Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Č. L. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015 m. vasario 27 d., 3 val. Kaune prie Karaliaus Mindaugo pr. 26 vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai 2015 m. sausio 14 d. nutarimu ši teisė buvo atimta paskyrus nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatu taikymas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir pareiškėjo veiksmų įtaka dėl automobilio patekimo į administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens valdymą. Nagrinėjamu atveju automobilis pas E. M. atsidūrė tik dėl to, kad pareiškėjas perdavė jį atlikti remonto darbus. E. M. parodė, kad Č. L. sūnus J. paprašė sutvarkyti negalią turinčio, pensinio amžiaus tėvo automobilį. Automobilį E. M. perėmė 2014 m. rugsėjo - spalio mėnesį ir tuo metu jo teisė vairuoti automobilį niekaip nebuvo suvaržyta. Pareiškėjas automobilį perdavė tikėdamasis, kad E. M. jo automobilį tik sutvarkys, juo važiuos tik tiek, kiek yra būtina patikrinti reikiamus techninius niuansus. Pareiškėjas neturėjo realių galimybių žinoti E. M. asmeninio gyvenimo (jo dokumentų galiojimo) detalių. Juo labiau pareiškėjas negalėjo numanyti, kad E. M. vairuos neblaivus. Be to, 2015 m. vasario 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 484 patvirtina, kad pareiškėjui priklausanti priemonė yra apgadinta, t. y. poreikis ją remontuoti buvo realus. Taigi akivaizdu, kad E. M. administracinį teisės pažeidimą padarė disponuodamas svetimu automobiliu be jo savininko leidimo ir žinios, t.y. automobilis jam buvo perduotas išskirtinai remontui, nesitariant, jog transporto priemonė bus naudojama kitais tikslais. Automobilis į pažeidėjo valdymą pateko teisėtu pagrindu, ne pažeidimo darymui, todėl nėra aplinkybių, leidžiančių suformuluoti teisinį priekaištą Č. L., jog jis nesielgė taip rūpestingai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad automobilio konfiskavimas yra netikslinga ir neproporcinga nuobauda. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą daroma išvada, jog nors formaliai vertinant įstatymo nuostatas gali atrodyti, jog transporto priemonės konfiskavimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130², yra privaloma skirti administracinę nuobaudą nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui, teismas, siekdamas vykdyti teisingumą, privalo atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, proporcingumo ir kitus teisės principus bei nuobauda siekiamą tikslą. Būtina atsižvelgti į tai, kad pažeidėjas pasinaudojo automobiliu, nuosavybės teise priklausančiu Č. L., kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jam priklausančiu turtu disponuoja asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo atveju konfiskuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nebus padaryta jokios greitos ir efektyvios tiesioginės įtakos administracini teisės pažeidimą padariusio asmens nubaudimui, kadangi tai nėra jo nuosavybė. Priešingai, automobilio konfiskavimu ne tik nepasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, tačiau sukeliama neproporcinga žala pareiškėjui, kuris yra pensinio amžiaus, neįgalus. Transporto priemonė jam yra reikalinga tenkinant esminius, kasdienius tiek savo, tiek šeimos poreikius. Vertinant teoriškai, konfiskuotos transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka, tačiau tai labai ilgas, sudėtingas procesas, kuris gali pakenkti senyvo amžiaus Č. L. sveikatai.

Skundo autorius teigia, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį, nenurodė, kodėl konkrečiu atveju mano, kad yra pagrindas taikyti šią administracinę nuobaudą, t. y. kokiais argumentais ir įrodymais vadovaudamasis pripažįsta, kad automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Č. L. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo skundžiama tik ta nutarimo dalis, kuria buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas, o dėl kitų skundžiamo nutarimo dalių ginčo nėra, todėl nutarimas patikrinamas tik dalyje dėl taikyto transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Č. L., konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas dėl to, kad E. M. Kaune, prie Karaliaus Mindaugo pr. 26, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai 2015 m. sausio 14 d. nutarimu ši teisė buvo atimta paskyrus nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

ATPK 130² straipsnio sankcija numato, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu [...].

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis).

Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Č. L.. Todėl Č. L., būdamas atsakingas už jam priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis pas E. M. atsidūrė tik dėl to, kad Č. L. perdavė jį atlikti remonto darbus. Teigiama, jog automobilį E. M. perėmė 2014 m. rugsėjo - spalio mėnesį. Tačiau aukštesnysis teismas šią versiją pripažįsta gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pažymima, kad apeliaciniame skunde keliama versija dėl automobilio perdavimo remontuoti neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų, o E. M. ir Č. L. parodymai yra nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa. 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad Č. L. sūnus J. L. rugsėjo mėnesį jam davė automobilį, kurį prašė suremontuoti, nes buvo apibraižytas dešinys šonas ir neveikė pavarų dėžė. Iš 2015 m. vasario 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 484 matyti, kad automobilis nebuvo suremontuotas, kadangi užfiksuoti automobilio kėbulo defektai. Taigi E. M. naudojosi automobiliu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio, tačiau per šį laiko tarpą automobilio nesuremontavo. Be to, 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje Č. L. atstovas advokatas Giedrius Danielius parodė, kad Č. L. automobilį perdavė E. M.. 2015 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu Č. L. Parodė, jog 2015 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje automobilį perdavė A. J., o jis automobilį nuvarė iki E. M.. 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad nepažįsta A. J., o automobilį jam perdavė J. L.. Automobilis pas jį buvo nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, nes J. L. rugsėjo mėnesį sulaikė. To paties teismo posėdžio metu apklaustas Č. L. jau parodė, kad negali pasakyti, kada buvo perduotas automobilis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, jog automobilis nebuvo suremontuotas ir esantys akivaizdūs prieštaravimai dėl automobilio perdavimo laiko bei aplinkybių, parodo, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Č. L. nesirūpino jam priklausančiu automobiliu ir neužtikrino, kad jis būtų naudojamas teisėtai.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi aukštesnysis teismas pripažįsta, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog automobilio konfiskavimas yra netikslinga ir neproporcinga nuobauda, kuria sukeliama neproporcinga žala pareiškėjui, kuris yra pensinio amžiaus, neįgalus. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Be to, Č. L. turi teisę civilinio proceso tvarka reikalauti iš E. M. atlyginti žalą. Tai, kad jis yra pensinio amžiaus, ligotas ir ilgas procesas gali pakenkti jo sveikatai, nesuteikia pagrindo taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas netaikyti jam priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, todėl dėl kitų Č. L. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniame skunde nurodytų neesminių samprotavimų Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog būtų nustatytos aplinkybės, kurios leistų šiuo atveju nekonfiskuoti administracinio teisės pažeidimo įrankio. Šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra pagrindo. Be to, teisės pažeidimo tiesioginio objekto – automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Č. L. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.