Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (panaudojo smurtą sutuoktinės S. M. G. atžvilgiu), 227 straipsnio 4 dalį (davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui – vienerių metų laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta);

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (panaudojo smurtą sutuoktinės S. M. G. atžvilgiu) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. G. 2017 m. gegužės 26 d., apie 14.25 val., viešoje vietoje – netoli Apkasų g. 12D, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.69 promilių girtumo laipsnis) konflikto metu pastūmė dešinės rankos delnu savo žmoną S. M. G., dėl to pastaroji parkrito ir nusibrozdino kelius, tuomet trenkė dešiniu kumščiu nukentėjusiajai į krūtinę, tuomet delnu suėmė S. M. G. už plaukų ir juos du kartus patampė pirmyn ir atgal, tokiais veiksmais jis šeimos narei nukentėjusiajai S. M. G. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Č. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną konfliktas tarp jo ir sutuoktinės kilo dėl cigaretės, dėl to jis sutuoktinę pastūmė, o ši nukrito ir nusibrozdino kelius, be to sudavė kartą sutuoktinei į krūtinę kumščiu bei patampė už plaukų. Dėl tokio elgesio gailisi, sutuoktinės atsiprašė. Ateityje stengsis taip nesielgti.

Nukentėjusioji S. M. G. parodė, kad vyras jos atsiprašė, o dėl to, kad nugriuvo jai išties skaudėjo kelius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Iš S. M. G. 2017 m. gegužės 26 d. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2017 m. gegužės 26 d. jos vyras G. Č., adresu (duomenys neskelbtini), mano kieme, ją mušė kumščiais - trenkė per krūtinę, tampė už plaukų, pargriovė ant žemės; ji pajuto fizinį skausmą. Tai kartojasi nuolat (b. l. 4).

Nukentėjusioji S. M. G. apklausiama tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 26 d., apie 14.25 val., kartu su vyru Č. G. ėjo iš draugų į autobusų sustojimą, kadangi norėjo važiuoti namo. Abu buvo po truputį pavartoję alkoholio. Jiems einant šaligatviu, netoli Apkasų g. 12 D pastato, Vilniuje, jis ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ant šaligatvio. Tada jis sudavė jai ne mažiau 8 smūgių į krūtinę, nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pro šalį ėjusi moteris iškvietė policiją. Dėl ko Č. taip pasielgė, ji nežino, jokio konflikto prieš tai nebuvo. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Į teismo medikus nesikreips. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Papildomos apklauso metu S. M. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. ji su vyru Č. G. buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Žodinį konfliktą pradėjo jos vyras, po ko jis ją pastūmė vieną kartą dešinės rankos delnu, bet pastūmimas nebuvo stiprus, bet kadangi ji buvo su aukštakulniais ir išgėrusi alkoholio, todėl parkrito ant lauke grįstų plytelių; ji nesusižeidė, tik krisdama nusibrozdino abu kelius. Kai ji atsikėlė, tai vyras dešiniu kumščiu jai trenkė vieną kartą į krūtinės sritį, po minėto smūgio ji neparkrito, liko stovėti, tik rankinė iškrito, ir pajuto krūtinės srityje fizinį skausmą. Po to vyras dešinės rankos delnu suėmė jai už plaukų ir du kartus patampė pirmyn ir atgal, o ji pargriuvo ant žemės, ant kelių, bet kelių daugiau ji nesusižeidė. Po ko pamatė policijos pareigūnus, kurie ir sulaikė jos vyrą, o ji parašė pareiškimą. Kūno tyrimo ji neatliko ir iš karto jo atsisakė, po įvykio į medikus ji nesikreipė. Ji nori, kad šis tyrimas būtų nutrauktas, nes juodu susitaikė, Č. jos atsiprašė ir dabar ji jam jokių pretenzijų neturi. Šiuo metu jis gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini), jis niekur nedirbo, nes sirgo, jam buvo rankos trauma, šiuo metu ieškosi darbo, yra registruotas darbo biržoje, priklausomybių alkoholiui jis neturi. Nori paminėti tai, kad pirmos apklausos metu ji sakė, kad daug kartų vyras prieš ją smurtavo, bet taip pasakė dėl to, kad ji buvo išgėrusi, pasimetusi ir dėl to taip pasakė. Tikrai prašo vadovautis šios apklausos metu duotais parodymais, tai kad vyras ją vieną kartą ranka pastūmė, po ko vieną kartą dešiniu kumščiu jai trenkė į krūtinės sritį ir du kartus patampė pirmyn atgal už plaukų, dėl ko ji vėl buvo parkritusi ant plytelėmis grįsto grindinio. Žino, kad minėto konflikto metu ji pati vyrui nieko nebuvo padariusi ir tikrai minėtų nubrozdinimų ant kelių pati sau nepasidarė, o tai buvo nuo vyro pastūmimo (b. l. 30, 31, 33).

Liudytoja A. V. (L.) apklausiama tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 26 d., t. y. prieš dvi savaites, penktadienį, apie 14.30 val., ji ėjo pas savo terapeutę ir prie Apkasų g. 12D, Vilniuje, esančios įmonės „Staipa“ pamatė stovinčius vyrą ir moterį. Vyriškis laikė stipriai suėmęs moteriai viena ranka jai ties alkūne, o moteris mėgino išsivaduoti – traukė savo minėtą ranką nuo jo. Moteris pasakė, kad tai yra jos vyras, bet nei vieno iš asmenų ji negirdėjo kreipiantis į kitą vardu, dėl to nurodyti nei vyro, nei moters vardo ji negali, nežino. Moteris buvo su akiniais nuo saulės, dėl to ji negalėjo įžvelgti iš jos veido mimikos, ar jai minėtas veiksmas kėlė fizinį skausmą. Matėsi, kad minėta moteris juto diskomfortą dėl vyriškio veiksmų. Taip pat moteris su vyru ginčijosi, tik jų pokalbis vyro rusų kalba. Matėsi, kad jie vis judėjo. Ji praeidama pamatė, kad jie vienas ant kito rėkė. Ji praeidama pasiteiravo moteriškės, kuriai buvo apie 40-52 metus, ar jai yra viskas gerai; ji pati tuo metu stabtelėjo. Vyriškis buvo apie 50 metų amžiaus, jis atsitraukė, o moteris ėjo link jos ir sakė: „Man reikia pagalbos, nors jis yra mano vyras, žinokit, aš jo bijau“. Ir tada ji su ta moterimi pradėjo judėti į priekį, o vyriškis ėjo joms iš paskos ir vis jai (tai moteriai) rusiškai kažką sakė. Kadangi ji rusiškai nesupranta, todėl negalėjo suprasti, ką jis turi omenyje, bet iš vyriškio rankos gesto, t. y. yra sprigto sudavimo sau į kaklą, ji kaip ir suvokė tarsi jis sakytų „Ar eini su manimi į namus, ar eini toliau kažkur tai gerti alkoholinių gėrimų“; jis tai moteriai tarsi leido pasirinkti. Po ko ji pasiteiravo moters, ar jai reikalinga policijos pareigūnų pagalba, jei ji jaučiasi šalia vyriškio nesaugiai, ar ji pati išsikvies sau pagalbą. Moteris atsakė, kad jai vyras neleis išsikviesti pagalbos. Tada ji pasakė minėtai moteriai, kad su ja ji visą laiką negalės eiti, nes turi savo reikalų, ir kad jei jai reikia, tai ji iš savo mobiliojo ryšio telefono gali iškviesti policijos pareigūnus. Tuomet girdėjo kaip moteris du kartus pasakė minėtam vyrui: „Ar tu nori, kad aš tau iškviesčiau policiją?“, vyras kažką jai atsakė vėl rusų kalba, bet ką pasakė, ji nesuprato, rankų gestų jokių nebuvo ir jis jau moters rankomis nelietė. Tuo metu vyras su moterimi kaip ir aprimo, ir ji jau ketino eiti, kai atsisukusi vėl pamatė, kad jie barasi ir moteris parkrito ant žolės, vyras ją vėl laikė už rankos, o moteris vėl vadavosi. Tuomet ji paskambino numeriu 112 ir pasakė, jog mato kaip vyras muša moterį gatvėje. Bet tai buvo klaida, nes vyras moters prie jos akių nemušė, o naudojo fizinį smurtą, t. y. laikė per prievartą ją kelis kartus suėmęs už rankos. Ji dar palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai, nes operatorė to paprašė, ir dar paprašė telefonu apibubinti vyrą - jis buvo šviesiai pilkšvomis kelnėmis ir languotais trumpomis rankovėmis marškinukais su „Maxima“ maišeliu, kurį laikė rankoje. Matėsi, kad jie konfliktuodami žodžiais juda tai pirmyn, tai atgal. Laukiant pareigūnų ji pasakė abiem girdint, kad netrukus atvažiuos pareigūnai, tuomet tas vyras artėjo prie jos ir moters, kuri stovėjo šalia jos, ir ji (A. V.) jo paprašė nesiartinti. Vyriškis suprato ir nesiartino. Taigi, kai atvyko pareigūnai, ji jiems pati paaiškino, ką matė, ir tada nuėjo savais keliais. Ji matė, kad moteris buvo su sijonu, be pėdkelnių, bet ar su basutėmis, ar su aukštakulniais, atsakyti negali, nepamena. Ji tikrai nematė, kad vyriškis tą moterį būtų stumdęs ar trenkęs jai, ar tampęs ją už plaukų, tikrai to nematė, jis tik varžė moters judėjimą, savo ranka laikydamas už jos alkūnės. Apibūdindama minėtus asmenis, ji pasakytų, kad jie abu yra pavartojantys alkoholinius gėrimus nuolat. Įvertinti, ar minėta moteris tuo metu buvo blaivi, ji negali, bet girdėjo, kaip moteris pati sakė, kad vyriškis yra išgėręs alkoholinių gėrimų tuomet, tai vyko prie pareigūnų. Matėsi, kad moters kojos buvo nubrozdintos, bet tie nubrozdinimai buvo labai nedideli, kraujo tikrai net nesimatė; atsimena, kad moters kojos tikrai buvo neįdegusios, itin šviesios spalvos, kas jai krito į akis (b. l. 36-37).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. užregistruotas pranešimas apie įvykį Žygio g. 5, Vilniuje, kai skambino moteris, kuri pranešė, jog mato, kaip vyras tampo moterį (b. l. 14, 15, 16-17).

Iš 2017 m. gegužės 26 d. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti kad jame užfiksuota, jog ant S. M. G. dešinės rankos prie riešo ir ant dešinio kelio buvo nubrozdinimai, kraujosruvos ir žaizdos. S.M. G. paaiškino, kad jos vyras Č. G. kumščiu trenkė jai į krūtinę, į pakaušį, tampė už plaukų. Č. G. paaiškino, kad nieko nemušė, o paėmė už rankos, dėl ko jo žmona nukrito (b. l. 26-28).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. 14:54 Č. G. nustatytas 0.69 promilės girtumas (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Č. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo Č. G. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis Č. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną konfliktas tarp jo ir sutuoktinės kilo dėl cigaretės, dėl to jis sutuoktinę pastūmė, o ši nukrito ir nusibrozdino kelius, be to sudavė kartą sutuoktinei į krūtinę kumščiu bei patampė už plaukų. Tokie jo parodymai esminėse detalėse nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Antai nukentėjusioji S. M. G. apklausiama tyrimo metu parodė, kad išties kilus žodiniam konfliktui, kurį pradėjo jos vyras, jis ją pastūmė vieną kartą dešinės rankos delnu, bet pastūmimas nebuvo stiprus, bet kadangi ji buvo su aukštakulniais ir išgėrusi alkoholio, todėl parkrito ant lauke grįstų plytelių; ji nesusižeidė, tik krisdama nusibrozdino abu kelius. Kai ji atsikėlė, tai vyras dešiniu kumščiu jai trenkė vieną kartą į krūtinės sritį, po minėto smūgio ji neparkrito, liko stovėti, tik rankinė iškrito, ir pajuto krūtinės srityje fizinį skausmą. Po to vyras dešinės rankos delnu suėmė jai už plaukų ir du kartus patampė pirmyn ir atgal, o ji pargriuvo ant žemės, ant kelių, bet kelių daugiau ji nesusižeidė. Ji dėl viso to pajuto fizinį skausmą (b. l. 30, 31, 33). Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, jie atitinka ir jos 2017 m. gegužės 26 d. pareiškimo turinį (b. l. 4). Pirmiau išdėstytus nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos A. V. parodymai, kuri taip pat patvirtino mačiusi dalį konflikto bei nubrozdintus nukentėjusiosios kelius (b. l. 36-37). Be to, iš BPC duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. užregistruotas pranešimas apie įvykį Žygio g. 5, Vilniuje, kai skambino moteris, kuri pranešė, jog mato, kaip vyras tampo moterį (b. l. 14, 15, 16-17). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadai, jog Č. G. 2017 m. gegužės 26 d. nukentėjusiajai S. M. G. sukėlė fizinį skausmą ir tai padarė veikdamas tyčia. Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. 14:54 Č. G. nustatytas 0.69 promilės girtumas (b. l. 39). Kitaip tariant veikos padarymo metu jis buvo neblaivus.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jie gyvena kartu yra sutuoktiniai. Kadangi Č. G. smurtavo prieš sutuoktinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo Č. G. prieš nukentėjusiąją S. M. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl Č. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę Č. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – Č. G. smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Č. G. – yra vyresnio amžiaus, oficialiai nedirbantis, LITEKO sistemos bei bylos duomenimis anksčiau du kartus teistas už analogiškos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 65-68), naują veiką padarė neišnykus teistumui, LITEKO sistemos duomenimis yra baustas administracine tvarka ir veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji šiai dienai kaltinamąjį apibūdino daugiau teigiamai, kaip gerą asmenį, kuris jai padeda, o jai be jo būtų sunku vienai verstis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad tai nebe pirma kaltinamojo jam būnant neblaiviam padaryta smurtinio pobūdžio veika prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam Č. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kartu skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių priemonių (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Č. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Č. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 26 d. 14:53 val. iki 2017 m. gegužės 27 d. 12:02 val. (b. l. 51, 53), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis Č. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Č. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti su byla (b. l. 15).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių priemonių (alkoholio, narkotinių medžiagų ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. G. paskirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių priemonių (alkoholio, narkotinių medžiagų ir kt.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 26 d. 14:53 val. iki 2017 m. gegužės 27 d. 12:02 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti Č. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Č. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.