Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl ginčijamo kreditinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės UAB „Klaipėdos Lytagra“ pareiškimą atsakovei UAB „Rekosta“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovės UAB „Rekosta“ direktoriaus E. A. pareiškimą atsakovei UAB „Rekosta“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, UAB „Rekosta“ iškelta restruktūrizavimo byla, UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo administratore paskiriant E. G. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 27d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. rugsėjo 28 d. terminas kreditorių reikalavimams pateikti pratęstas iki 2020 m. spalio 5 d.

2. Teisme 2020 m. spalio 5 d. gautas prašymas patvirtinti pagal kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, sutikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudarytą restruktūrizuojamos UAB „Rekosta“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, reikalavimų suma 1 929 932,99 Eur. Prašyme nurodoma, kad prašomi patvirtinti kreditiniai reikalavimai pagrįsti.

3. Prašyme dėl kreditoriaus D. S. buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. DGKS-2988, buvo tenkintas D. S. prašymas UAB „Rekosta“ dėl darbo išmokų išieškojimo ir priteista 1 492,78 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių, į šią sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas; atskaičius mokesčius išeina 1 000 Eur, tokia suma pateikta tvirtinti. Pažymėtina, kad buvęs darbuotojas į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2020 m. birželio 16 d., jau pasibaigus darbo santykiams su UAB „Rekosta“, ginčų komisija nustatė visas negautas sumas ir jo prašymas buvo tenkintas visa apimtimi ir sprendimas neapskųstas. Todėl ir nėra jokio pagrindo teikti teismui tvirtinti D. S. prašomą 10 951,88 Eur sumą, kuri yra apskaičiuota jau po to, kai įsiteisėjo 2020 m. gegužės 11 d. darbo ginčų komisijos sprendimas, o darbo santykių su UAB „Rekosta“ D. S. jau nebeturėjo.

4. 2020 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas D. S. 1000 Eur kreditinis reikalavimas, o bylos dalis dėl nemokumo administratorės ginčijamos kreditoriaus D. S. reikalavimo dalies dėl 9 951,88 Eur (10 951,88 Eur - 1 000 Eur) su darbo santykiais susijusių išmokų ir netesybų išskirta iš civilinės bylos Nr. B2-864-524/2020 į atskirą bylą ir ši byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

5. Kreditorius savo finansinį reikalavimą administratorei pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškime.

6. 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose remiasi DK 147 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 str. 2 d. numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Rašytiniuose paaiškinimuose yra pateiktos 3 lentelės, kuriose nurodoma, jog kreditoriaus vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 2020 m. sausio 17 d., t. y. jo darbo sutarties nutraukimo dieną, sudarė 68,96 Eur. Be to, pareiškėjas nurodo, jog netesybas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. liepos 17 d. ir jos sudaro 8 730,34 EUR neatskaičius mokesčių, tačiau prašo patvirtinti 10 223,12 Eur neatskaičius mokesčių kreditinį reikalavimą, nurodydamas, kad turi būti patvirtintas ir 1 492,78 Eur neatskaičius mokesčių kreditinis reikalavimas, kurį sudaro jam neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

7. 2020 m. lapkričio 24 d. įmonės administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog dėl uždelsimo atsiskaityti kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į DK įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-179/2012; kt.) Administratorės nuomone, prašomos 8730,37 Eur dydžio netesybas už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir labai daug viršija visą neišmokėto atlyginimo kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas sumą (jau patvirtintą 1000,00 Eur sumą, atskaičius mokesčius). Būtina atsižvelgti į teismų praktiką, taip pat į tai, kad RUAB „Rekosta“ iškelta restruktūrizavimo byla, ir atsiskaitymas su darbuotoju sutriko ne dėl piktavališkų RUAB „Rekosta“ veiksmų, o dėl objektyvių laikinų finansinių sunkumų, kurių egzistavimas patvirtintas tiek Klaipėdos apygardos, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Prašo teismo savo nuožiūra išspręsti klausimą dėl prašomų netesybų dydžio, o dėl neišmokėto atsiskaitymo ginčo nėra, prašoma suma jau patvirtinta 2020-10-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

8. Šios bylos šalys prašė nagrinėti bylą joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

9. Kreditoriaus D. S. kreditinis 1000,00 Eur reikalavimas atskaičius mokesčius (kreditorius rašytiniuose paaiškinimuose prašo patvirtinti 1 492,78 Eur neatskaičius mokesčių) patvirtintas 2020-10-07 nutartimi, todėl ši bylos dalis nutrauktina, nes jau yra išspręsta įsiteisėjusia teismo nutartimi pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši teisės norma skirta tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nes, išsprendus ginčą ir dėl jo įsiteisėjus teismo sprendimui, subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta.

10. 2020-11-23 rašytiniuose paaiškinimuose D. S. nurodo, kad, vadovaujantis DK 147 str. 2 d., už pradelstą atsiskaityti laiką jam priklauso 8730,37 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, todėl civilinėje darbo byloje kilo ginčas dėl DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių darbdavio pareigą mokėti netesybas buvusiam darbuotojui, kai darbdavys yra restruktūrizuojama įmonė, aiškinimo ir taikymo.

11. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

13. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama: vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Pagal šio įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. sustabdomas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, susidariusias iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo darbo užmokestis 2020 m. sausio 17 d., t. y. jo darbo sutarties nutraukimo dieną, sudarė 68, 96 Eur, ir dėl aplinkybės, kad įmonė neatsiskaitė su atleistu darbuotoju jo atleidimo dieną.

15. 2020 m .birželio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Rekosta“; nutartis palikta galioti 2020 m. liepos 27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl nustatyta, kad ši nutartis įsiteisėjo nuo 2020 m. liepos 27 d.

16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, ir sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

17. Pasisakydamas dėl uždelsimo atsiskaityti kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į DK įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-179/2012; kt.).

18. Pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis, faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį, darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-542/2011; Nr. 3K-3-267/2008; Nr. 3K-3-245/2012; Nr. 3K-3-372/2012).

19. Šioje byloje nustatyta, kad kreditorius pas atsakovę dirbo nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. sausio 17 d., t. y. nepilnus 4 metus, iš kreditoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo administratorei nustatyta, kad kreditoriui jo atleidimo dieną buvo apskaičiuoti 4 202,20 Eur, iš kurių 1985,66 Eur 2020 m. vasario 12 d. buvo sumokėti.

20. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. gautas kreditorės prašymas iškelti įmonei bankroto bylą, o 2020 m. gegužės 4 d. gautas įmonės vadovo prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą. Šios aplinkybės rodo, jog įmonės turtinė padėtis yra sunki. Todėl teismas nusprendžia, kad 8730,37 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų taikymas, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai, reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, pažeistų proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

21. Teismas konstatuoja, jog teisingas ir protingas priteistinų netesybų dydis, užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, būtų netesybų dydis, apskaičiuotas už 4 mėnesius, atsižvelgiant į skolos buvusiam darbuotojui dydį ir jo darbo stažą įmonėje, t. y. 5820,22 EUR neatskaičius mokesčių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti D. S. 5820,22 EUR neatskaičius mokesčių papildomą pirmos eilės II etapo kreditinį reikalavimą.

Bylos dalį dėl 1 492,78 Eur kreditinio reikalavimo neatskaičius mokesčių nutraukti.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.