Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012-05-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-1703517-12 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

Dėl KET 8 punkto.

D. V. nepažeidė KET 8 punkto, kadangi šis punktas nustato kelio ženklų, kelio ženklinimo, šviesoforų ir reguliuotojo signalų veikimą ir nenustato kelių eismo dalyviams draudimų ir nereguliuoja jų veiksmų, todėl ji atsitrenkdama Automobiliu į kelio važiuojamojoje dalyje gulėjusį betoninį bloką, Nutarime nurodyto KET 8 punkto pažeidimo padaryti negalėjo.

Dėl KET 9 punkto.

KET 9 punktas reglamentuoja eismo dalyvio veiksmus, nukreiptus kitų eismo dalyvių, asmenų bei jų turto apsaugojimui, o D. V. apgadino tik savo Automobilį ir savo veiksmais nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims, jų saugumui ir/ar jų turtui. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ji nesiėmė atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių ar asmenų atžvilgiu ir dėl to apgadino kitų asmenų turtą, nėra, todėl ji KET 9 punkto nepažeidė.

Dėl KET 133 punkto.

D. V. nepažeidė ir KET 133 punkto, kadangi bylos duomenys - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktas Nr. 11-57(12) - patvirtina, kad nenustatyto krovininio automobilio vairuotojas privalėjo neapsisukinėti, kur toks manevras draudžiamas, ir tai, kad nenustatyto krovininio automobilio vairuotojas vykdė draudžiamą apsisukimo manevrą bei sugadino atitvarus (betoninius blokus), ištempdamas vieną tokį betoninį bloką į važiuojamąją kelio dalį, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina. Tai reiškia, kad minėtas blokas, esantis važiuojamojoje kelio dalyje, negalėjo būti iš anksto numatoma kliūtis ir ji negalėjo to iš anksto numatyti.

Dėl KET 134 punkto.

Dėl ATPK 124 str. 2 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktas Nr. 11-57(12) (išvadų 4 punktas) - patvirtina, kad D. V. važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu. Tai reiškia, kad tokiais veiksmais ji pažeidė KET 133 punktą, tačiau tokie jos veiksmai sudaro teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą), sudėtį. Kadangi ATPK 124 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK) atžvilgiu ir yra sunkesnis teisės pažeidimas, todėl siekiant užtikrinti jos teisę į tinkamą procesą ir teisingą bylos išnagrinėjimą byloje turi būti surašytas kitas (naujas) administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo būtų pareikšti kaltinimai jai dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymą Nr. 5-V-464 "Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" tvarką, 2011-06-14 06.50 val. kelio Trakų r., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 19 km. užfiksuotas eismo įvykis, kurio metu automobilis "Kia Ceed", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kliūtį kelyje, todėl buvo tiriamas kaip eismo įvykis. Šiuo atveju dėl pasirinkto per didelio greičio, įvyko eismo įvykis ir D. V. surašytas protokolas dėl padaryto eismo įvykio, pritaikant KET 9 punktą, kurio sąvoka "saugaus greičio nepasirinkimas" apima ir greičio viršijimo sąvoką. Todėl D. V. pažeidimo esmė yra visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir naikinti nutarimo nėra pagrindo. Be to nutarime Nr. 87N-1703517-12 yra nurodyti visi reikalaujami duomenys, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

D. V. 2011-11-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 360688 už tai, kad ji 2011 m. birželio 14 d., 06.50 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 19 kilometre vairuodama automobilį KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi kelyje, pažymėtame kelio ženklais Nr. 106 „Darbai kelyje“ ir Nr. 329 „Ribotas greitis 50“, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir atsitrenkė į kliūtį (betoninį bloką), dėl to apgadino savo vairuojamą automobilį tuo pažeisdama KET 9 ir 133 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012-05-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-1703517-12 D. V. už tai, kad ji pažeidė KET 8, 9 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ str. 7 d. pažeidimą paskirtas įspėjimas.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tiriant byloje surinktų įrodymų visetą.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.) Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Kaip matyti iš skundo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., jo veika neteisingai kvalifikuota kaip pažeidžianti KET 8, 9 ir 144 punktų reikalavimus ir siekiant tinkamo procesą ir teisingo bylos išnagrinėjimo padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal LR ATPK 124 str. 2 d.

Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodyti motyvai dėl kurių turėtų būti patenkintas jos skundas yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

Dėl KET 8 punkto.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

D. V. skunde nurodė, kad šis punktas nenustato kelių eismo dalyviams draudimų ir nereguliuoja jų veiksmų, todėl ji atsitrenkdama į gulėjusį betoninį bloką KET 8 punkto pažeidimo nepadarė.

Iš byloje esančios medžiagos – 2011-06-14 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, 2011-06-14 autoavarijos vietos schemos, UAB „Fegda“ darbų vadovo N. Š. 2011-06-14 ir 2011-07-13 paaiškinimų dėl autoįvykio, UAB „Fegda“ projektų vadovo L. A. 2011-07-17 paaiškinimų, L. A. pateiktos nuotraukos dėl įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų išsidėstymo, matoma, kad 2011 m. birželio 14 d. eismo įvykio metu, kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 19 kilometre vyko kelio darbai. Pagal (duomenys neskelbtini) asmenys, organizuojantys darbus kelyje turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais ženklais <...>. Kadangi kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 19 kilometre vyko minėti kelio darbai, buvo pastatytas kintami kelio ženklai - Nr. 106 „Darbai kelyje“ ir greitį ribojantis kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“. D. V. pagal KET 8 punktą privalėjo vadovautis kintamais kelio ženklais ir važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kad ji pažeidė šio punkto reikalavimą patvirtina byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktas Nr. 11-57 (12) (išvadų 4 punktas), kuriame nurodyta, kad ji važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu, ko neneigia ir pati D. V. skunde. Kintamų kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas sąlygojo tai, kad D. V. viršijo greitį ir tokiu būdu atsitrenkė Automobiliu į metalinį bloką (atitvarą), taip pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus.

DĖL KET 9 punkto.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

D. V. skunde nurodė, kad šio punkto nepažeidė, kadangi apgadino tik savo automobilį, savo veiksmais nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ir (ar) jų turtui, o byloje duomenų, patvirtinančių, kad ji nesiėmė atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių ar asmenų atžvilgiu ir dėl to apgadino kitų asmenų turtą, nėra.

Kaip jau minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktu Nr. 11-57 (12) nustatyta, kad D. V. važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu, o tai rodo kad ji, būdama įspėta dėl kelio ruože vykdomų kelio darbų (kelio ženklas Nr. 106 „Darbai kelyje“ ) nebuvo atsargi, važiavo didesniu, nei leidžiamas toje atkarpoje, greičiu. Jau vien tai, kad atkarpoje, kur ribojamas greitis, važiuojama didesniu greičiu, kelią pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir (ar) jų turto saugumui. Be to UAB „Fegda“ darbų vadovas N. Š. 2011-06-14 ir 2011-07-13 paaiškinimuose nurodyta, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis į Vilniaus pusę už automobilio KIA CEED stovėjo daug automobilių ir buvo susidariusi grūstis. Tai rodo, kad dėl D. V. veiksmų kilo pavojus kitų eismo dalyvių, jų turto (transporto priemonių), kitų asmenų (kelio darbininkų) saugumui. Teismas pažymi, kad N. Š. 2011-06-14 ir 2011-07-13 paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, duomenų, kad šis asmuo turėtų tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi teismas neturi ir teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti jo parodymais.

Dėl KET 133 punkto.

KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

D. V. nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktas Nr. 11-57(12) patvirtina tai, jog nenustatyto krovininio automobilio vairuotojas privalėjo neapsisukinėti, kur toks manevras draudžiamas, ir tai, kad nenustatyto krovininio automobilio vairuotojas vykdė draudžiamą apsisukimo manevrą bei sugadino atitvarus (betoninius blokus), ištempdamas vieną tokį betoninį bloką į važiuojamąją kelio dalį, techniniu požiūriu yra nepriimtina. Tai reiškia, kad minėtas blokas, esantis važiuojamojoje kelio dalyje, negalėjo būti iš anksto numatoma kliūtis ir D. V. negalėjo to iš anksto numatyti.

Tačiau tas pats ekspertizės aktas nustatė, kad D. V. važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu, taigi viršydama leistiną 50 km/h greitį ir pažeidė KET 133 punktą. Greičio viršijimas sąlygojo tai, kad ji neatsižvelgė į kelio būklę (vykdomus kelio darbus), nors kaip nurodyta UAB „Fegda“ projektų vadovo L. A. paaiškinime, 300 metrų prieš darbų pradžią pastatomi įspėjamieji greičio ribojimo ženklą ir jie kartojami 5-6 kartus. Dėl kelio darbų vairuotojai turi būti tokiose vietose ypač atidūs, laikytis saugaus greičio, kad suspėtų sustabdyti automobilį atsiradus kliūčiai. UAB „Fegda“ darbų vadovas N. Š. 2011-07-13 paaiškinime nurodė, kad blokas, į kurį atsitrenkė D. V., yra maždaug 100x60x30 cm dydžio, t.y. pastebimas iš gana toli. Kelio dalyje link Vilniaus bloko dalis buvo išlindusi tik apie 10-12 cm, bloko didesnė dalis buvo išlindusi kelio dalyje į Kauno pusę, tačiau kitos transporto priemonės važiavo lėtai ir apvažiavo kliūtį, daugiau eismo įvykių tuo metu toje vietoje nebuvo užfiksuota, todėl atmestinas D. V. teiginys, kad metalinis blokas (aitvaras) nebuvo iš anksto numatoma kliūtis.

Dėl KET 134 punkto.

KET 134 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

D. V. teigia, kad važiuojamojoje kelio dalyje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų atsiradęs betoninis blokas (atitvaras) buvo tokios pačios tamsiai pilkos spalvos kaip ir kelio važiuojamoji dalis, t.y. jis nebuvo nudažytas išskirtine ir eismo dalyvių dėmesį labiau atkreipiančia ryškia spalva, suponuojančia prielaidas kliūties pastebėjimui, o tai reiškia, kad esant geroms važiavimo sąlygoms nežymus leistino greičio viršijimas nesudarė pagrindo vienareikšmiškai ir neabejotinai išvadai, kad būtent dėl nežymaus viršyto leistino greičio ar neatidumo (neatsargumo) jos vairuojamo Automobilio nesustabdė, kliūties neapvažiavo ir atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje neteisėtai buvusį betoninį bloką (atitvarą), o nepastebėjo dėl objektyvių priežasčių.

Tačiau teismas pažymi, kad kaip jau aptarta UAB "Fegda" darbų vadovo N. Š. paaiškinime ,blokas buvo maždaug 100x60x30 cm dydžio, t.y. pastebimas iš gana toli, kelio dalyje link Vilniaus, bloko dalis buvo išlindusi tik apie 10-12 cm, bloko didesnė dalis buvo išlindusi kelio dalyje į Kauno pusę, tačiau kitos transporto priemonės važiavo lėtai ir apvažiavo kliūtį, taigi kliūtis kitoms transporto priemonėms buvo pastebima. Be to D. V. greitį viršijo ne mažiau kaip 19 km/h ir būtent greičio viršijimas kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktas Nr. 11-57(12) sąlygojo Automobilio atsitrenkimą į metalinį bloką (atitvarą).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 124 str. 2 d.

ATPK 124 str. 2 d. numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki vieno šimto litų.

Nors D. V. nurodė, pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-12 ekspertizės aktą Nr. 11-57(12) ji važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu, taigi pažeidė KET 133 punktą ir jos veiksmai sudaro teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje sudėtį, tačiau teismas pažymi, kad nutarimas pareiškėjai surašytas dėl eismo įvykio. Šį eismo įvykį sąlygojo būtent saugaus greičio nesilaikymas (viršijimas) ir greičio viršijimas laikomas būdu, kuriuo D. V. padarė ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą, o ne pagrindine veika.

Dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

D. V. nurodė, kad Nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad ji pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, tik nurodyta, jog jai skiriamas įspėjimas, dėl to nutarimas turi būti naikinamas ir šiuo pagrindu.

Teismas pažymi, kad ATPK 286 str. numato, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.

Teismas įvertinęs 2012-05-31 nutarimo administracinio tiesės pažeidimo byloje Nr. 87N-1703517-12 turinį, daro išvadą, kad jis yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. O tai kad dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimo D. V. skirtas įspėjimas, jau preziumuoja jos kaltę, kadangi pagal ATPK asmuo atsako nustačius priešingą teisei, kaltą veikimą arba neveikimą (ATPK 9 str.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytas 2012-05-31 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-1703517-12 yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimu paskirta administracinė nuobauda D. V. nėra per griežta, atitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą nėra ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teismas

nutaria:

D. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012-05-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-1703517-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.