- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- eI2-9460-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01451-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai žalos atlyginimą – 4124,98 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis).
Nurodo, kad 2018-08-01 draudėjas UAB „Audito tikslas” su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonės NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 710-851-648278; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2018-08-05 iki 2019-08-05. Pažymi, kad 2018-09-26 (duomenys neskelbtini) ties 2 namu Šilutėje, ant automobilio užkrito medis ir jį apgadino. Paaiškina, jog kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas UAB „Audito tikslas” pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Teigia, kad atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 4124,98 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 4124,98 Eur draudimo išmoką ir CK 6.263 str., 6.271 str., 6.1015 str. pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis. Atkreipia dėmesį, jog medis užkritęs ant mašinos augo šaligatvyje, todėl už šio medžio priežiūrą atsakinga yra Šilutės rajono savivaldybė.
Šalies argumentai
Nurodo CK 6.1015 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 dalies 7 punkto, Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1, 2 dalių, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 3, 44 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką (administracinė byla Nr. A143-612/2014, civilinė byla 3K-3-21/2012; civilinė byla 3K-3-360/2013).
Teigia, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ties 2 namu, valdo Šilutės rajono savivaldybė, todėl atsakovė, privalėjo rūpintis, jog jos nuomojamame sklype esantys medžiai nepadarytų žalos kitiems asmenims; atsakovė privalėjo laiku rūpintis medžių genėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Daro išvadą, kad pagal šį aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Teigia, kad nežino, ar atsakovė buvo išdavusi leidimą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ginčo teritorijoje.
Apibendrina, kad atsakovė privalėjo tinkamai pasirūpinti medžiais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini) ties 2 namu, tačiau to nepadarė, todėl neveikimu buvo padaryta žalos tretiesiems asmenims.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K–3–730/2002 yra pasisakęs ir dėl transporto priemonės sugadinimu padarytos žalos nustatymo tvarkos ir nuostolių dydžio įrodinėjimo: 1) žala, padaryta transporto priemonių sugadinimu, nustatoma pirmiausia konstatuojant mechaninius sugadinimus, paskui juos įvertinant pinigais, kaip nuostolius; 2) vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant; 3) kai šalis ginčija nuostolių dydį, nuostolių dydis gali būti nustatytas naudojant specialias žinias; 4) atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo faktines aplinkybes ir pažymi, kad dėl išmokėtos 4 124,98 Eur draudimo išmokos pareiškėjas regreso tvarka 2019-08-26 kreipėsi į Administraciją dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, jog 2019-10-24 raštu informavo pareiškėją, jog nesutinka atlyginti nuostolių, kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių žalos padarymo aplinkybes (nepridėjo nuotraukų, todėl nebuvo galima nustatyti, ar žala buvo padaryta dėl nuvirtusio medžio). Paaiškina, kad nesutikus atlyginti padarytą žalą, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Teigia, kad pareiškėjas savo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš Administracijos grindžia tuo, jog medis, užkritęs ant automobilio, augo žemės sklype, kurį nuomos pagrindais valdo Šilutės rajono savivaldybė, todėl pareiškėjo nuomone Šilutės rajono savivaldybės administracija privalo atlyginti žalą CK 6.271 str. numatytais pagrindais.
Nurodo teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Argumentuoja, kad iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar automobiliui žalą padarė būtent nuvirtęs medis; nė vienoje iš pateiktų nuotraukų nuvirtusio ar ant automobilio užvirtusio medžio nematyti; iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, kad automobilis stovi ne ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. automobilis stovi ne įvykio vietoje. Laiko, kad ši aplinkybė yra reikšminga, įrodinėjant priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų, bei įrodinėjant patį žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuotraukose nėra užfiksuotas nuvirtęs medis, bei į tą aplinkybę, jog automobilis nuotraukose užfiksuotas stovintis ne įvykio vietoje, daro išvadą, kad žalos atsiradimui įtakos galėjo turėti kiti veiksniai. Sprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp Administracijos ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš policijos rašto matyti, jog iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą medis buvo pašalintas. Mano, kad iš pateiktų duomenų nėra aišku, kas pašalino medį. Pažymi ir tai, jog Administracijoje nebuvo gauta jokių pranešimų apie įvykį ar nuvirtusį medį, kurį reikėtų pašalinti iš įvykio vietos.
Akcentuoja, kad pareiškėjas į bylą pateikė policijos raštą, kuris parengtas nesilaikant dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117, t. y. neaiškūs rašto metaduomenys: nėra dokumento sudarytojo pavadinimo, kuris turi atitikti teisės aktais įteisintą įstaigos, jos administracijos padalinio, kolegialaus vieneto arba pareigybės pavadinimą, nėra dokumento registracijos numerio (dokumento unikalus numeris, suteiktas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka). Teigia, kad šios aplinkybės pagrįstai verčia abejoti policijos rašto autentiškumu ir patikimumu.
Pažymi, kad pareiškėjas žalos dydį įrodinėja į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir automobilio remonto sąmatomis, tačiau išrašytos sąskaitos ir sąmatos pačios savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent jose nurodytos sumos buvo apmokėtos už automobilio, kuriam neva padaryta žala, remontą.
Apibendrina, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo įrodinėjamą žalą, atsiradusią dėl atsakovės veiksmų. Mano, kad pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis, o byloje pateikti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados buvus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos). Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad dėl Administracijos veiksmų (neveikimo) buvo apgadintas automobilis, dėl to atsirado turtinė žala, neįrodė, egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos). Todėl faktinių aplinkybių kontekste laiko, kad pareiškėjas neįrodė padarytos turtinės žalos fakto. Argumentuoja, kad nenustačius Administracijos / valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos turtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 4124,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl netinkamo pareigos prižiūrėti Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje augančius medžius vykdymo.
Teismas nustatė, kad 2018-08-01 pareiškėjas su draudėju UAB „Audito tikslas” sudarė transporto priemonės NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį; Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018-08-05 iki 2019-08-05. Draudėjas UAB „Audito tikslas” 2018-09-26 pranešimu nurodė, kad 2018-09-26 16.50 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl blogų oro sąlygų ant automobilio užkrito medis ir jį apgadino. Draudėjas UAB „Audito tikslas” pateikė pareiškėjui prašymą atlyginti patirtą žalą. Pareiškėja, įvertinusi automobiliui padarytą žalą, nustatė, jog draudėjui UAB „Audito tikslas” dėl medžio apgadinto automobilio buvo padaryti 4 124,98 Eur nuostoliai. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, 4 124,98 Eur sumą išmokėjo draudėjui UAB „Audito tikslas”. Pareiškėjas 2019-08-26 pretenzija regreso tvarka kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė, atsakydama į nurodytą pretenziją, 2019-10-24 raštu informavo pareiškėją, jog nesutinka atlyginti nuostolių, kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių žalos padarymo aplinkybes (nepridėjo nuotraukų, todėl negalima nustatyti, ar žala buvo padaryta dėl nuvirtusio medžio).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą negali kilti.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz. LVAT 2007-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007 ir kt.).
Pareiškėjas teigia, kad turtinę žalą regreso tvarka patyrė, nes Administracija, žemės sklypo, kurioje augo medis, savininkė, nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.
Žalos kilimo metu galiojusios redakcijos Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos numatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, pagal kurio nuostatas jie privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės. Šios Taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia (be kita ko), ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).
Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2017-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą pateikė Policijos pranešimą „Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodyta, jog 2018-09-26 apie 16:52 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Ties namu 2, gatvėje ant automobilio NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto didelis medis. Nurodyta, jog iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą, medis nuo automobilio ir važiuojamosios kelio dalies buvo pašalintas. Pažymėta, kad įvykio metu apgadintas automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žmonės nenukentėjo. Taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti NISSAN QASHQAI automobiliui padaryta žala; PVM sąskaitos – faktūros ir remonto sąmatos, kuriose užfiksuoti automobilio remonto darbai ir sumos už juos.
Įvertinus pateiktus įrodymus, skundo turinį, matyti, kad pareiškėjas nurodydamas priežastinį ryšį tarp automobiliui padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, iš esmės remiasi tik pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas automobilio vaizdas ne iš karto po įvykio (jau ištraukus automobilį iš po medžio ir perstačius jį kitoje vietoje, jos nėra įformintos nustatyta tvarka, nenurodyta data, vieta ir kiti duomenys), taip pat Policijos pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie ant automobilio užvirtusį medį, medis buvo nuo automobilio ir važiuojamosios kelio dalies patrauktas, bei darė išvadą, kad visi sąmatose nurodyti automobilio apgadinimai atsirado tik dėl medžio sukeltų apgadinimų. Teismo vertinimu, vien iš minėtų pavienių įrodymų nėra galimybės objektyviai nuspręsti, ar automobilis iš tiesų buvo apgadintas užvirtusio medžio, apgadinimų masto, pobūdžio, konkrečių pasekmių. Šiuo atveju byloje nėra pateiktų užfiksuotų duomenų apie automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo. Be kita ko, pareiškėjas neteikia į bylą duomenų, kad kokiu nors būdu tikrino sąmatose nurodytų apgadinimų priežastis, t.y. pareiškėjas nesiaiškino, ar automobiliui padarytą žalą lėmė būtent ant automobilio užvirtęs medis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nevertino medžio griuvimo priežasties, todėl praėjus tiek laiko sunku nustatyti, ar medis griuvo dėl to, kad atsakovė nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu, ar dėl kitų priežasčių (oro sąlygų, force majore ir pan.). Spręstina, jog pareiškėjas nesurinko pakankamai duomenų apie automobilio būklę iki ir po įvykio, taip pat duomenų apie tai, kad medis iš tiesų buvo užvirtęs ant automobilio, medžio virtimo priežasties, todėl teismas vertina, kad į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami abejonėms dėl priežastinio ryšio paneigti. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumą, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo, prašymas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.