Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-791-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2S-791-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21452-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Suinteresuotas asmuo
T. S., J. S., J. G.
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-791-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21452-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto suinteresuoto asmens T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28827-845/2014 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus pareiškimo dėl globėjo atleidimo iš globėjo pareigų ir kito globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui, suinteresuoti asmenys – J. S., T. S., J. G..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pareiškimu dėl globėjo atleidimo iš globėjo pareigų ir kito globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui prašė atleisti T. S. nuo J. G. globėjos pareigų ir paskirti J. G. kitą globėją J. S..

2014-10-14 teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. S. atstovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti T. S. pervesti J. G. gaunamą pensiją J. S. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėjo, jog J. G. gyvena pas J. S. ir yra jos išlaikoma, o globėja T. S., kuri disponuoja J. G. lėšomis, neteikia globotinei skirtų lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens T. S. atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teigdamas, jog šiuo metu J. G. globėja yra T. S., todėl nėra pagrindo pervesti J. G. išlaikymui skirtų lėšų J. S..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo T. S., kiekvieną mėnesį pervesti J. S., į jos atsiskaitomąją sąskaitą J. G. gaunamą pensiją iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad J. G. daugiau negu dvejus metus gyvena pas J. S., kuri ją išlaiko iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir pensijos. Tuo tarpu J. G. globėja T. S. teismo posėdžio metu neginčijo fakto, jog ji disponuoja J. G. lėšomis.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 145 str. 13 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo T. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį (b.l.18-19). Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su pareikštu ieškiniu, taigi, toks prašymas gali būti teikiamas tik ginčo teisena nagrinėjamose bylose, kai ieškovas ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo siekia užtikrinti savo reiškiamą reikalavimą. Vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2008). Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi būti faktinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl globėjo atleidimo iš pareigų ir kito globėjo paskyrimo. Kitokių prašymų ar reikalavimų teismui nėra pateikta. Nėra jokių duomenų apie teismo nurodytos pensijos dydį, periodiškumą, pervedimo į T. S. sąskaitą pagrindo. Suinteresuotas asmuo T. S. pripažįsta, kad dėl J. G. neveiksnumo gauna priklausančią J. G. pensiją į banko sąskaitą. Tačiau tai kiti teisiniai santykiai, kurių reikalavimai nesuformuoti procesiniame dokumente. T. S. nėra pareikštas joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo ar neteisėtai gautų pinigų priteisimo ir pan. Joks materialinis reikalavimas dėl pinigų nėra pateiktas. Ypatingosios teisenos byloje, kurioje nėra ginčo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip būsimo teismo sprendimo užtikrinimo priemonę.

Suinteresuoto asmens J. G. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.21) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra susijęs su neveiksnaus asmens J. G. teisių ir interesų gynimu, nes J. G. daugiau kaip du metus gyvena pas dukrą J. S., kuri ją išlaiko iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir pensijos, t.y. faktiškai globoja, o J. G. pensija lieka pas formalią globėją, nors gali ir turi būti panaudota J. G. interesams ir poreikiams tenkinti. Pacituota kasacinio teismo nutartis tik patvirtina skundžiamos teismo nutarties ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą – laikinąsias apsaugos priemones teismas skyrė pagal suinteresuoto asmens prašymą, kuriame nurodyta, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos. Atskirajame skunde nepagrįstai priešpastatomi pareiškimo pagrindas ir pareiškimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su pareikštu ieškiniu, taigi, toks prašymas gali būti teikiamas tik ginčo teisena nagrinėjamose bylose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Bylos dėl globos ar rūpybos skyrimo (globėjo atleidimo nuo pareigų ir kito globėjo paskyrimo) nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles nepaisant tos aplinkybės, kad dėl to tarp globėjo yra ginčas (CPK 442 str. 14 p., 579 str.). Ir nors ypatingoji teisena savo esme yra ne ginčo teisena, tačiau CPK 443 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai.

Nei CPK V dalies normos, reglamentuojančios civilinių bylų nagrinėjimą ypatingąja teisena, nei CPK V dalies XXX skyriaus nuostatos dėl bylų dėl globos ar rūpybos nereguliuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. šios normos nenumato draudimo nagrinėjant civilines bylas ypatingąja teisena ar civilines bylas dėl globos ar rūpybos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl civilinėse bylose dėl globos ar rūpybos turi būti taikomos CPK 144-151 str. nuostatos, numatančios asmens teisę tiek prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek jas skųsti.

Apeliantės teigimu, jai nėra pareikštas joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo ar neteisėtai gautų pinigų priteisimo ir pan., todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pareiškime dėl globėjo atleidimo iš globėjo pareigų ir kito globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui iš tiesų suformulavo tik reikalavimus – atleisti T. S. nuo J. G. globėjos pareigų ir paskirti J. S. J. G. globėja. Tačiau, pareiškėjas pareiškime nurodė faktines aplinkybes, jog globojamoji nuo 2012-06-21 iki pareiškimo padavimo dienos gyvena pas dukrą J. S., o globėja T. S. (apeliantė) neperveda globotinės motinos piniginių išmokų faktinei globėjai J. S..

Pažymėtina, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir interesus (CK 3.238 str.1 d.) Fiziniam asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas tai padaryti. Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. CK 3.244 str. numatyta, jog neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais.

Atskirajame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad dėl J. G. neveiksnumo gauna priklausančią J. G. pensiją į banko sąskaitą. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad realiai globotinė J. G. daugiau kaip du metus gyvena pas dukrą J. S., kuri ją ir išlaiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra susijęs su neveiksnaus asmens J. G. teisių ir interesų gynimu. Pažymėtina, jog yra būtina užtikrinti neveiksnaus asmens poreikius, kol vyksta teismo procesas dėl globėjo atleidimo nuo pareigų ir kito globėjo paskyrimo, toks asmuo turi būti visapusiškai aprūpintas ir prižiūrimas, o tam yra reikalingos lėšos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad į jos banko sąskaitą pervedama globotinei J. G. priklausanti pensija buvo panaudojama išimtinai globotinės J. G. interesams ir poreikiams tenkinti (CK 3.244 str.; CPK 178 str.). Todėl, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo apeliantę kiekvieną mėnesį pervesti J. S. į jos atsiskaitomąją sąskaitą J. G. gaunamą pensiją iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina