- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-20857-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Vytautas Kuliešius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos J. S. (toliau - Pareiškėja) pusbrolis V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, vedęs nebuvo, vaikų neturėjo. V. Š. motina I. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra. I. Š. tėvas buvo P. Š., gim (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) m., motina A. Š. (mergautinė pavardė Ž.), gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. Gyventojų registro tarnyboje, taip pat Lietuvos Valstybės istorijos ir Lietuvos ypatingajame archyve apie P. Š. ir A. Š. rasti nepavyko. Pareiškėja J. S. gimė (duomenys neskelbtini) (mergautinė pavardė Š.), (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su F. S., tėvas G. Š., gim (duomenys neskelbtini), kurio tėvas buvo P. Š. gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) m., motina A. Š. (mergautinė pavardė Ž.), gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. Gyventojų registro tarnyba nurodo, kad duomenų apie G. Š. tėvą ir motiną nėra, tačiau iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pavyko gauti pažyma apie mirtį, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) katalikų archyviniame fonde, mirties metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime mirė (duomenys neskelbtini) metų P. Š.. Paliko našlę A. (iki santuokos Ž.), sūnus J. ir P., bei dukterį I. Šioje pažymoje nurodomas giminystės ryšys, tarp Pareiškėjos J. S. tėvo G. J. Š. ir vėlionio V. Š. motinos I. Š., t. y. G. J. Š. ir I. Š. buvo brolis ir sesuo, kurių bendras tėvas P. Š., taigi atitinkamai J. S. ir V. Š. buvo giminaičiai - pusseserė ir pusbrolis, giminystės ryšiu susieti per savo tėvus - J. S. per tėvą G. J. Š., o V. Š. per motiną I. Š., kurie buvo brolis ir sesuo. Po V. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas - butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki penktos eilės yra vienintelė įpėdinė, todėl per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą (Vilniaus miesto 23 - ąjį notarų biurą) dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po V. Š. mirties, priėmimo, tačiau turimais dokumentais negalėjo pagrįsti giminystės ryšio. Kadangi V. Š. mirė nepalikęs testamento, Pareiškėja, kaip vienintelė įpėdinė, priėmė jo palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti - ji prižiūri turtą ir elgiasi su juo kaip šeimininkė (moka mokesčius, tvarko butą, laisto jame esančias gėles). Be to, Pareiškėja per 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarą kur sužinojo, kad dokumentais negali pagrįsti giminystės ryšio su pusbroliu V. Š., dėl to negalėjo priimti palikimo pas notarą. Susiklosčius aukščiau įvardytoms aplinkybėms ir neturėdama kaip įrodyti giminystės ryšio tarp V. Š. ir J. Š., pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų: 1) giminystės ryšio; 2) palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad ji ir V. Š. buvo pusseserė ir pusbrolis - kadangi sprendžiant dėl Pareiškėjos, kaip tinkamos V. Š. turto paveldėtojos įpėdinės, nesant išlikusių dokumentų nepakanka duomenų konstatuoti, kad V. Š. buvo Pareiškėjos giminaitis. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nėra išlikę duomenų apie G. Š. (Pareiškėjos tėvą) ir I. Š. (V. Š. motiną), todėl paklausimais buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos istorijos ir atitinkamai Lietuvos ypatingąjį archyvus, pagal 2021-12-09 archyvo pažyma apie mirtį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime mirė (duomenys neskelbtini) metų P. Š.. Paliko našlę A. (iki santuokos Ž.), sūnus J. ir P., bei dukterį I. Taigi pagal šią pažymą matyti, kad egzistuoja giminystės ryšys, tarp Pareiškėjos J. S. tėvo G. J. Š. ir vėlionio V. Š. motinos I. Š., t.y. G. J. Š. ir I. Š. buvo brolis ir sesuo, kurių bendras tėvas P. Š.. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, j į prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėja po pusbrolio mirties dienos priėmė palikimą valdymu, t. y. pradėjo turtą faktiškai valdyti, rūpinosi turtu, t. y. Pareiškėja rūpinosi buto gerbūviu, tvarkė butą, mokėjo ir dabar moka mokesčius už komunalines paslaugas. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas, įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka. Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Kad galėtų tai padaryti, Pareiškėja kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi j į faktiškai valdyti, rūpindamasi butu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo giminaičiai - pusseserė ir pusbrolis, giminystės ryšiu susieti per savo tėvus J. S. per tėvą G. J. Š o V. Š. per motiną I. Š., kurie buvo brolis ir sesuo; 2 ) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po pusbrolio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti butą adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti, taip pat apie pareiškėjos ir jo giminystės ryšius. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. S. pareikšti prašymai yra visapusiškai pagrįsti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus jų patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius. V. Š. motina I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vėlionis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjos mergautinė pavardė Š., jos tėvas G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelis P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) m., motina A. Š. (mergautinė pavardė Ž.), gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. Iš Lietuvos valstybės archyvo pažymos apie gimimą – duomenų apie V. Š., G. Š., I. Š., nėra. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gruodžio 9 d. pažymos apie mirtį matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime mirė (duomenys neskelbtini) metų P. Š., kuris paliko našlę A. (iki santuokos Ž.), sūnus J. ir P. bei dukterį I. Duomenų apie I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., jos šeimą ir šeimos sudėtį nėra. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. P2-1203 matyti, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas buvo G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Matyti, kad pareiškėjos J. S. tėvas G. J. Š. ir vėlionio V. Š. motina I. Š. buvo brolis ir sesuo (bendras tėvas P. Š.). Darytina išvada, kad pareiškėja J. S. yra, (duomenys neskelbtini) mirusio, V. Š., pusseserė. Po vėlionio V. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra šeštos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kitų pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą byloje nenustatyta (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėja nurodė, kad nepraėjus nustatytam trijų mėnesių terminui kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negalėjo pagrįsti giminystės ryšio su vėlioniu ir todėl palikimo nepriėmė. Kadangi pareiškėja J. S. nors ir kreipėsi į notarų biurą, tačiau nepagrindė giminystės ryšio su pusbroliu, teismas sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja J. S. yra, (duomenys neskelbtini) mirusio, V. Š., pusseserė. Konstatavus, kad pareiškėja yra vėlionio pusseserė, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po pusbrolio mirties rūpinosi jo buto gerbūviu, tvarkė jį, mokėjo ir dabar moka komunalinius mokesčius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėja J. S. mokėjo ir moka visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įsiskolinimų už butą nėra.
Nuosavybės teisė į anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra išviešinta nekilnojamojo turto registre. Byloje ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės nėra, be to, nėra duomenų, kad valstybė priėmė palikimą po V. Š. mirties.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. S. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po pusbrolio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja J. S. yra vėlionio V. Š. pusseserė bei palikimą po pusbrolio V. Š. mirties priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėja J. S. įrodė, kad juridinių faktų nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
yra vėlionio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pusseserė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po pusbrolio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.