- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-582-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61737-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M. (P. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas keturis kartus:
1) 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros, kurios prilyginamos 4 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė 6 MGL (780 Lt) bauda. Paskirta bauda sumokėta 2013 m. liepos 22 d.;
2) 2014 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 1 d. – 12 MGL, t.y. 1560 Lt (451 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL, t.y. 1040 Lt (301 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para, kuri prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė 6 MGL, t.y. 780 Lt (225 eurų) bauda. Paskirta bauda sumokėta 2014 m. gruodžio 18 d.;
3) 2016 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
4) 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 30 MGL (1129,80 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros, kas atitinka 75,32 eurų ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra; teistumai neišnykę ir nepanaikinti;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2017 m. lapkričio 25 d., apie 23.38 val., Vilniuje, Oslo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 2,80 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 25 d. jis susitiko su savo draugu pasikalbėti dėl automobilio, kartu išgėrė butelį brendžio. Vakare jis paskambino savo draugei, norėdamas paprašyti, kad ši atvažiuotų jį pasiimti. Pokalbio metu jis susipyko su drauge dėl to, kad buvo girtas ir jis, neturėdamas kitos išeities, pats nusprendė automobiliu važiuoti namo. Bevažiuojant Oslo gatvėje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teigia, jog anksčiau buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį išgėręs, tačiau po tos paskirtos nuobaudos jis padarė išvadas ir daugiau niekada nesėdo už vairo, būdamas neblaivus. Jis negali paaiškinti, kodėl nagrinėjamo įvykio dieną sėdo neblaivus už vairo, galimai taip pasielgė dėl to, kad susipyko su drauge. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti jam baudą bei kuo trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, P. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 25 d., apie 21.00 val., su pažįstamu automobilyje Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Paneriškių g. Vilniuje, stovėjimo aikštelėje, vartojo alkoholį. Automobilis Mersedes Benz priklauso jam. Pats išgėrė apie 0,5 litro brendžio, kurio stiprumas 40 laipsnių. Automobilį buvo planuojama palikti ten, kur buvo vartojamas alkoholis. Apie 23.00 val. jis paskambino savo merginai, kuri turėjo atvažiuoti ir jį pasiimti namo, bet ji ragelio nepakėlė. Kadangi jautėsi gerai, tad nusprendė važiuoti namo pats, o pažįstamas, kuris gyvena Paneriškių g. nuėjo namo. Jis užsivedė jam priklausančio automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklį ir nuvažiavo namų link. Važiuodamas Oslo g. pamatė policijos pareigūnus, kurie jį sustabdė. Jam sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Jis pateikė automobilio dokumentus, tačiau bendraujant su pareigūnais jiems kilo įtarimas dėl jo neblaivumo, tad jam policijos pareigūnai patikrino girtumą alkotesteriu ir nustatė 2.85 promilių girtumą. Alkotesteriu nustačius girtumą, jis buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimo, kur davė kraujo mėginį. Su savimi tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, tad Priklausomybės ligų centre prisistatė brolio J. vardu. Dėl ko nusprendė taip prisistatyti - nežino, turbūt dėl to, jog buvo stipriai neblaivus. Tolimesniam tyrimui buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Nori pranešti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje (b.l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 25 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 23.38 val. iš Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus Vakarinėje gatvėje, Lazdynų mikrorajono link važiuoja automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jiems važiuojant Oslo gatve Tūkstantmečio gatvės link, buvo pastebėtas lėtai važiuojantis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus prie minėto automobilio jis sustojo, o jiems priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, vairuotojas prisistatė, pasakė vardą bei pavardę - P. M., (duomenys neskelbtini). Pastarasis buvo paprašytas pateikti dokumentus, tačiau jis atsakė, jog neturi jokio dokumento. Tada P. M. buvo užklausta, ar šiandien nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau pastarasis atsakė, jog nevartojo. Vairuotojui blaivumas buvo patikrintas 2017 m. lapkričio 25 d., 23:47 val., alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“, sertifikato Nr. 0633251, ir buvo nustatytas 2.85 ‰ girtumas. Minėtas vairuotojas jokio asmens patvirtinančio dokumento neturėjo. Sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 27, Vilniuje, nes vairuotojas nesurado asmens, kuris galėtų pasiimti automobilį. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo atliktas kraujas tyrimas, o vėliau į Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą, kur buvo nustatyta vairuotojo tapatybė (b.l. 17).
BITR ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 25 d., 23.38 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad Vakariniu aplinkkeliu link Lazdynų važiuoja sidabrinės spalvos automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus (b.l. 4).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad pilkos spalvos automobilis Mercedes Benz C 200 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. M. (b.l. 6);
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio Mercedes Benz C 200 CDI (2002 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3040 eurų (b.l. 7, 8).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0191 rodmenų matyti, kad P. M. 2017 m. lapkričio 25 d., 23.47 val., buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2018 m. kovo 7 d. (b.l. 20, 21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12120/2017(01) konstatuota, jog P. M. (išvadoje nurodyta J. M.) kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 26 d., 00.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 promilės etilo alkoholio (b.l. 23).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. nutarime dėl duomenų sutikslinimo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d. siuntime atlikti medicininę apžiūrą, 2017 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 12120/2017(01), bei 2017 m. lapkričio 26 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2000, nurodyta, kad kraujas paimtas J. M. gim. (duomenys neskelbtini). Sutikrinus asmens (vairuotojo) duomenis, su pateiktu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė bei kraujas tyrimui dėl girtumo nustatymo buvo paimtas P. M. gim. (duomenys neskelbtini), o ne J. M. gim. (duomenys neskelbtini). Todėl 2017 m. lapkričio 26 d. siuntime atlikti medicininę apžiūrą, 2017 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 12120/2017(01) bei 2017 m. lapkričio 26 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2000 laikyti, kad tyrimui paimtas P. M., gim. (duomenys neskelbtini), kraujas (b.l. 25).
Teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje nurodyta, jog šioje įmonėje dirbęs P. M. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip stropus, mandagus, paslaugus, drausmingas, tinkamai prižiūrintis jam patikėtą bendrovės turtą ir be priekaištų savo darbą atlikęs darbuotojas. Atsiradus galimybei, įmonė skubiai priimtų jį į darbą vairuotojo pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad P. M. 2017 m. lapkričio 25 d., apie 23.58 val., Vilniuje, Oslo g., vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 2,80 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno M. M. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. lapkričio 27 d. specialisto išvada Nr. T-A 12120/2017(01), kurioje konstatuota, kad P. M. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 26 d., 00.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 promilės etilo alkoholio.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad P. M. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,80 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. M. - anksčiau teistas keturis kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 53-54), daug kartų baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, taip pat kelis kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 65-71), šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, byloje nėra duomenų apie P. M. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta galimybė skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nustatytą sunkų 2,80 promilės girtumo laipsnį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta arešto bausmė. Skirti P. M. už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą, teismo vertinimu, netikslinga, kadangi ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos baudos, tačiau jos nepasiekė šiai bausmei keliamų tikslų, nes po baudų skyrimo kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė bei toliau daro nusikalstamas veikas. Juolab būtina įvertinti ir aplinkybę, kad kaltinamasis už nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už vairavimą neblaiviam, anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, jam buvo skiriamos baudos, be to, skirtas ir administracinis areštas (b. l. 69-70), tačiau šios jam skirtos administracinės nuobaudos taipogi, spręstina, joms keliamų tikslų nepasiekė, kadangi kaltinamasis vėl padarė nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį (kai asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio) šiuo metu numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu P. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 25 d., 23.40 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 13.19 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 28, 36).
P. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,80 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – nustatytą konkretų neblaivumo laipsnį, aplinkybę, kad P. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, byloje esančius jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. M. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso kaltinamajam (b. l. 6). Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,80 promilių neblaivumas, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 7, 8) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad P. M. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.
Kadangi P. M. priklausantis automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l. 9-13) paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
P. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas (b. l. 50-52). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.
P. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 48-49).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti P. M. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. lapkričio 25 d., 23.40 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 13.19 val., prilyginant jas dviem arešto dienoms ir konstatuoti, jog neatlikta arešto bausmė yra 28 (dvidešimt aštuonios) paros.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. M. sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.
Paskirti P. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti P. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti P. M. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į P. M. (P. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
P. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.
P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.