- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-2024-715/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01583-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės M. Ž. ieškinio dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad ieškovė iš anksto, prieš dvi dienas su atsakovu tarpusavyje suderina nepilnamečio vaiko lankymo datą, laiką bei vietą, o taip pat atsakovas netrukdys ir leis ieškovei pasiimti nepilnametį vaiką savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais).
2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra sukonkretinti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
2015 m birželio 2 d. gautas ieškovės advokatės pranešimas, kuriame ji nurodo, kad jos klientė ieškinio 3 punkto nenori keisti. Mano, kad jis išsispręs parengiamojo posėdžio metu, kai dalyvaus atsakovas. Pastebėjo, jog galimas ir taikus ginčo išsprendimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsnių), ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Bendrą procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo tvarką numato CPK 115 straipsnis. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir / ar pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
Nors bylose, kurios susijusios su vaiko interesais, teismas yra aktyvus ir gali peržengti reikalavimo ribas, tačiau, būtent ieškovei yra suteikta teisė suformuluoti ieškinio reikalavimus. Tik esant aiškiems reikalavimams teismas gali spręsti, ar vaiko interesais juos reikia patenkinti, ar atmesti, ar priimti ieškinio reikalavimus viršijantį sprendimą. Ieškovei nesuformulavus reikalaujamos konkrečios bendravimo tvarkos nėra pagrindo reikalauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti išvadą, nes neaišku, dėl ko ta išvada turėtų būti. Taip pat neaišku, apie ką reikia išklausyti vaiko nuomonę (tiesiogiai ar per atstovą). Nesant konkretaus reikalavimo, nėra galimybės išsiaiškinti, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Taip pat turi būti siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, taip pat kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis), civilinio proceso kodekse nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį ir nereiškiant ieškinio, kuri yra tvirtinama CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 579–582 straipsniai, CK 6.983–6.986 straipsniai.
Kadangi nustatytas terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2015 m. birželio 2 d., prašymas pratęsti šį terminą nepareikštas, trūkumai nėra pašalinti, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui M. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.