Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2-197/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
1S-2-197/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
  • 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-2-197/2017
Proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. Š. (G. Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 17 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į G. Š. priklausantį turtą – 985 Eur.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimu laikinai apribota G. Š. teisė į 985 Eur, paimtus iš jo 2015 m. gegužės 16 d. asmens kratos metu. Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo kelis kartus tęsiamas, paskutinį kartą šis terminas buvo pratęstas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo G. Š. piniginėms lėšoms buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 17 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į G. Š. priklausantį turtą – 985 Eur, paimtus iš jo 2015 m. gegužės 16 d. asmens kratos metu, paliekant prokuroro nustatytas apribojimo sąlygas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 17 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į jam priklausantį turtą – 985 Eur. Nurodo, kad žemesnės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Anot kaltinamojo, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau minėta pinigų suma gauta nusikalstamu būdu. Apskritai byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam kas nors būtų perdavęs pinigus. Priešingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teisėtų pajamų gavimą užsiimant individualia veikla. Turtas, įgytas iš teisėtos veiklos, negali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. BPK nenumatyta jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

Šioje baudžiamojoje byloje G. Š. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos (BK 25 straipsnio 3 dalis, BK 260 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skundžiama nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 17 d. pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į G. Š. priklausantį turtą – 985 Eur, paimtus iš jo 2015 m. gegužės 16 d. asmens kratos metu, paliekant prokuroro nustatytas apribojimo sąlygas. Kaltinamasis skunde nurodo, kad kratos metu iš jo paimti pinigai buvo gauti teisėtais būdais, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys apie jo vertimąsi individualia veikla. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas kaltinti asmenis jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į G. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamajam priklausančiam turtui. Tai, kad kaltinamasis į bylą pateikė duomenis, jog 2015 metais vertėsi individualia veikla ir iš jos gavo teisėtų pajamų, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad asmens kratos metu rasti pinigai yra būtent teisėtais būdais iš individualios veiklos gautas pelnas.

Sutinkama su apeliantu, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Tačiau nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, nagrinėjamu atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pratęsimas yra neteisėtas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į G. Š. galbūt padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo turtą – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo G. Š. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo G. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė