Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiojo J. K. įvyko konfliktas (buvo muštynės). Apie 18 val. atvažiavo į namus aplankyti jo sūnus su sugyventine. J. K. išgėręs pasakė, kad nereikia susirinkti, nes karantinas. A. M. buvo iškvietęs policiją nukentėjusiajam, tačiau vėliau atšaukė iškvietimą. Vėliau J. K. puolė jį, paguldė ant žemės ir spaudė už gerklės. Po tam tikro laiko A. M. nusprendė pavalyti šautuvą, nuėjo į virtuvę, kur buvo J. K., ir nukreipė šautuvą į jį bei išvarė iš virtuvės (norėjo pagąsdinti). Pripažino, kad jis grasino su šautuvu nukentėjusiajam. J. K. išsigando. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo išgėręs degtinės. Šautuvą turi daugiau kaip penkiolika metų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su žmona I. K., jų dukra A. K. ir žmonos tėvais – M. M. bei A. M. – jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir uošvio nuolat vyksta konfliktai, nes, A. M. manymu, nukentėjusysis neprižiūri savo vaiko. J. K. 2020 m. gruodžio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus savo kambaryje, t. y. gėrė alų ir kažkiek vyno. Tarp jo ir uošvio konfliktas prasidėjo iš vakaro, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., kai pas į svečius atvažiavo jo draugai, kuriuos jis pasikvietė kavos. Draugai kiek pasėdėjo virtuvėje ir išvažiavo. Žmonos tėvui tai nepatiko, šis pradėjo reikšti jam priekaištus, kad karantino metu jis kviečiasi draugus į jų namus. 2020 m. gruodžio 24 d. aplankyti žmonos tėvų atvažiavo jų sūnus su savo sugyventine. J. K. pasakė žmonos tėvams, kad ir sūnui nedera lankyti tėvų karantino metu, dėl to žmonos tėvas pasidarė agresyvus, pradėjo vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, vėl kartoti, kad jis neprižiūri savo vaiko ir panašiai. Jam nuėjus į virtuvę atsigerti vandens, išgirdo kaip žmonos tėvas A. M. pradėjo šaukti, kad negertų vandens, virtuvėje jam negalima, kad eitų atsigerti į tualetą, o apsisukęs pamatė, kad uošvis stovi su savo lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu nusitaikęs į jį ir šaukia, kad tuoj nušaus jį. Kadangi žmonos tėvas jau ne pirmą kartą grasino jam susidorojimu, tuo labiau A. M. buvo stipriai neblaivus, J. K. labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos. Žmonos tėvas turi ir laiko lygiavamzdį šautuvą legaliai, t. y. turi leidimą. Konfliktuojant su žmonos tėvu, šis nuolat primena, kad turi ginklą ir gali ginklą panaudoti prieš jį. Žmonos tėvas vartoja alkoholinius gėrimus vos ne kiekvieną dieną, todėl J. K. bijo, kad A. M. gali vieną dieną ginklą panaudoti. Kaltinamasis laiko seife taip pat pistoletą (revolverį), tačiau nežino, ar šis ginklas kovinis, taip pat ar registruotas (b. l. 12–15).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), ji, grįžusi namo, pamatė policijos pareigūnus. Motina M. M. pasakė, kad J. K. pradėjo konfliktuoti su ja ir A. M.; specialiai trenkė kažkur, kad iš rankos krumplių pradėtų bėgti kraujas. Jos pasišnekėjo su policijos pareigūnais, kurie pasakė, kad jos vyrą išveš į blaivyklą, jeigu šis nenusiramins. Vyras apsiramino, pusvalandį buvo lauke, grįžo. M. M. pradėjo kažką sakyti jos vyrui, o atėjęs jos tėvas palaikė motiną. Matė, kaip J. K. laikė jos tėvui už gerklės konflikto metu tėvų miegamajame. Tuo metu motina tempė J. K. už marškinėlių bandydama jį atplėšti nuo tėvo. Tėvas gindamasis griebė J. K. už tarpkojo ir šis nusiramino, tačiau žodinis konfliktas ir toliau tęsėsi. J. K. nuėjo į virtuvę, o ji buvo kambaryje su vaiku. Vaikas konflikto nematė. Išgirdo, kaip vėl vyksta žodinis konfliktas, išėjusi iš kambario pamatė, kad tualeto kambaryje yra jos vyras, o koridoriuje stovi tėvas ir rankose laiko nuleistą ilgą šautuvą. Tėvas nuėjo į savo kambarį. Jokių grasinimų negirdėjo ir nematė, nes buvo savo kambaryje (b. l. 59–61).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Name gyvena taip pat jos vyras A. M., dukra I. K., žentas J. K., anūkė A. K. ir anyta L. M.. 2020 m. gruodžio 24 d. ji buvo namuose. Apie 16 val. į namus grįžo žentas J. K., o apie 17 val. – vyras A. M.. Tam tikru momentu J. K. pastūmė A. M., kuris nugriuvo. Nukentėjusysis pradėjo smaugti kaltinamąjį, todėl liudytoja traukė J. K. norėdama vyrus išskirti. A. M. kažkaip pavyko išsilaisvinti, J. K. nuėjo į savo kambarį, o ji su A. M. – į savo kambarį. Po tam tikro laiko ji, būdama ūkiniame pastate, matė, kaip iš gyvenamosios vietos išbėgo J. K., kuris šaukė, kad jį nori nužudyti. Sutikusi vyrą, jis paaiškino, kad buvo su ginklu nuėjęs į virtuvę, tuo metu sėdėjo žentas ir jį išvarė. Šautuvas yra legalus, registruotas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iš seifo paėmė šaudmenis ir dar vieną pistoletą, kurį A. M. kažkada pirko (maždaug prieš 15 metų). Kiek žino, kaltinamasis atidavė pistoletą savo tėvui, kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. Nežino, kaip ir kada A. M. atsivežė pistoletą į namus (b. l. 68–71).

2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambario, įvardyti Nr. 3, apžiūra. Atliekant apžiūrą, seife rastas dujinis revolveris ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), 2 C kategorijos pistoletams skirti šoviniai ir 3 šoviniai, skirti A kategorijos revolveriams (b. l. 21–26).

2020 m. gruodžio 25 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvės apžiūra (b. l. 27–33).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje (toliau – 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvada) nurodyta, kad

1) tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

2) tirti pateikti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Vokietija) .35 kalibro pistoletiniai šoviniai: vienas šovinys yra garsinis, kitas – dujinis su CS užtaisu. Šie šoviniai yra skirti C kategorijos pistoletams, tirti pateiktam revolveriui nėra skirti ir jų negalima iššauti iš šio revolverio;

3) tirti pateikti trys šoviniai yra šaudyti tinkamai šaudmenys – pramoninės gamybos .35 kalibro revolveriniai .35 GRENAILLE šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu. Šie šoviniai yra skirti A kategorijos revolveriams. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktam revolveriui, tačiau juos galima šauti tirti pateiktame revolveryje (b. l. 41–47).

2021 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus dėl 2020 m. gruodžio 24 d. įvykio, apžiūra (b. l. 73–75).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo nukreipęs legaliai laikomą medžioklinį lygiavamzdį šautuvą į J. K.. Tokią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko namo virtuvėje, kuri pagal byloje esančias nuotraukas yra nedidelio ploto (b. l. 24–26). Taigi nėra abejonių, kad atstumas tarp kaltinamojo, nukreipusio medžioklinį lygiavamzdį šautuvą į J. K., ir nukentėjusiojo nebuvo didelis. Medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo nukreipimas į asmenį nedideliu atstumu laikytinas pavojingu gyvybei veiksmu. Pats A. M. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis norėjo taip pagąsdinti J. K.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis sakė, kad nušaus jį. Remiantis tiek A. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tiek kitų asmenų (nukentėjusiojo J. K., liudytojų M. M. ir I. K.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad prieš nagrinėjamą įvykį tą pačią dieną tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas (grumtynės). Taigi A. M. ir J. K. santykiai buvo konfliktiniai. Todėl nėra abejonių, kad J. K. galėjo pamanyti, jog, A. M. nukreipus medžioklinį lygiavamzdį šautuvą į jį, gresia pavojus gyvybei. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad byloje nustatyta, jog po tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis išbėgo iš virtuvės. Šiame kontekste pasakytina, kad bylai reikšmingu laiku A. M. buvo neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis). Tokia asmens fiziologinė būsena paprastai mažina savikontrolę ir didina rizikingų veiksmų padarymo galimybę.

Teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes (A. M. panaudoto ginklo pobūdį, jo prieš tai buvusius konfliktinius santykius su nukentėjusiuoju, kaltinamojo neblaivumą ir kt.), konstatuoja, kad A. M., nukreipdamas medžioklinį lygiavamzdį šautuvą į J. K., grasino jį nužudyti (nušauti) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (toks grasinimas buvo realus). Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis nukreipė šaunamąjį ginklą, neužtaisytą šoviniais, kuriais galima būtų įgyvendinti minėtą tikslą. Visa anksčiau aptarta situacija neleidžia abejoti, kad A. M. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pagrindą manyti dėl pavojaus savo gyvybei. Tai, ar kaltinamasis iš tiesų norėjo įgyvendinti tikslą (nužudyti J. K.), ar ne, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. M. suvokė, kad grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį – ir kaltinime nurodytą šaudmenų kiekį. Tokią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo J. K. ir liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas; 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvada. Teismas nenustatė priežasčių abejoti tiek minėtų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek rašytinių įrodymų turiniu. 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvada patvirtina, kad tiek revolveris, tiek penki šoviniai yra tinkami šaudyti; ginklas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; du šoviniai skirti C kategorijos pistoletams, o trys šoviniai – A kategorijos revolveriams. Taigi nėra abejonių, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas.

A. M. bylą nagrinėjant teisme pripažino supratęs neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tokią kaltės formą patvirtina ir byloje nustatytos minėtų daiktų radimo aplinkybės.

Taigi A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamajam inkriminuota, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko A. M. įgijo jam inkriminuotą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. A. M. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo aplinkybes, tačiau jų nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika.

Todėl A. M. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Taigi byloje įrodyta, kad A. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), du šovinius, skirtus C kategorijos pistoletams, ir tris šovinius, skirtus A kategorijos revolveriams, kol 2020 m. gruodžio 24 d. juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su ginklais ir šaudmenimis, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. M. atsakomybę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą leidžia daryti byloje įrodytų kaltinamojo veiksmų pobūdis, taip pat nustatytas jo neprognozuojamas elgesys.

Teismas nepripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tokia aplinkybė dėl padarytos kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. M. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nepaisant to, ar jis buvo blaivus, ar neblaivus. Vien tai, kad policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus daiktus, kai kaltinamasis buvo neblaivus, savaime nereiškia, kad tokia jo fiziologinė būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje taip pat nenustatyta, kad A. M., būdamas neblaivus, padarė kokią nors kitą BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyvią veiką. Todėl teismas pripažįsta, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau neteistas (b. l. 114), trauktas administracinėn atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 113), dirba, teigiamai charakterizuojamas (b. l. 118). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M.:

1) už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę;

2) už BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę. Teismas nesutinka su prokurore, kad A. M., anksčiau neteistam ir iš esmės teigiamai charakterizuojamam, taip pat atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Tai būtų per griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą A. M. paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, A. M. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areštą) subendrinti su 40 parų arešto bausme ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą (už nusikaltimą negalima paskirti daugiau kaip 90 parų arešto bausmę).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad A. M. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, kaltinamasis dirba, teigiamai charakterizuojamas, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 5 mėnesiams.

Teismas, atidėdamas A. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Gynėjas baigiamojoje kalbėjo nurodė tam tikrus argumentus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad A. M. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealios sutapties, todėl taikyti kaltinamajam BK 40 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju nėra būtinos sąlygos, kad A. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. M. gynėjo baigiamojoje kalboje pateikti pasvarstymai dėl ginamojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju kaltinamasis neteisėtai laikė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir šaudmenis. 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad šaunamasis ginklas su šoviniais buvo seife, tačiau jis buvo atrakintas (seifo spynoje įkištas raktas) (b. l. 21). Taigi kaltinamasis neatsakingai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juolab šaunamajame ginkle rasta šovinių. Name gyvena nemažai žmonių, taigi bylai reikšmingu laiku buvo sudarytos galimybės ne A. M. pamatyti seifo vidų. Be to, kaltinamasis šioje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, panaudodamas medžioklinį lygiavamzdį šautuvą, todėl kyla abejonių, ar seife rastas šaunamasis ginklas visą tik buvo laikytas seife. Nors teismų praktikoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo pagrindas taikomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalyką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pan., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas dėl neteisėtai laikytų šovinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-689/2020), mažiausio pavojingumo (D kategorijos) šaunamojo ginklo (kasacinė nutartis Nr. 2K-202-489/2018), tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kitos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad A. M. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra mažareikšmė.

V. Kiti klausimai

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 24 d. 22 val. iki 2020 m. gruodžio 10.30 val. (viena diena) (b. l. 86, 92). A. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, A. M. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areštą) subendrinti su 40 parų arešto bausme ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į arešto bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 24 d. 22 val. iki 2020 m. gruodžio 10.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.