- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-11
- Bylos Nr.
- A-146-201-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Andrius Kaluina
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nobikumas“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nobikumas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB „Nobikumas“; Bendrovė; pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti:
1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-373(7-354/2006);
2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; centrinis mokesčių administratorius; atsakovas; apeliantas) 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 69-408;
3) Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių apskrities VMI; vietos mokesčių administratorius; Inspekcija) 2006 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. A6-23 bei 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. 6-05-32-43.
Paaiškino, kad skundžiamais sprendimais Bendrovei buvo nepagrįstai paskaičiuota ir nurodyta sumokėti įvairias pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – ir JAPM) ir atskaitymų nuo pajamų į Kelių fondą bei Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti (toliau – ir KF atskaitymai), šių mokesčių delspinigių bei baudų sumas.
Nurodė, kad mokesčių administratoriai mokesčius paskaičiavo už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį ir visiškai be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio nuostatomis dėl senaties termino.
Pažymėjo, kad nei vietos, nei centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė į faktą, kad pinigai gauti į Bendrovės sąskaitą banke, priklausė ne Bendrovei, o S.S., kuris šias lėšas gavo susitaręs su V.K., dirbusia LUAB „Nobikumas“ vyr. finansininke, o vėliau likvidatore, už veiklą, vykdytą nuo 1995 metų, pasinaudojant UAB „Nobikumas“, o vėliau ir LUAB „Nobikumas“ sąskaitomis. Taigi, mokesčių, delspinigių bei baudų sumos Bendrovei buvo paskaičiuotos už pinigines lėšas, kurių UAB „Nibikumas“ negavo ir kurias, veikdami neteisėtai, inter alia klastodami šios Bendrovės rekvizitus, gavo fiziniai asmenys V.K. ir S.S. Akcentavo, jog V. K. Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-69-215-03/2005 pripažino, kad ji, suklastojusi UAB „Nibikumas“ direktoriaus parašus, iš šios Bendrovės sąskaitos paėmė pinigines lėšas, kurios priklausė S.S. Pažymėjo, kad Komisija šių aplinkybių taip pat tinkamai nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjui 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 68 straipsnyje numatytas 5 metų senaties terminas netaikytinas, kadangi buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Pirminis UAB „Nibikumas“ patikrinimas buvo atliktas galiojant 1995 m. birželio 28 d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, pagal kurią mokesčius buvo galima perskaičiuoti už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų. Pirminio patikrinimo metu (2003 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktas Nr.03-02-10-365) Inspekcija apskaičiavo mokesčius už einamuosius ir 7 praėjusius metus (laikotarpis nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d.). Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas už ne ilgesnį laikotarpį, nei pirminis patikrinimas (2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktas Nr.6-05-32-43).
Dėl ginčo esmės atsakovas paaiškino, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-69-215-03/2005 buvo pripažinta, jog V.K. ir S.S. veiksmai atitiko nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) požymius per laikotarpį nuo 1998 m. balandžio 20 d. iki 2002 m. vasario 4 d. Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad V.K. nuo 1998 m. kovo 13 d. dirbo LUAB „Nobikumas“ likvidatore ir padėjo S.S. sudaryti ir įvykdyti su Bendrovės likvidavimu nesusijusius sandorius. Teismas nurodė, kad S.S. per paminėtą laikotarpį nenustatytu būdu įsigijo iš ne nenustatytų šaltinių įvairių prekių ir, gavęs V.K. sutikimą nuimti pervestus už jo parduotas prekes pinigus iš Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.420001108 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Mažeikių skyriuje, vykdė neteisėtą veiklą stambiu mastu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcijos sprendimais mokesčių, mokesčių delspinigių ir baudų sumos pareiškėjui paskaičiuotos už laikotarpius nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., t. y. už laikotarpius, kurie pagal Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m.balandžio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-69-215-03/2005 nebuvo traktuoti kaip V.K. ir S.S. nusikalstamos veiklos laikotarpiai. Teigia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad laikotarpiais 1995 m. kovo 31 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. ūkinę veiklą vykdė ne Bendrovė. Todėl, centrinio mokesčių administratoriaus nuomone, vietos mokesčių administratorius už minėtus laikotarpius PVM bei KF atskaitymus, o taip pat JAPM už laikotarpį nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. bei už 1997-1998 metus, perskaičiavo Bendrovei pagrįstai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nepasisako ir neginčija mokesčių bazės netiesioginio nustatymo pagrįstumo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir jį naikinti nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Komisijos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-373(7-354-2006) bei VMI 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 69-408 ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti mokestinį ginčą pagal LUAB „Nobikumas” skundą bei priimti naują sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Telšių apskrities VMI, atlikusi pakartotinį pareiškėjo mokesčių bei kitų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. 6-05-32-43 nurodė, kad Bendrovė per laikotarpius nuo 1995 m. spalio 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. iš banko sąskaitos paimtų pinigų pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras neužpajamavo kasos knygoje, neapskaitė buhalteriniuose registruose ir nedeklaravo mokesčių administratoriui pateiktose deklaracijose, be to, patikrinimui nepateikė kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, materialinių vertybių, atsiskaitymų, PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių inventorizacijos aktų, tuo pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10, 12, 14, 17 ir 20 straipsnius bei 2001 m. lapkričio 6 d. redakcijos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 19, 21 straipsnius. Nurodė, jog įvertinęs iš įmonių, pirkusių prekes iš Bendrovės, gautą priešpriešinių patikrinimų medžiagą, bei informaciją, gautą iš AB banko „Hansa-LTB“, mokesčių administratorius patikrinimo akte nustatė, kad ūkinės operacijos, kurios užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. pareiškėjo išrašytose sąskaitose faktūrose, įvyko ir į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke įplaukdavo pinigai, o tai reiškia, kad pareiškėjas gavo pajamas, kurios jo buhalterinėje apskaitoje apskaitytos nebuvo, taip pat nebuvo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą įstatymuose nustatyti mokesčiai. Pažymėjo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Nobikumas“ per laikotarpį nuo 1995 m. spalio 1 d. iki 1996 m. birželio 30 d. į banko sąskaitą Nr. 420001108 pagal išrašytas sąskaitas ir PVM sąskaitas faktūras gavo 271000 Lt, kurie Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti nebuvo, taip pat nebuvo priskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM. Konstatavo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovė pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 12 straipsnį, todėl, vadovaudamasi PVM įstatymo 35 straipsniu, MAĮ 39 straipsnio 6 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Bendrovei papildomai apskaičiavo 41328 Lt PVM ir 65882 Lt PVM delspinigių; 2) Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnį, todėl, vadovaudamasi Kelių fondo įstatymo 2 straipsniu ir MAĮ 39 straipsnio 6 dalimi, papildomai apskaičiavo pareiškėjui 689 Lt atskaitymų nuo pajamų į Kelių fondą ir 1160 Lt šių atskaitymų delspinigių; 3) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir JAPM įstatymas) 3 straipsnį, todėl, vadovaudamasi minėto įstatymo 4 ir 15 straipsniais, papildomai apskaičiavo Bendrovei 66405 Lt JAPM bei 72653 Lt šio mokesčio delspinigių. Taip pat pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. 6-05-32-43 nurodyta, jog per laikotarpius nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų ir jų nepateikė mokestiniam patikrinimui, dėl ko nebuvo galima nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo PVM, KF atskaitymai už laikotarpius nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., JAPM už laikotarpį nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d., už 1997 m. ir už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 straipsnis), taikant lėšų banko sąskaitose metodą. Pažymėjo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovė pagal išrašytas sąskaitas ir PVM sąskaitas faktūras per laikotarpius nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. gavo 366671 Lt, kurie nebuvo apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje; neapskaičiavo nuo minėtų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų ir nedeklaravo 55919 Lt pardavimo PVM; nepriskaitė ir nesumokėjo 837 Lt KF atskaitymų už laikotarpį nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. ir 95 Lt KF atskaitymų už 2002 m. vasario-rugpjūčio mėnesius; nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų 278958 Lt bendrųjų pajamų už laikotarpį nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. į valstybės biudžetą nesumokėjo 80655 Lt JAPM. Atkreipė dėmesį į tai, kad remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis PVM įstatymo 36 straipsniu, 2002 m. kovo 5 d. redakcijos PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalimi, Kelių fondo įstatymo 2 straipsniu bei 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalimi, JAPM įstatymo 4 ir 15 straipsniais bei 1995 m. birželio 28 d.Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vietos mokesčių administratorius minėtu patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo Bendrovei: 41328 Lt PVM ir 65882 Lt PVM delspinigių; 689 Lt atskaitymų į Kelių fondą ir 1160 Lt šių atskaitymų delspinigių; 66405 Lt JAPM ir 72653 JAPM delspinigių; pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai apskaičiavo 55919 Lt PVM, 56435 Lt PVM delspinigių, 837 Lt atskaitymų nuo pajamų į Kelių fondą ir 95 Lt atskaitymų nuo pajamų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 975 Lt šių atskaitymų delspinigių, 80655 Lt JAPM ir 80160 Lt šio mokesčio delspinigių. Iš viso patikrinimo metu papildomai Bendrovei buvo apskaičiuota 523193 Lt mokesčių ir delspinigių.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Telšių apskrities VMI 2006 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. A6-23 patvirtino 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. 6-05-32-43 pareiškėjui mokesčių įstatymų nustatyta tvarka bei pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą papildomai apskaičiuotas sumas: 97247 Lt PVM, 122317 Lt PVM delspinigių, 1621 Lt atskaitymų nuo pajamų į Kelių fondą ir Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 2135 Lt šių atskaitymų delspinigių, 147060 Lt JAPM, 152813 JAPM delspinigių, taip pat paskyrė 30% dydžio baudas: 29174 Lt PVM baudą, 44119 Lt JAPM baudą bei 29 Lt šių atskaitymų baudą. VMI 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 69-408 patvirtino minėtą vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Komisija 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. S-373(7-354/2006) patvirtino minėtą centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis patikrinimo aktu, pareiškėjo skundžiamais mokesčių administratorių sprendimais bei atsakovo paaiškinimais, konstatavo, kad ginčijami sprendimai grindžiami šiomis pakartotinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) pagal iš kitų asmenų gautus PVM sąskaitų faktūrų duomenis bei banko pateiktus duomenis, į pareiškėjo banko sąskaitą per patikrinimo laikotarpį, t. y. nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., buvo gauta lėšų (pajamų); 2) pareiškėjo banko sąskaitoje gautos piniginės lėšos pagal pareiškėjo čekius buvo paimtos grynaisiais pinigais; 3) banko sąskaitoje gautos ir iš jos paimtos piniginės lėšos (pajamos) pareiškėjo nebuvo apskaitytos, nebuvo deklaruotos bei nuo šių pajamų nebuvo sumokėti mokesčiai. Remdamasis baudžiamosios bylos I-69-215-03/2005 medžiaga, kurioje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad per laikotarpį 1998 m. balandžio 20 d. iki 2002 m. vasario 4 d. S.S. ir V.K., neteisėtai panaudodami pareiškėjo rekvizitus, vykdė ūkinę veiklą bei gavo pajamas,teismas akcentavo, jog dėl pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nebuvo. Pažymėjo, kad šalys skirtingai vertino nustatytus faktus ir nesutarė dėl Bendrovės gautų ir neapskaitytų lėšų (pajamų) priklausomybės: pareiškėjas teigė, kad visos mokesčių administratorių apskaitytos lėšos buvo ne Bendrovės, o neteisėtai pareiškėjo rekvizitus panaudojusių fizinių asmenų V.K. ir S.S. Tuo tarpu mokesčių administratorius, remdamasis minėtu teismo nuosprendžiu teismo nustatyta aplinkybe, kad per laikotarpį nuo 1998 m. balandžio 20 d. iki 2002 m. vasario 4 d. šie fiziniai asmenys, neteisėtai panaudodami pareiškėjo rekvizitus, vykdė ūkinę veiklą bei gavo pajamas, pripažino, kad Bendrovė negavo pajamų tik už laikotarpį nuo 1998 m. balandžio 20 d. iki 2002 m. vasario 4 d. Pažymėjo, kad per kitus mokestinio patikrinimo laikotarpius (nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 1998 m. kovo 19 d. ir nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d.) pareiškėjo banko sąskaitoje gautas lėšas, vėl gi remdamasis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, t.y. tuo, kad šiame nuosprendyje nėra įvardyta, jog per laikotarpius nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 1998 m. kovo 19 d. ir nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., S.S. ir V.K. neteisėtai panaudojant pareiškėjo rekvizitus vykdė ūkinę veiklą ir gavo pajamas, mokesčių administratoriai bei Komisija įvertino kaip pareiškėjo gautas pajamas ir jas apmokestino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Mažeikių apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendyje konstatuota, jog S.S., įgijęs iš nenustatytų asmenų įvairias prekes, jas parduodavo trečiosioms įmonėms, o prekių pardavimą įformindavo PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose neteisėtai įrašydavo pareiškėjo, kaip prekių pardavėjo, duomenis. Lėšos už prekes buvo pervedamos į pareiškėjo banko sąskaitą, iš kurios lėšas paimdavo V.K. pagal jos pačios suklastotus tariamai pareiškėjo išrašytus čekius.
Pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad analogiška neteisėta S.S. bei V.K. veikla buvo vykdoma ir tais laikotarpiais, kurie mokesčių administratorių buvo įvertinti kaip pareiškėjo realios veiklos laikotarpiai. Palyginęs baudžiamojoje Nr. I-69-215-03/2005 esančius Bendrovės vardu išrašytų čekių kopijas ( baudž. bylos Nr. I-69-215-03/2005 5 tomo 80-91 l.), kurie teismo nuosprendžiu buvo pripažinti suklastotais, su pareiškėjo 2007 m.gegužės 3 d. teismo posėdyje pateiktų Bendrovės vardu išrašytų čekių (1997, 1998, 2002 m.) kopijomis , kuriuos, pareiškėjo teigimu, taip pat yra suklastojusi V.K. ir pagal kuriuos jos iš banko sąskaitos paimtos lėšos neturėtų būti priskiriamos prie pajamų, nuo kurių pareiškėjui paskaičiuoti mokesčiai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. sprendime konstatavo, kad čekiai tarpusavyje yra panašūs (juose yra iš esmės analogiški rekvizitai, tarp jų – direktoriaus parašas). Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į teismo posėdyje apklaustos liudytoja V.K. parodymus, teismas neatmetė galimybės, kad pareiškėjo pateikti čekiai yra suklastoti, todėl jie galėtų būti vertinami analogiškai kaip ir baudžiamojoje byloje aptartieji čekiai, t.y. atitinkamai mažinti mokestinę prievolę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad čekiai, kuriuos pareiškėjas pateikė administracinėje byloje, nebuvo vertinti nei baudžiamojoje byloje, nei mokestinio tyrimo metu. Tuo remdamasis teismas priėjo išvadą, kad mokestinis ginčas buvo išnagrinėtas nepilnai, kadangi liko neįvertinti dokumentai, kurie gali iš esmės pakeisti mokesčių administratorių nurodymus pareiškėjui. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimus ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą bei priimti naują sprendimą. Nurodė, kad naikinti Telšių apskrities VMI sprendimą bei patikrinimo aktą pagrindo nėra, nes teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti atsakovui iš naujo nagrinėjant mokestinį ginčą bei priimant naują sprendimą.
Teismas nusprendė, kad pareiškėjo motyvai dėl mokesčių apskaičiavimo 5 metų senaties taikymo yra nepagrįsti. Nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 3 d. redakcija) 68 straipsnio 2 dalį 5 metų mokesčio apskaičiavimo senatis netaikoma atliekant pakartotinį mokesčio mokėtojo patikrinimą. Akcentavo, jog nagrinėtu atveju, remiantis VMI 2005 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 69-215, buvo atliktas pareiškėjo pakartotinis patikrinimas . Nurodė, kad pirminis patikrinimo aktas buvo surašytas 2003 m. gegužės 28 d., t. y. galiojant 1995 m. birželio 28 d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymui, kurio 24 straipsnio 2 dalis (2001 m. birželio 26 d. redakcija) nustatė, kad jeigu mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) nepateikia mokesčio deklaracijos arba padaro nors vieną šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą pažeidimą ir jeigu mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada buvo pradėtas mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimas, sausio 1 d. Pažymėjo, jog esant nurodytoms sąlygoms, pareikėjui gali būti paskaičiuojami mokesčiai ir kitos mokėtinos sumos už 1995-1998 metus
III.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė pareiškėjas ir atsakovas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimą ta apimtimi, kuria buvo atmestas LUAB „Nobikumas” skundas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, - patenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti Telšių apskrities VMI 2006 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. A6-23 bei 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. 6-05-32-43.
1.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, jog Bendrovės atstovo administracinėje byloje pateikti 1997-1998 m. ir 2002 m. Bendrovės vardu išrašyti čekiai nebuvo tirti ir vertinti nei nagrinėjant baudžiamąja bylą, nei mokestinį ginčą, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau nepanaikino ginčijamus Komisijos ir VMI sprendimus, tačiau nepanaikino Telšių apskrities VMI 2006 m. birželio 21 d. sprendimo ir 2006 m. balandžio 20 d. patikrinimo akto, kurie taip pat buvo priimti neištyrus ir neįvertinus minėtų čekių.
2. Teigia, jog liudytojai V.K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažinus, jog ji suklastojo čekius, bei įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatavus, jog V.K. vykdė nusikalstamas veikas atitinkamu laikotarpiu, administracinėje byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pačiam teismui nustatyti čekių klastojimo faktą bei atitinkamai jį vertinti mokestinio ginčo ir mokestinių prievolių aspektu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl byloje surinktus įrodymus laikė nepakankamus šiam faktui nustatyti ir kokių papildomų įrodymų reikia minėtam faktui konstatuoti arba paneigti. Atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės prašymas dėl dokumentų originalų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.
3.Atsižvelgiant į tai, jog faktinės bylos aplinkybės gali būti nustatytos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti mokestinio ginčo nagrinėjimą VMI neišvengiamai užvilkins jo išsprendimą, dėl ko gali tapti nebeįmanoma nustatyti tiesos ir išsiaiškinti bylai svarbių aplinkybių. Atkreipė dėmesį į tai, kad jau dabar dėl dalies ginčo laikotarpio (1995-1996 m.) nebeįmanoma remtis tiesioginiais įrodymais – suklastotais čekiais, kadangi jie saugomi tik 10 metų. Taip pat nurodo, jog pati Bendrovė negali gauti dokumentų originalų ir užsakyti jų ekspertizės. Teigia, jog dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti administracinėje byloje surinktus įrodymus ir išspręsti klausimą iš esmės. Dėl mokestinio ginčo išsprendimo vilkinimo jis patiria didelius materialinius nuotolius, kadangi jo didelės vertės turtas yra Telšių apskrities VMI sprendimu areštuotas, kol vyksta mokestinis ginčas.
4. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs lėšų priklausomybės klausimo, negalėjo spręsti klausimo, ar Bendrovė privalėjo deklaruoti savo banko sąskaitoje gautas S.S. priklausančias lėšas, taigi negalėjo išspręsti ir ginčo dėl senaties termino taikymo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį.
Šalies argumentai
Atsakovas VMI apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą, - pareiškėjo skundą atmesti.
1. Baudžiamosios atsakomybės taikymas fiziniam asmeniui neeliminuoja mokestinės atsakomybės Bendrovei, kadangi tai yra dvi savarankiškos atsakomybės rūšys. Atsakovo teigimu, ta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje V.K. ir S.S. yra nubausti už neteisėtą Bendrovės rekvizitų panaudojimą, nėra reikšminga apmokestinant Bendrovę PVM, nes nustatyta, kad ginčijamuose santykiuose tiesiogiai dalyvavo Bendrovės atstovė V.K., buvo naudojami pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentai, o prekės buvo parduodamos pareiškėjo vardu. Todėl baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, kad V.K. klastojo Bendrovės rekvizitus, pareiškėjo apmokestinimui nėra reikšminga. Apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą mokesčių sumas pareiškėjas iš minėtų fizinių asmenų gali išreikalauti CK ir CPK nustatyta tvarka.
2. Pažymėjo, kad pareiškėjui papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą mokestines sumas tik už laikotarpius nuo 1995 m. balandžio 31 d. iki 1998 m. kovo 19 d. ir nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., t.y. jis neapmokestintas už laikotarpį nuo 1998 m. kovo 31 d.iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. Nei VMI bei Mokestinių ginčų komisija, nagrinėję šį mokestinį ginčą, negalėjo savo sprendimais sunkinti pareiškėjo padėties. Pirmosios instancijos teismas į šiuos VMI argumentus neatsižvelgė.
3. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti mokestinį ginčą nagrinėti VMI tuo pagrindu, kad nebuvo tirti ir įvertinti pareiškėjo teismui pateikti 1997,1998, 2002 m. Bendrovės vardu išrašyti tariamai suklastoti čekiai, yra nepagrįstas, kadangi šio fakto nustatymas neturi įtakos Bendrovės apmokestinimui. Be to, Mokesčių administravimo įstatymas nesuteikia mokesčių administratoriui teisės konstatuoti buhalteriniuose dokumentuose esančių parašų tikrumo ir suklastojimo fakto, dėl ko teismo centriniam mokesčių administratoriui duotas nurodymas įvertinti čekius priimant naują sprendimą yra nepagrįstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pats paskirti ekspertizę čekių klastojimo faktui nustatyti, jeigu manė, kad ši aplinkybė yra svarbi siekiant išspręsti mokestinį ginčą.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos V.K. duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra tiesiogiai susijusi su pareiškėju ir suinteresuota mokestinio ginčo baigtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b.l.115-117).
Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepimuose į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus nurodė, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, bei priimti naują sprendimą, - pareiškėjo skundą atmesti (b.l.111,123).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimas naikinamas. Bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir jomis remdamasis neteisėtai panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-373(7-354/2006) bei atsakovo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, įpareigodamas atsakovą išnagrinėti iš naujo ginčą pagal LUAB „Nobikumas“ skundą ir priimti naują sprendimą.
ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu skundžiamas aktas gali būti panaikintas nustačius, jog aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip matyti iš skundžiamo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimus ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, nors nenustatė ir sprendime nenurodė, kad kuri nors iš minėtų ikiteisminių mokestinio ginčo nagrinėjimo institucijų pažeidė atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymu, ar kitais teisės aktais nustatytas pagrindinės procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimus panaikino remdamasis 2007 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje pareiškėjo pateiktomis Bendrovės vardu išrašytų čekių kopijomis (b.l.53-75), t.y. dokumentais, kurių pareiškėjas nebuvo pateikęs nei mokestinio patikrinimo metu, nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje. Remiantis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas pateikė teismui naujus dokumentus, kurių nebuvo pateikęs mokestinio patikrinimo metu ir ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje, negali būti laikomi pagrįstais teismo argumentai, kad mokesčių administratorius išnagrinėjo mokestinį ginčą nepilnai. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad mokesčių administratorius paskaičiavo Bendrovei papildomas mokesčių ir delspinigių sumas už laikotarpius nuo 1995 m. kovo 31 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. Mokesčių administratorius nustatė, jog Bendrovė per laikotarpius nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų ir jų nepateikė mokestiniam patikrinimui, dėl ko nebuvo galima nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo PVM, KF atskaitymai už laikotarpius nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. ir nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., JAPM už laikotarpį nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d., už 1997 m. ir už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. balandžio 19 d. buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis), taikant lėšų banko sąskaitose metodą. Pareiškėjas šiuo aspektu ginčo nekėlė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. posėdyje pareiškėjo pateiktos čekių, išrašytų 1997,1998,2002 metais Bendrovės vardu kopijos (21 vienetas), išskyrus 3 čekius, yra už tą patį laikotarpį, dėl kurio apskaičiuojant pareiškėjui mokesčius buvo taikytas Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, tarp jų į aplinkybes, kad mokestinio patikrinimo metu buvo taikytas Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis, o V.K. visą šiam mokestiniam ginčui aktualų laiką buvo pareiškėjo darbuotoja (vyr. finansininkė, likvidatorė), papildomai pareiškėjo pateiktos teismo posėdyje čekių kopijos gali turėti įtakos Bendrovės mokestinėms prievolėms ir jų dydžiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką mokesčių bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (pav., 2007 m. gegužės 28 d. nutartis adm. byloje Nr.A6-238/2007).
Naikinant Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimą ir pavedant centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėti mokesčių mokėtojo pateiktą skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, turėtų būti konkrečiai nurodyta kokias aplinkybes turi ištirti centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokesčio mokėtojo skundą iš naujo. Teismo sprendime nenurodyta, kad atsakovas neišnagrinėjo kurios nors pareiškėjo 2006 m. liepos 4 d. skunde Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Telšių apskrities VMI 2006 m. birželio 21 d. sprendimo išdėstytos aplinkybės, ar ją ištyrė nepilnai, o remiantis teismo posėdyje pareiškėjo pateiktomis čekių kopijomis, atsakovui buvo nustatytas įpareigojamas išnagrinėti skundą iš naujo dėl tokių aplinkybių, kurios pareiškėjo skunde iš viso nebuvo nurodytos (vertinti teismo posėdyje pateiktus čekius). Teismo sprendimu nustatytas atsakovui įpareigojimas išnagrinėti skundą iš naujo susietas su prielaida, kad pareiškėjo pateikti čekiai gali būti suklastoti. Atsakovas pagrįstai pastebėjo, kad atlikti tokį vertinimą jis nėra kompetentingas. Teismo posėdyje iškilus klausimui dėl dokumento, kuris, teismo nuomone, yra reikšmingas sprendžiant ginčą, galimo suklastojimo, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl specialisto pakvietimo, ar ekspertizės skyrimo (ABTĮ 81 str.), t.y. tirti ir vertinti įrodymus (ABTĮ 57 straipsnis).
Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir nesprendė, ar mokestinis ginčas ta apimtimi, kuria jį išnagrinėjo centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisijas, yra išspręstas teisingai, o tik konstatavo kokias aplinkybes nustatė Telšių apskrities VMI 2006 m.balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. 6-05-32-43 dėl LUAB „Nobikumas“ apmokestinimo ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendyje dėl LUAB „Nobikumas“ vyr. finansininkės ir likvidatorės V. bei S.S. nusikalstamų veikų, taip pat išdėstė kokius įrodymus pateikė pareiškėjas 2007 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir, nepagrįstai taikydamas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neteisėtai panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-373(7-354/2006) ir VMI 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 69-408, negali pasisakyti dėl mokestinio ginčo iš esmės.
Remiantis išdėstytais pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nobikumas“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Nutartis neskundžiama.