Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. 2025 m. liepos 12 d., apie 1.35 val., prie pastato, esančio Vilniuje, A. Smetonos g. 5, neteisėtai laikė prie savęs išorinėje kairės pusės kelnių kišenėje buvusiame plastikiniame maišelyje žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, kurioje buvo nedidelis kiekis – 2,528 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Taip T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis T. A. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 11 d., apie pietus, Vilniaus autobusų stoties rajone iš nepažįstamos moters už 20 Eur nupirko žolės savo vartojimui. Vakare mieste dalį šios medžiagos suvartojo, o kitą dalį įsidėjo į kišenę. Apie 1.35 val. Vilniuje, Smetonos gatvėje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paklausė, ar jis turi draudžiamų medžiagų. Atsakė, kad turi ir savanoriškas jas atidavė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Matoma, kaip policijos pareigūnas klausia vaikino, ar turi draudžiamų daiktų; vaikinas atsako, kad turi; policijos pareigūnas klausią, ką; vaikinas atsako, kad marichuanos ir parodo, kur; policijos pareigūnas liepia padėti ant stalo ir klausia, iš kur gavo; vaikinas atsako, kad iš draugo, kurio čia nėra.

Iš policijos pareigūno R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. liepos 12 d., apie 1.35 val., Vilniuje, A. Smetonos gatvėje, ties pastatu Nr. 5, vidiniame kieme, vykdydamas nusikalstamų veikų prevencines priemones patikrino T. A., kuris pasakė, kad turi „žolės“ ir iš išorinės kairės pusės dėvimų kelnių kišenės ištraukė vieną permatomą plastikinį maišėlį su viduje buvusia augalinės kilmės medžiaga, nuo kurios sklido aitrus kvapas. Maišelis su medžiaga paimtas.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnas R. R. pateikė polietileninį užspaudžiamą permatomą maišelį su viduje esančia augalinės kilmės, specifinio kvapo medžiaga.

Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga polietileniniame maišelyje, rastame pas T. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,528 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,8 procento.

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. A. kaltė neteisėtai laikius prie savęs nedidelį kiekį – 2,528 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo T. A. parodymų matyti, kad jis kišenėje laikė žolę, kurią patikrinimo metu atidavė policijos pareigūnams. Be T. A. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame tai objektyviai užfiksuota ir jo apžiūros protokolas, policijos pareigūno R. R. tarnybiniame pranešime išdėstytos atitinkamos aplinkybės, specialisto išvada, pagrindžianti, kad pas T. A. rasta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,528 g, ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio – ne daugiau kaip 5 g. Duomenų, kurie leistų spręsti apie T. A. tikslą parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, byloje nėra. T. A. suvokė, kad neteisėtai laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat nedidelį jos kiekį, nes, kaip pats apklausiamas parodė, pats pirko žolę ir dalį jos suvartojo, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, jokių duomenų, išskyrus paties T. A. parodymus, pagrindžiančių, kad narkotinę medžiagą jis neteisėtai įgijo nupirkdamas, byloje nėra, todėl šis pavojingos veikos požymis ir su juo susijusios aplinkybės šalintini iš T. A. pareikšto kaltinimo. Tačiau nustačius kitą alternatyvų pavojingos veikos požymį, tai T. A. baudžamosios atsakomybės nepaneigia.

Kaltinamasis T. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su siūloma bausme sutinka.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę T. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. T. A. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas vartoti narkotinę medžiagą, nusikalstama veika žala nepadaryta. T. A. yra nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, dėl padarytos vagystės atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, per pastaruosius vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus, be kita ko, šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai T. A. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, leidžia įžvelgti tam tikrą jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai. T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu T. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant įpareigojimus ir draudimą, orientuotus į elgesio korekciją ir draudžiamų medžiagų vartojimo prevenciją. Teismo vertinimu, pagrindo pirmą kartą teisiamam už baudžiamąjį nusižengimą T. A. parinkti prokuroro siūlomą griežčiausią sankcijoje numatytą, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, nepakanka, tačiau jam skirtina laisvės apribojimo bausmė nėra švelniausia iš sankcijoje numatytųjų ir savo turiniu panaši į siūlomą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

T. A. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti T. A. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 12 d. 1.45 val. iki 2025 m. liepos 12 d. 16.02 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra septyni mėnesiai ir dvidešimt septynios dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, po tyrimo likusią augalinės kilmės medžiagą-mišinį 2,399 g, supakuotą į užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuris įdėtas kartu su pirmine pakuote į voką (perduoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti T. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.