Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektai LT“ atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektai LT“ ieškinį atsakovui M. D. (M. D.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo antstolis nuo įmonės nurašė ir darbuotojui pervedė Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytą skubiai vykdytiną dalį (1 000 Eur), šiai dienai įmonė dar yra skolinga darbuotojui, įmonė su darbuotoju neatsiskaito dėl sunkios finansinės padėties, kurią patvirtina įmonės turimos bylos teisme, įmonės sąskaitoje nėra pinigų, atsakovo atleidimo dieną su darbuotoju nebuvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo, sutinka sumokėti darbuotojui 250 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio netesybas.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad atleidimo iš darbo dieną nebuvo tartasi dėl vėlesnio atsiskaitymo, jam išmokėta tik Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta skubiai vykdytina dalis, visas galutinis atsiskaitymas jam dar nėra išmokėtas iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl netesybų dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2018 m. kovo 12 d. darbo sutarties Nr. 05 pagrindu nuo 2018 m. kovo 13 d. dirbo pas ieškovę vairuotojo pareigose už 1 040 Eur mėnesinį darbo užmokestį (t. I, b. l. 5–6), 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakovas kreipėsi į darbdavę su prašymu atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu, kuris buvo patenkintas, darbuotojas iš darbo atleistas 2018 m. rugsėjo 17 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 7, 23, 49), 2018 m. spalio 2 d. prašymu darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti jam iš darbdavės darbo užmokestį už 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas, Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 1 040 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2018 m. rugpjūčio mėn., 1 004,25 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 248 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (t. I, b. l. 9–11).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Byloje ginčas nekilo, kad darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2018 m. rugsėjo 17 d., atleidimo dieną įmonė darbuotojui neišmokėjo 1 040 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2018 m. rugpjūčio mėn., 1 004,25 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2018 m. rugsėjo mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atleidimo iš darbo dieną šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Įvertinęs tai, kad darbuotojas iš darbo atleistas 2018 m. rugsėjo 17 d. pačiai įmonei patenkinus darbuotojo 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymą jį atleisti 2018 m. rugsėjo 17 d. (t. I, b. l. 7, 23, 49), šalys nėra sudariusios susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojo kaltės, įmonė sutinka, kad ji darbuotojui yra likusi skolinga galutinį atsiskaitymą bei sutinka sumokėti 250 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, tačiau savo iniciatyva su darbuotoju neatsiskaito iki šiol, Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta skubiai vykdytina dalis (1 000 Eur) darbuotojui buvo išsiieškota tik per antstolį (t. I, b. l. 9–11, 67–70), iki pat teismo posėdžio (t. y. beveik per 5 mėn. nuo atleidimo iš darbo dienos) su darbuotoju įmonė galutinai nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi nei galutinio atsiskaitymo, nei netesybų, kada tai padarysianti nenurodė, įmonė įrodymų savo atstovo teiginiui, jog įmonės sąskaitoje nėra pinigų, pagrįsti nepateikė, aplinkybė, kad įmonė turi kitų bylų nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonės finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negali išmokėti darbuotojui skolos likučio, kuri juridiniam asmeniui negali būti laikoma didele suma, kas rodo įmonės negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, nesąžiningumą, darbuotojui priklausančių lėšų naudojimąsi savo labui, bei kartu atsižvelgęs į darbuotojo dirbą laikotarpį įmonėje, aplinkybę, kad atsakovas po atleidimo iš darbo dienos vertėsi individualia veikla, vėliau įsidarbino kitoje įmonėje, pajamas gauna (t. I, b. l. 23–28), į skolos dydį, teismas laiko, kad 1 700 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam (ir vis dar toliau daromam – neatsiskaitant su darbuotoju iki šiol) pažeidimui.

Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu buvo įspėtos apie teismo teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnio 3 dalį darbo bylose viršyti darbuotojo reikalavimus ir taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis įmonės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, darbuotojui priteisiama iš įmonės 1 700 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas šioje byloje patyrė 6,97 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektai LT“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. D. (M. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektai LT“ (į. k. 302720206) 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbiami) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektai LT“ (į. k. 302720206) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.