Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., jo atstovui V. V., nukentėjusiajai M. J., jos atstovui advokato padėjėjui V. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės AVPK policijos pareigūnas M. K. A. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. gegužės 27 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovėjusį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs. Tokiais veiksmais A. I. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

A. I. kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš jo tyčia nepasišalino. Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 27 d., apie 12 val. Tauragės mieste Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį VW Sharan atbuline eiga. Aikštelėje buvo labai daug automobilių. Jis norėjo išvažiuoti ir nepastebėjo gale stovinčio automobilio, važiuodamas atbuline eiga jį lengvai kliudė. Pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, grįžo į savo stovėjimo vietą ir išlipo pažiūrėti kas nutiko. Išlipęs pamatė, kad jo vairuojamas automobilis kliudė stovėjusį ,,Lexus“ automobilį, minėtam automobiliui buvo sulankstyti valstybinio numerio ženklai. Prie ,,Lexus“ automobilio buvę mergina ir vaikinas taisė sulankstytą valstybinio numerio ženklą. Jis priėjo prie nukentėjusiosios, pasakė, kad nepastebėjo stovėjusio automobilio, tačiau prie ,,Lexus“ buvę žmonės nekreipė į jį dėmesio, tik įnirtingai taisė valstybinį numerio ženklą. Vaikinas pakausė, gal turi atsuktuvą. Jis atsakė, kad neturi. Jokio pokalbio apie automobilio apgadinimą nebuvo. Jis nespėjo nieko paklausti, nes buvo pasimetęs ir laukė, kol jam pareikš pretenzijas. Jis stovėjo prie automobilio, kol vaikinas taisė numerius. Po to vaikinas sėdo už automobilio ,,Lexus“ vairo ir automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo, nepareiškus jam jokių pretenzijų dėl automobilio sugadinimų. Jis nematęs kur automobilis toliau nuvažiavo ar sustojo. Supratęs, kad niekas jam jokių pretenzijų neturi, sėdo į savo automobilį ir taip pat išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nurodo, kad jis tyčia iš įvykio vietos nepasišalino, o tiesiog klaidingai įvertino situaciją.

Nukentėjusioji M. J. parodė, kad ji 2015 m. gegužės 27 d. vairavo jos tėvui priklausantį automobilį ,,Lexus“. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į banką. Būdama banke pamatė, kad automobilyje likusi draugė yra išlipusi lauk ir jai mojuoja. Išėjusi iš banko pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis VW Sharan. Prie jos automobilio netrukus atėjo pažįstamas vaikinas J. A., kuris padėjo sutvarkyti sulankstytą valstybinio numerio ženklą. Kadangi aikštelė buvo pilna automobilių ir jos automobilis trukdė eismui, J. A. automobilį perstatė į kitą vietą. Ji su drauge ėjo paskui perstatomą automobilį. Matė kaip iš įvykio vietos išvažiavo VW Sharan automobilis. VW Sharan vairuotojas nieko nekalbėjo, nesiūlė tartis, pildyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policiją. Netrukus ji taipogi išvažiavo iš aikštelės. Įvykio vietoje ant automobilio kitų sugadinimų nematė, tik vakare grįžus namo, brolis pastebėjo ant automobilio esančius sugadinimus. Pamatė, kad yra sugadintas priekinis buferis, įlenktas variklio dangtis. Policijai apie eismo įvykį pranešė kitą dieną, nes įvykio metu buvo labai susijaudinusi ir pasimetusi, be to turėjo skubiai išvykti.

Liudytojas J. A. parodė, kad jis padėjo sutvarkyti draugės M. J. sugadintą automobilio valstybinio numerio ženklą, kuris buvo sulankstytas. Jis įvykio vietoje ant automobilio ,,Lexus“ sugadinimų nematė, nes buvo saulėta diena. K. M. automobilis kliudė išvažiuoti kitai transporto priemonei, tai jis sėdo už vairo ir automobilį perstatęs į kitą vietą toje pačioje aikštelėje, maždaug už 10 metrų nuo susidūrimo vietos. Mano, kad I turėjo matyti, kur jis perstatė automobilį, tačiau jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš aikštelės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką laikosi pozicijos, kad pažeidimas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., t.y. pasišalinimas iš eismo įvykio, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. KET pažeidęs asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir, kad iš įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pažeidėjas turi suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ignoruodamas šią pareigą iš eismo įvykio vietos pasišalina. Duomenys rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr.2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. tik tada, kai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Trūkstant bent vieno sudėties elemento atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nustatyta, kad A. I. 2015 m. gegužės 27 d. apie 11.00 val. važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį ,,Lexus“, kuriam buvo padaryti sugadinimai – sulankstytas valstybinio numerio ženklas, sugadintas priekinis buferis, variklio gaubtas. Tačiau šie sugadinimai nėra labai ryškūs, jų iš pradžių nepastebėjo nei pati nukentėjusioji nei liudytojas J. A.. A. I. automobilis VW Sharan taip pat buvo apgadintas. A. I. ir pats suprato, kad įvažiavo į kitą automobilį. Jis išlipo iš savo vairuojamo automobilio, apžiūrėjo abiejų automobilių sugadinimus. A. I. matė, kad prie apgadinto automobilio ,,Lexus“ yra vairuotoja, tačiau jie tarpusavyje nebendravo. Automobilio ,,Lexus“ vairuotojai valstybinį numerio ženklą padėjęs sutvarkyti vaikinas jo tik paprašė atsuktuvo, tačiau jis neturėjo. Daugiau jie nebendravo. A. I. būnant įvykio vietoje automobilis ,,Lexus“ buvo perstatytas į kitą vietą. Prieš perstatant ,,Lexus“ automobilį jam dėl žalos niekas jokių pretenzijų nepareiškė, niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nekvietė policijos pareigūnų. Jis pamanęs, kad jam jokių pretenzijų nebus pareikšta, taip pat išvažiavo iš įvykio vietos.

A. I. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio neslėpė, taip pat nebandė panaikinti ant jo automobilio likusių susidūrimo žymių. Kadangi jam eismo įvykio vietoje niekas pretenzijų nepareiškė, todėl jis ir neiškvietė policijos pareigūnų, nepildė eismo įvykio deklaracijos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad A. I. iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne siekdamas išvengti atsakomybės už kito automobilio apgadinimą, o manydamas, kad ,,Lexus“ automobilio vairuotoja jam jokių pretenzijų dėl žalos nereiškia. Nukentėjusiosios M. J. parodymai taip pat patvirtina, kad ji įvykio vietoje, išorinių jos vairuojamo automobilio sugadinimų nepastebėjo, valstybinio numerio ženklas buvo sutvarkytas vietoje. Automobilio ,,Lexus“ sugadinimai buvo pastebėti tik vėliau, jau sugrįžus namo. Todėl laikytina, kad A. I. iš eismo įvykio pasišalino ne tyčia, o būdamas nepakankamai apdairus ir supratingais, klaidingai vertino savo padėtį susidariusioje situacijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad A. I. veikoje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nėra tyčios (ATPK 10 str.), tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla atskiroje dalyje nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p., pagrindu.

Skiriant nuobaudą A. I., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. I. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

A. I. už įvykdytą pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirtina administracinė nuobauda – 28 EUR bauda, už įvykdytą pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p. 2 p., teismas,

nutarė:

Pripažinti kaltu A. I. padarius administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir jam paskirti:

Pritaikius ATPK 33 str., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 28 EUR baudą.

Nutraukti administracinę bylą atskiroje dalyje, nesant A. I. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 07-15-9334808.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.