Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-8968-1245/2025, pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, parreikštą suinteresuotiems asmenims – antstolei R. G. ir M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6. Apeliantas byloje pateikė naujus įrodymus: 2025 m. vasario 26 d. antstolio S. U. elektroninį laišką apie užbaigtą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. vasario 28 d. elektroninį laišką, kuriuo reikalaujama grąžinti 722,93 Eur, bei minima vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame minimas 2025 m. sausio 8 d. vykdomasis dokumentas, nurodant Nr. (duomenys neskelbtini); ištrauką iš pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teismui (4–6 puslapius).

7. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo kaip jo teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ar su atskiruoju skundu, pateiktuose dokumentuose nurodomos kitos vykdomosios bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti dokumentai nėra tiesiogiai susiję su apeliacine tvarka byloje nagrinėjamu klausimu, todėl prie bylos neprijungiami.

Dėl ginčo esmės

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

12. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia (iš lot. be kita ko) grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išsiaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, o tai palengvina ir pagreitina ir ginčo nagrinėjimą teisme.

13. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK nustato labai aiškią skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką: pirmiausia skundą apsvarsto antstolis, o tik tada, jeigu antstolis su juo nesutinka, jis perduoda pareiškėjo skundą teismui.

14. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, įstatymas numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė jam priteisti 212,46 Eur, ir prie skundo pridėjo antstolės R. G. 2024 m. spalio 10 d. priimtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-90-23363, kuriuo yra apskaičiuotos 183,86 Eur dydžio vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tokio pateikto pareiškėjo skundo galima suprasti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis minėtose vykdomosiose bylose, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo jas jam grąžinti, daugiau jokių argumentų, kaip ir įrodymų, kad su tokiu skundu prieš tai buvo kreipęsis į antstolę, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Būtent dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų numatytos išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės R. G. atsisakė priimti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde, nenurodydamas jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, prašo 2024 m. spalio 10 d. priimtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-90-23363 laikyti negaliojančiu, o vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti tarnybiniu piktnaudžiavimu. Argumentų, kodėl antstolės priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėtų būti panaikintas, atskirajame skunde taip pat nepateikia. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teikė antstoliui M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kurį antstolis nagrinėti atsisakė, tačiau tai yra skundas visiškai kitoje ir kito antstolio vedamoje vykdomojoje byloje, nei buvo priimtas antstolės R. G. 2024 m. spalio 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-90-23363, dėl kurio pirmosios instancijos teismui pareiškėjas buvo pateikęs skundą.

17. Nustačius paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui. Taigi, nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog egzistavo CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

18. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, kad skundą jis turi teisę pateikti tiesiogiai antstoliui, kurio veiksmą skundžia, taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.