Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-117-904/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2-117-904/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01007-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
R. J., M. A.
Suinteresuotas asmuo
V. R.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Civilinė byla Nr. 2-117-904/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01007-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1.; 116.1.; 128.2.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir M. A., atstovaujamų advokato Gedimino Lukausko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo V. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S K. J. (miręs 2010-04-29) po savo žmonos E J. J. (mirusios 1995-08-09) mirties palikimą priėmė; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po savo tėvo S K. J., mirusio 2010-04-29, palikimą priėmė. Pareiškime nurodė, kad 1995-08-09 mirė pareiškėjų motina E J. J., 2010-04-29 mirė pareiškėjų tėvas S K. J.. Pareiškėjų tėvai nuo 1960 metų gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas iš karto pradėjo valdyti, rūpintis likusia sutuoktinės turto dalimi. Po tėvų mirties likusį tėvų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą valdė ir juo rūpinosi pareiškėjai, jie tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo į tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo V. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad E J. J. ir S K. J. turėjo tris vaikus, t.y. pareiškėjus ir V. R. motiną, kuri šiuo metu yra mirusi. Pareiškėjai iki tėvų mirties kartu gyveno su jais ir po tėvų mirties toliau liko gyventi tėvams priklausančiame name, iš karto po tėvų mirties pareiškėjai pradėjo valdyti, rūpintis likusiu tėvų kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pateikti gimimo liudijimai, santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjai yra S K. J. ir E J. J. vaikai (b.l. 7, 8, 36, 37). Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad santuoka tarp pareiškėjų tėvų buvo įregistruota 1960-08-20 (b.l. 12). Mirties liudijimai patvirtina, kad E J. J. mirė 1995-08-09, SK. J. mirė 2010-04-29 (b.l. 10, 11). Klaipėdos rajono 2 – ojo notaro biuro liudijimai patvirtina, kad po E J. J. ir S K. J. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 13, 14). Iš Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad po EJ. J. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 15). Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos pažymos patvirtina, kad E J. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone; po tėvų mirties R. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 18, 19). Nekilnojamojo turto registro duomenimis E J. J. vardu įregistruotos 64/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju faktiniu turto valdymo laikytina tai, kad pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties iš karto pradėjo rūpintis ir prižiūrėti likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu savo aktyviais veiksmais parodė, kad jis išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia aplinkybes, kad S K. J., būdamas mirusios E J. J. sutuoktiniu, t.y. pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po E J. J. mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis), pripažintina, kad S K. J. palikimą priėmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjų tėvai iki mirties gyveno adresu Jakų kaime, Klaipėdos rajone, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą šiuo adresu įregistruotos nebuvo. Po pareiškėjų tėvų mirties pareiškėjas R. J. ir toliau liko gyventi tėvams priklausančioje namo dalyje, šį turtą prižiūrėjo, rūpinosi juo, be to, abiejų pareiškėjų pastangomis atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai ir šis turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre E J. J. vardu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai, būdami pirmos eilės įpėdiniais, turintys teisę paveldėti pagal įstatymą, pradėjo faktiškai valdyti po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pripažintina, kad jie palikimą priėmė (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (miręs 2010-04-29), priėmė savo sutuoktinės E J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi 1995-08-09), palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo S K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-04-29, palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu pareiškėjams R. J. ir M. A. paveldėti po tėvo S K. J. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas