- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-1097-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05238-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- BUAB „Saulės lietus“
- Pareiškėjas
- UAB „Pegama“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo BUAB „Saulės lietus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12024-129/2015 pagal pareiškėjo UAB „Pegama“ skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, išieškotojas BUAB „Saulės lietus“, kuria pareiškėjo skundas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Pegama“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio V. Č. 2015 m. sausio 16 d. raštą dėl pareiškėjui priklausančio turto varžytynių paskelbimo ir atšaukti paskelbtas varžytines vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00086. Nurodė, kad antstolis V. Č. 2014 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-1119-601/2012 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininko UAB „Pegama“ išieškotojo BUAB „Saulės lietus“ naudai. 2014 m. spalio 16 d. patvarkymu antstolis įkainojo pareiškėjui priklausantį turtą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), 240/378 dalies tvoros, turtinę nuomos teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė areštuoto turto kainą – 2 200 000 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu turto įkainojimu, 2014 m. spalio 29 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei paprašė skirti turto vertinimo ekspertizę. Antstolis netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pareiškėjas 2014 m. lapkričio 28 d. antstoliui bei Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-49738-466/2014, patenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-50617-433/2014, skundą atmetė. Nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2015 m. sausio 30 d., nepraleisdamas nustatyto termino pareiškėjas 2015 m. vasario 6 d. dėl jos padavė atskirąjį skundą. Tačiau, nepaisant to, kad nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdyti vykdymo veiksmai, galiojo, antstolis 2015 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. sausio 16 d. 10:58:34 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 10:58:59 val. vyks pareiškėjui priklausančio turto pirmosios varžytynės.
Antstolis V. Č. 2015 m. vasario 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų patenkino – panaikino antstolio 2015 m. sausio 16 d. raštą dėl pareiškėjui priklausančio turto varžytynių paskelbimo ir atšaukė paskelbtas varžytines vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00086; pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, kad priėmus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties ir dėl to šiai nutarčiai neįsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49738-466/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo 2014 m. lapkričio 28 d. skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų, galioja. 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis yra privaloma vykdyti visiems, tame tarpe ir antstoliui. Pastarasis, sužinojęs, kad teismas priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, privalėjo vėl nedelsiant stabdyti visus vykdymo veiksmus. Iš antstolio 2015 m. vasario 20 d. patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sustabdymo matyti, kad antstolis apie pareiškėjo atskirojo skundo priėmimą teisme sužinojo 2015 m. vasario 19 d. Kadangi atskirasis skundas teismo buvo priimtas 2015 m. vasario 13 d., o šiame skunde nagrinėtini antstolio veiksmai atlikti iki šios datos, teismas konstatavo, kad antstolis nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. vasario 19 d. jokių įstatymo pažeidimų ir neteisėtų veiksmų šioje vykdomojoje byloje neatliko ir skundas šiuo pagrindu atmestinas. Tačiau, anot teismo, teismui ir antstoliui 2015 m. vasario 20 d. patvarkyme dėl vykdomųjų bylų sustabdymo konstatavus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49738-466/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja, antstolio 2015 m. sausio 16 d. raštas dėl pareiškėjui priklausančio turto varžytynių paskelbimo naikintinas ir paskelbtos pareiškėjo turto pirmosios varžytinės atšauktinos. Teismui panaikinus antstolio raštą dėl varžytinių paskelbimo ir atšaukus varžytines, negalioja ir tolimesni antstolio veiksmai/patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00086.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Išieškotojas BUAB „Saulės lietus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pripažino, kad antstolis nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. vasario 19 d. jokių įstatymo pažeidimų ir neteisėtų veiksmų neatliko, todėl, vadovaujantis teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nebuvo pagrindo, nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, tenkinti skolininko skundą ir panaikinti skundžiamus antstolio veiksmus (jų pasekmes).
2. Nutartimi panaikinus antstolio veiksmų/ patvarkymų galiojimą, buvo pažeistos kitų vykdymo veiksmų atlikimu suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai, taigi ir proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių bei ekonomiškumo principai. 2015 m. vasario 17 d. įvyko turto varžytynės, kurias laimėjo 509 731,00 Eur kainą pasiūlęs pirkėjas. Priimdamas nutartį teismas neįvertino, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas negaliojančiais sukuria neproporcingas pasekmes, t. y. pažeidžiami išieškotojo (bankrutavusios įmonės) bei jo kreditorių (kurių interesų gynimas kartu yra ir viešas interesas) teisėti interesai kuo greičiau bei efektyviau realizuoti turtą ir gauti iš skolininko kuo didesnį įvykdymą, tuo tarpu jokia skolininko teisė ar įstatymų saugomas interesas nėra apginami.
3. Nutartimi panaikintų antstolio veiksmų atlikimas skolininkui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Turto realizavimas 2015 m. vasario 17 d. įvykusiose varžytynėse už didesnę kainą, nei tikėjosi skolininkas (skolininkas ginčijo antstolio turto įkainojimą tuo pagrindu, kad nustatyta turto vertė, anot skolininko, turėtų būti mažesnė), atitinka paties skolininko interesus. Taigi ginčijamų antstolio veiksmų pasekmės neprasilenkė su 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi skolininko interesais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslu.
4. Nutartis sukėlė teisinį neaiškumą dėl antstolio 2015 m. vasario 20 d. patvarkymo, kuriuo sustabdyta vykdomoji byla ir atidėtas terminas pirkėjui sumokėti likusią sumą už varžytynėse įsigytą turtą, galiojimo.
5. Faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindo skolininko skundus dėl antstolio veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir siekį vilkinti išieškojimo procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Pegama“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nors dėl atsakingų teismo darbuotojų klaidos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis buvo pažymėta kaip įsiteisėjusi, ir todėl antstolis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. vasario 20 d. vykdymo veiksmus atliko būdamas įsitikinęs, kad veikia teisėtai, jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti atliekami, nes byloje vis dar galiojo laikinosios apsaugos priemonės. 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jokie vykdymo veiksmai nebus atliekami. Taigi pripažinus visus minėtu laikotarpiu antstolio atliktus veiksmus galiojančiais, neabejotinai būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai netektų jokios prasmės. Be to, pripažinus varžytynes įvykusiomis, būtų pažeisti pareiškėjo interesai. Pareiškėjas nesutiko su turto įvertinimo kaina ir siekia, kad būtų atliekama turto vertinimo ekspertizė, kadangi ketina pasinaudoti teise pasiūlyti pirkėją. Pripažinus varžytynes galiojančiomis ir įvykusiomis, turtas būtų perduotas pirkėjui, dėl to nebetektų reikšmės šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų – panaikintas antstolio 2015 m. sausio 16 d. raštas dėl turto varžytynių paskelbimo ir vykdomojoje byloje paskelbtos varžytynės atšauktos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti antstolio veiksmus tuo pagrindu, kad jie buvo atlikti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo sustabdytas išieškojimo procesas, galiojimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis ginčijamu laikotarpiu jokių įstatymo pažeidimų ir neteisėtų veiksmų neatliko, nes apie tai, kad laikinosios apsaugos priemonės vis dar galioja, sužinojo jau po nurodytų veiksmų atlikimo, tuo tarpu veiksmų atlikimo metu turėjo teismo suteiktą informaciją, kad laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Nepaisant to, teismas nutarė, kad skundžiami veiksmai turi būti panaikinti.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Civilinio proceso normos, reguliuojančios sprendimų vykdymą, skirtos apginti ne tik išieškotojo ar skolininko, bet ir kitų suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tai atitinka privatinėje teisėje visuotinai pripažintą šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu (teismo) antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas esminiai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1201/2003).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, vykdymo proceso dalyvių, įskaitant pareiškėją, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nevertino, t. y. visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių nenustatė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių teismas nutarė panaikinti antstolio veiksmus, buvo pritaikytos byloje, kurioje pareiškėjas skundė antstolio atsisakymą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas (skolininkas) tuomet tvirtino, kad nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos kainos ir turėtų būti mažesnė. Tačiau antstoliui 2015 m. sausio 16 d. paskelbus varžytynes (ką šioje byloje ginčija pareiškėjas) ir joms įvykus, paaiškėjo, kad turtas buvo parduotas už nustatytą pradinę, t. y. kaip teigė pareiškėjas, per didelę, kainą. Taigi, akivaizdu, kad ginčijamais antstolio veiksmais jokie teisėti pareiškėjo interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti (nes turtas buvo parduotas už didesnę kainą, nei jis tikėjosi), o pareiškėjo argumentai apie tokių interesų pažeidimą tėra jo deklaratyvūs teiginiai. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat turint omenyje faktą, kad pareiškėjo skundas, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, galiausiai teismų buvo atmestas, antstolio atliktų veiksmų panaikinimas, nenustačius juose jokių neteisėtumo elementų ir iš esmės vien formaliais pagrindais, neatitiktų kuo greitesnio bei operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo bei pažeistų kitų vykdymo proceso dalyvių (bankrutuojančios įmonės (išieškotojo) ir jos kreditorių, taip pat varžytynes laimėjusio asmens) teisėtus lūkesčius ir interesus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, neįvertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį (jos dalį) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės atsikirsti į atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl BUAB „Saulės lietus“ rašytiniai paaiškinimai dalyje, kurioje ginčijamas atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrįstumas, grąžinami juos padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo UAB „Pegama“ skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
BUAB „Saulės lietus“ rašytinius paaiškinimus dalyje, kurioje ginčijamas atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrįstumas, grąžinti juos padavusiam asmeniui.