nustatymo bei senaties termino taikymo ieškovo reikalavimams tiek dėl paskolos sumos priteisimo, tiek dėl palūkanų priteisimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, būtent tuo aspektu ir pasisako.

Visų pirma, pažymėtina, jog nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimui priteisti paskolintus pinigus ieškininės senaties termino pradžia prasideda nuo tos dienos, kai pasibaigia sutartyje numatytas įvykdymo terminas ar atsiranda aplinkybės, su kuriomis siejamos prievolės grąžinti pinigus įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2001).

Nagrinėjamojoje byloje paskolos sutartis sudaryta 1998-03-05. Iš sutarties turinio akivaizdu, jog šalys sulygo, kad paskola yra suteikiama ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, o paskolos grąžinimą siejo su skolintojo pareikštu pageidavimu (žodžiu ar raštu) atsiimti skolą (sutarties 1.2.p, 2.2.p.), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino paskolos sutarties turinį ir nepagrįstai nustatė, jog paskolos sumos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas sutartyje ir paskola turėjo būti grąžinta pagal pareikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog paskolos grąžinimo terminas suėjo po šešių mėnesių nuo jos sudarymo, t.y. 1998-09-05, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka paskolos sutarties turinio, todėl atmestini, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog nuo 1998-09-05 turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, kadangi būtent nuo tos datos ieškovui atsirado teisė reikalauti grąžinti paskolą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.873 str., kuris galioja nuo 2001-07-01. Kaip minėta, paskolos sutartis sudaryta 1998 m., t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pagal 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 41 straipsnio nuostatas šis kodeksas taikomas prievoliniams santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo, todėl pirmos instancijos teismas paskolos sutarties esmę privalėjo aiškinti taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso dvidešimt aštunto skirsnio 291-296 str., reguliuojančių paskolos santykius, nuostatas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl senaties termino taikymo turi būti sprendžiamas taikant tiek 1964 m. CK 84 str., tiek 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 4 str., 10 str. 1 d. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimui dėl skolos priteisimo 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų, o 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog jeigu asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į skolininką arba nereiškia jam ieškinio teisme, tai skolininkas gali tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako skolos arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau tais atvejais, kai skolos davėjas aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką ir praėjus senaties terminui, iki pat bylos iškėlimo teisme norėjo atgauti paskolintus skolininkui pinigus, o skolininkas per visą tą laiką skolą pripažino ir vis žadėjo ją grąžinti, tai skolininkui nebuvo pagrindo tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako savo teisės į pinigų susigrąžinimą, o paskolos davėjui buvo pagrindas manyti, kad jo teisės pažeidimas bus pašalintas gera skolininko valia. Teismas, nustatęs, kad skolininkas negrąžino kreditorei pasiskolintų pinigų per visą ieškinio senaties terminą; terminui pasibaigus, žadėjo grąžinti pinigus, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė, o vėliau iš viso atsisakė skolą grąžinti, pagrįstai pripažino, jog ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta skolininkui atlikus tokius veiksmus, kurie liudijo, kad jis pripažino skolą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutartis, bylos Nr. 3K-3-621/2006; 2006-12-11 nutartis, bylos Nr. 3K-3-657/2006).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovai neneigia, kad paskolos negrąžino per visą ieškinio senaties terminą, taip pat neneigia ir tos aplinkybės, kad ieškovas reikalavo grąžinti skolą; jokių duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis kreipėsi į atsakovus dėl paskolos grąžinimo tiek 2002 m. ieškovo ir atsakovų susitikimo metu, tiek iki jų nurodyto susitikimo, byloje nėra. Pažymėtina, jog ieškovo paaiškinimai dėl priminimų atsakovams apie paskolą yra nuoseklūs, taip pat, apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti ir liudytojo T. S. parodymais, kuris patvirtino ieškovo ir atsakovų susitikimo bei ieškovo pareikalavimo grąžinti paskolą, faktą; beje, pažymėtina ir tai, jog ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai dar 2010-07-15 norėjo grąžinti dalį pinigų ieškovui, patvirtina ir atsakovai savo apeliaciniame skunde. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu, nei patys atsakovai apeliaciniame skunde nors ir teigia, kad nuo 2003-03-19 išvyko iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į Prancūziją ir nuo to laiko iki 2010 m. į Lietuvą nebuvo sugrįžę, tačiau neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas reikalavo grąžinti paskolą, o tik nurodo, kad 2002 m. ieškovo nurodyto susitikimo nebuvo, ieškovas galėjo suklysti, kadangi kalbama apie beveik prieš dešimt metų įvykusius įvykius; taip pat atsakovai neneigia ir to, kad jie apskritai iki jų išvažiavimo žadėjo grąžinti ieškovui paskolą, tuo tarpu nurodo, kad visą laikotarpį iki išvažiavimo iš Lietuvos jų padėtis buvo sunki. Taigi, esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovai savo veiksmais pripažino skolą, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti laikomas nutrauktas 2002 m. rugpjūčio mėn. (CK 1.130 str. 2). Todėl ieškovui 2009-11-26 pareiškus ieškinį teisme, ieškinio senaties terminas reikalavimui grąžinti paskolą nebuvo pasibaigęs (CK1.130 str. 3 d.). Pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminai pagrindiniam ir papildomam reikalavimams pareikšti skaičiuojami nepriklausomai vieni nuo kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39, Teismų praktika Nr. 18). Todėl akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo yra pasibaigęs, o esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo atmestini (CK 1.131 str.).

Kiti tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, nes tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmestini; nors, kaip matyti iš aukščiau nurodyto, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, tačiau, kaip minėta, jų pagrindu naikinti sprendimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Tarkų rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius