Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį dėl visuotinio susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė S. A. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui 159-ajai BSB ir prašė pripažinti 159-osios BSB 2006-05-03 visuotinio susirinkimo priimtus nutarimus negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad 2006-05-03 susirinkimo dienotvarkėje buvo numatyti šie klausimai: ataskaita už 2005 metus; revizijos komisijos ataskaita už 2005 metus; 2005 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; valdybos narių ir pirmininko rinkimai; revizijos komisijos rinkimai; naujų įstatų priėmimas; einamieji reikalai. Ieškovės nuomone, susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys, kadangi: pradedant susirinkimą, nebuvo tikrinami dalyvaujančių bendrijos narių įgaliojimai, todėl iš susirinkime dalyvavusių asmenų ne visi buvo bendrijos nariai; nebuvo nustatyta, kad susirinkime dalyvauja ½ turinčių teisę atstovauti narių; priimant sprendimus ir balsuojant, nebuvo reikiamo dalyvių skaičiaus; balsuojančiųjų balsai nebuvo skaičiuojami; susirinkimui pirmininkavusi L. M. neleido bendrijos nariams susipažinti su ataskaitų dokumentais ir pasisakyti svarstomais klausimais, neleido siūlyti naujų kandidatų į valdybos narius bei pirmininko pareigas; siūlant balsuoti už dienotvarkėje numatytus klausimus, dalis bendrijos narių jau buvo išėję ir nebuvo skaičiuojamas dalyvavusių susirinkime turinčių teisę balsuoti skaičius; su priimamais nutarimais nariai nebuvo supažindinti. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, susirinkimo metu buvo pažeisti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 21 str. 3 p., 24 str., 28 str. 5 p.

Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, bendrijos narių skaičiaus problemą sprendė, atsižvelgdamas į dalyvavusių susirinkime patalpų savininkų valią dalyvauti bendrijos valdyme. Teismas, vadovaudamasis bendrijos įstatų 8 p., konstatavo, kad patalpų savininko ar jį atstovaujančio asmens dalyvavimas bendrijos veikloje (šiuo atveju – susirinkime) pripažintinas kaip asmens valios išreiškimas būti bendrijos nariu, įgyti atitinkamas bendrijos nario teises ir pareigas. Teismas, atmesdamas ieškinio argumentus, nurodė, kad byloje nei vienas iš ieškovės nurodytų asmenų nepareiškė reikalavimų apginti jo pažeistas teises dėl netinkamos narystės bendrijoje ar netinkamo jo atstovavimo susirinkime. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymas suteikia teisę bendrijos nariui įgalioti vietoj savęs bendrijos veikloje dalyvauti kitą asmenį. Jeigu tokį bendrijos narį atstovauja jo šeimos nariai ar nuomininkai be nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo ar pavedimo, tai šiam bendrijos nariui ir pačiai bendrijai toks atstovavimas sukelia teisines pasekmes, jeigu atstovaujamasis patvirtina tokius neįformintų atstovų veiksmus. Patvirtinimo būdai yra įvairūs, svarbu, kad patvirtinimas būtų suprantamas kitam teisinio santykio subjektui. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrijos nario teises ir pareigas gali įgyvendinti ir vienas iš sutuoktinių, nes preziumuojama, kad vienas sutuoktinis veikia turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. Kadangi susirinkimo nutarimo, už kurį balsavo neturintys įgaliojimų atstovai, patalpų savininkai neginčijo, teismas konstatavo, kad šeimos narių atstovavimą be pavedimo patalpų savininkai patvirtino. Vadovaudamasis LAT praktika, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jos subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai.

Skunde nurodoma, kad visi teismo sprendime išvardinti klausimai susirinkimo metu nebuvo sąžiningai priimti. Susirinkimo metu nebuvo kvorumo. Ieškovė nurodė, kad name yra 100 butų. Prie bendrijos narių dar priskirtini R. M. (butas Nr.21) ir R. K. (butas Nr.77), kurie yra išsiėmę orderius, tačiau R. B. (butas Nr.61) dėl netinkamo bendrijos pirmininkės L. M. vadovavimo pasitraukė iš bendrijos narių, todėl bendrijoje iš viso yra 101 narys. Ieškovės manymu, susirinkime kartu su šeimos nariais ir nuomininkais dalyvavo tik 42 nariai. Susirinkime taip pat dalyvavo 4 nepažįstami asmenys, 6 šeimos nariai, 2 butų nuomininkai. Taigi, iš susirinkime dalyvavusių asmenų ne visi buvo bendrijos nariai. Vadinasi, 57 bendrijos nariai, kaip kad nurodo atsakovas, susirinkime tikrai nedalyvavo, nebalsavo. Ieškovės nuomone, yra parašų, registracijos žurnale atsiradusių po susirinkimo. Protokolas Nr.16 (b.l.42-45), ieškovės vertinimu, yra melagingas, dalyvavusių asmenų sąrašas suklastotas.

Atsakovo nuomone, pati ieškovė suklastojo ieškinį, paduodama jį savo ir N. O. vardu, o trečiuoju asmeniu įtraukdama N. T. , apgaule gaudama jų parašus. Šias aplinkybes patvirtino minėtos bendrijos narės, jos pateikė teismui savo rašytinius atsisakymus nuo ieškinio, nurodydamos, jog parašai nebuvo skirti kreiptis į teismą. Šias aplinkybes teisme pripažino ir pati ieškovė, sutikusi, jog minimos bendrijos narės nebūtų laikomos proceso šalimis byloje.

2007-05-29 teismas posėdžio metu įpareigojo atsakovą pateikti papildomus dokumentus bei iškviesti ieškovės nurodytus liudytojus į teismo posėdį ar pateikti šių asmenų rašytinius patvirtinimus, jog jie dalyvavo susirinkime, tačiau šio įpareigojimo atsakovas įvykdyti negali, kadangi ieškovės nurodyti bendrijos nariai atsisako vykdyti atsakovo prašymą. Motyvas - 2006-05-03 susirinkime bendrijos nariai buvo registruojami narių registravimo sąrašuose, kur savo dalyvavimą patvirtino savo parašais, priimtų nutarimų neginčijo, juolab, kad kiekvienas subjektas, turintis teises ir pareigas, jas gali įgyvendinti pats ar per atstovą. Bendrijos nariai mano, kad nepagrįstais ieškovės reikalavimais yra pažeidžiamos jų teisės, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (atkreiptinas dėmesys, jog jau 2003-12-22 Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje c.b. Nr.2-3533/2003 buvo išreikšti analogiški prašymai). Nei vienas bendrijos narys iki šiol nepareiškė reikalavimų apginti jo pažeistas teises dėl netinkamos narystės bendrijoje ar netinkamo jo atstovavimo. Ieškovės teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jos subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai. Atsakovo nuomone, ieškovės teisės ar teisėti interesai pažeisti nebuvo. Susirinkime dalyvavę bendrijos nariai svarstomais klausimais pasisakė, siūlė narius į revizijos komisiją (tai patvirtina susirinkimo protokolas Nr.16). Už visus priimtus nutarimus balsavo dauguma, t.y. beveik visi bendrijos nariai. Šias aplinkybės patvirtino liudytojai, atsakovo pateikti rašytiniai duomenys. Be to, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo 2006-05-03 susirinkimo teisėtumo (tai ji patvirtino ir teisme), jame priimti sprendimai taip pat negali būti ginčijami vien ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis be jokių teisinių argumentų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Ieškovė šioje byloje ginčija 159 BSB 2006 m. gegužės 03 d. visuotinio susirinkimo nutarimus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais, grįsdama reikalavimą kvorumo nebuvimu bei procedūriniais pažeidimais. Daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šių bendrijos narių teisių bei interesų užtikrinimui ir yra skirti įstatymo nustatyti reikalavimai bendrijos valdymo organų veiklai. Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas (DNSBĮ 20 straipsnis), kurio sušaukimo ir organizavimo tvarką išsamiai reglamentuoja minėto įstatymo 21 straipsnis. Visuotinis susirinkimas yra laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau, kaip ½ bendrijos narių, o priimti nutarimai laikomi teisėtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip ½ dalyvavusių susirinkime (DNSBĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys).

CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma, siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui. Sąvoką „prieštaravimas imperatyvioms įstatymų normoms“ reikia aiškinti vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju nustatomas sprendimo turinio (o ne jo priėmimo procedūros) ir imperatyvios įstatymų normos santykis. Bendrijos visuotinis susirinkimas, kaip šio juridinio asmens valdymo organas, priimdamas sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti Bendrijos naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Nagrinėjamu atveju dėl priimtų sprendimų į teismą nei vienas bendrijos narys nesikreipė, o pati ieškovė taip pat neįrodė, kad jos teisės būtų kuo nors pažeistos. Laikytina, kad visuotinis susirinkimas, kaip valdymo organas veikė bendrijos naudai, ir niekuo nepažeidė protingumo ir sąžiningumo principų.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo vedimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi bendrijos nariais gali būti tik patalpų savininkai, tuo atveju, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikytina, kad buto savininkais yra abu sutuoktiniai. Tokią išvadą suponuoja CK 3.87 straipsnio 1 dalis bei 3.117 straipsnio 1 dalis. Kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, bendrijos nario teises ir pareigas gali įgyvendinti vienas iš sutuoktinių, kadangi preziumuojama, kad vienas sutuoktinis veikia turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. Minėtiems asmenims jokie įgaliojimai nėra reikalingi ir to nenumato LR įstatymai (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnis). Aplinkybė, kad, kaip jau minėta, niekas iš bendrijos narių dėl priimtų nutarimų į teismą nesikreipė, įgalina daryti išvadą, kad visiems sprendimams bendrijos nariai, tame tarpe ir tie, kurių interesus atstovavo šeimos nariai, pritarė. Pastebėtina tai, kad netgi tuo atveju, kai sandorį kito asmens vardu sudaro asmuo neturintis tokios teisės, atstovaujamasis asmuo turi teisę tokiam sandoriui pritarti, o toks pritarimas gali pasireikšti paprasčiausiais konkliudentiniais veiksmais (CK 2.136 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas taikydamas įstatymus turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Tei­sin­gu­mo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus prin­ci­pas. Tei­sin­gu­mo ne­ga­li­ma pa­siek­ti pri­pa­žįs­tant tik vie­no as­mens intere­sus ir nei­giant ki­to as­mens tei­sė­tus in­te­re­sus. Šis principas nereiškia teisės piktnaudžiauti teise ir kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo neginama besikreipiančio asmens pažeista teisė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, jas taikydamas ir aiškindamas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 02 d. sprendimą palikti nepakeistą.