Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-908-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-411-716/2022Nutartis · 2022-05-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-1004-1011/2022Nutartis · 2022-09-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
1-908-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32036-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
E. Ž.
Nukentėjusysis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-908-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32036-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam E. Ž. (E. Ž.),nukentėjusiajam A. G. (A. G.),vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį galutine 56 MGL (2 108,96 Eur) dydžio bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pakeista į 336 valandas viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis, 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 6.28 val., vairuodamas V. G. priklausantį automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. Vilniuje, važiavo Stepono Batoro g. pirma eismo juosta, kryptimi nuo Užtvankos g. pusės link Pūčkorių g. pusės, pasirinktu greičiu, pravažiavęs 110 m nuo sankryžos su Užtvankos g., buvo neatidus ir neatsargus, priekyje jo kelyje atsiradus kliūčiai – pirma eismo juosta lėtai važiuojančiai savaeigei žoliapjovei „Toro“, VIN (duomenys neskelbtini), vairuojamai A. G., nesugebėjo vairuojamo automobilio iki kliūties saugiai sustabdyti arba kliūtį saugiai apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, tęsdamas judėjimą, atsitrenkė automobilio priekine dalimi į žoliapjovės galinę dalį, dėl ko jos vairuotojas A. G. iškrito iš kabinos ant asfalto ir susižalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

E. Ž. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis tą dieną atsikėlė valandą ankščiau, kad nuvažiuotų į darbą. Vairuojant priekyje jo važiavo kita mašina. Jis greičio neviršijo, važiavo leistinu greičiu. Gal priartėjo per arti kitos mašinos, kita mašina greitai persirikiavo į kitą juostą, o jis pamatė savaeigę žoliapjovę ir atsitrenkė į žoliapjovę. Tada jis sustabdė mašiną ir išlipo. Pamatė, kad savaeigė žoliapjovė stovi, o vairuotojas guli. Jis iš karto pribėgo prie jo, paklausė, kaip jaučiasi. Jam atsakė, kad skauda šonus. Paskui pribėgo kažkoks vyras. Šiam jis pasakė, kad kviestų policiją ir greitąją. Pats tuo metu nubėgo iki mašinos pasiimti vaistinėlę ir megztinį. Laukė pagalbos. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo nukentėjusįjį, išvežė. Jis supildė visus reikiamus dokumentus. Automobilį vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis nepagalvojo, kad kita transporto priemonė greitai persirikiuos, o jis nepastebės savaeigės žoliapjovės. Jis kaltas, nes nesilaikė saugaus atstumo. Greitis buvo saugus. Priekyje važiavo kita mašina, jis per arti jos privažiavo. Kita mašina iš karto į kairę persirikiavo, o jis nespėjo ir atsitrenkė į savaeigę žoliapjovę. Jis pripažįsta, kad nepasirinko saugaus atstumo, galėjo pasirinkti saugesnį greitį. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių du punktus. Jis atlygino nukentėjusiajam žalą, sumokėjo 500 eurų ir pavežiojo į parduotuvę, į polikliniką.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusysis A. G. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 6.30 val., vairuodamas savaeigę žoliapjovę „Toro“, važiavo S. Batoro g. nuo savo namų link objekto, kur turėjo pjauti žolę. Jo važiavimo greitis buvo apie 15 km/h. Jam bevažiuojant, pastebėjo iš kairės jį apvažiuojantį lengvąjį automobilį (jo markės, modelio ar spalvos neįsidėmėjo) ir kitą momentą pajuto stiprų smūgį į vairuojamą žoliapjovę. Kas vyko toliau, nežino, jam atrodo, kad buvo praradęs sąmonę. Kai pradėjo atsigauti, suprato, kad kažkur guli, išgirdo savo porininko, kito traktorininko balsą. Apsižiūrėjęs, pamatė, kad guli GMP automobilyje. Suprato, kad į jo vairuojamą žoliapjovę kažkas atsitrenkė. Medikai nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė daugybinius šonkaulių lūžius, bei galvos sumušimą. Nori paaiškinti, kad eismo įvykio metu jis važiavo neprisisegęs saugos diržo, nors jis žoliapjovėje yra, dėl to, kad dirbant (pjaunant žolę), tenka dažnai išlipti ir traukti nuo kelio darbui trukdančius akmenis arba valyti dėl žolės užsikimšusią pjovimo įrangą. Kadangi tai tenka daryti ypač dažnai, todėl jis tiesiog atprato prisisegti diržu, bet to žoliapjovės greitis yra minimalus ir nekelia pavojus. Į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas jam skambina, domisi jo sveikata. Jis jo telefoną gavo iš jo porininko. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. l. 31).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 6.27 val. buvo gautas pranešimas, jog netoli nurodytos sankryžos iš važiuojamojo traktoriaus iškrito (duomenys neskelbtini) m. vyras, kraujuoja galva, sąmoningas (b. l. 3).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 6.28 val. S. Batoro g., Vilniuje, ties Užtvankos g., E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusia žoliapjove „Toro“, kurią vairavo A. G.. Eismo įvykio metu nukentėjo žoliapjovę vairavęs A. G., kuriam RVUL nustačius kairiojo šono nuo 5 iki 11 šonkaulių lūžius, paguldytas stacionariam gydymui į krūtinės chirurgijos skyrių (b. l. 4).

Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 6.30 val. buvo gautas pranešimas, kad iš važiuojančio traktoriaus iškrito (duomenys neskelbtini) m. vyras, kraujuoja jo galva, sąmoningas. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo apgadintą automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. Ž., kuris paaiškino, kad važiuodamas S. Batoro g. pirmąja juosta link miesto pusės priekyje jo važiavo kitas automobilis (markės, valst. Nr. neprisimena), kuris staiga persirikiavo į antrą juostą, o priešais važiavo žoliapjovė, pamatęs jis nespėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą ir susidūrė su ja, susidūrimo metu iš žoliapjovės iškrito vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. G., gim. (duomenys neskelbtini). A. G. dėl patirtų sužalojimų nieko paaiškinti negalėjo. A. G. išvežė į Lazdynų ligoninę. E. Ž. buvo patikrintas blaivumas, nustatytos 0,00 promilės. A. G. blaivumo nustatyti nepavyko dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų. Susidūrimą matęs asmuo – S. Č. (S. Č.), gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 5).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos matyti apžiūrėta eismo įvykio vieta, automobilio „Saab“ ir žoliapjovės „Toro“ padėtis po eismo įvykio (b. l. 7-11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėti:

- automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvių sistema (b. l. 13, 15, 26);

- savaeigė žoliapjovė „Toro“, kuriai nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas galinis bamperis, sugadintas galinis dangtis, sudaužytas galinis kairės pusės posūkio žibintas, sulenktas apsauginis lankas, nuleista galinė kairės pusės padanga (b. l. 19, 21).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas J. M. P. susipažino su gydytojų išrašais medicininiuose dokumentuose, peržiūrėjo radiologinių tyrimų vaizdus ir nustatė, kad A. G. 2021 m. rugsėjo 15 d. RVU ligoninėje nustatyta daugybiniai kairės pusės (7, 8, 9, 10) šonkaulių lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 38-39).

Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad A. G. kraujyje alkoholio nerasta (b. l. 45).

Iš E. Ž. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 6.30 val. vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio savininkas V. G.. Važiavo Batoro g. link „Balticum“ kolonėlės. Važiavo jis į darbą. Važiavo pirma gatvės juosta. Jau buvo ankstys rytas, švito, buvo apsiniaukę, asfaltas drėgnas po rytinio rūko. Važiavo apie 60-70 km/h, su įjungtais žibintais, buvo prisisegęs. Prieš susidūrimą pravažiavo „70“ ženklą. Prieš jį važiavo pilkos spalvos mašina, neatkreipė dėmesio į numerius, markę. Ta mašina labai staigiai nusuko į kitą kelio juostą neparodžiusi posūkio. Iš karto prieš akis jis pamatė traktorių, jis į jį atsitrenkė. Bandė dar prieš susidūrimą išsukti į kairę, kad išvengt smūgio, tačiau buvo per vėlu. Traktoriaus žibintų ar ženklo nematė. Po susidūrimo kažkoks žmogus sustojo ir priėjo prie jo. Jis iš karto pasakė, kad reikia kviesti policiją ir pribėgo prie nukentėjusiojo. Atnešė vaistinėlę ir megztinį po galva jam padėti. Sulaukė greitosios ir policijos. Automobilio draudimas „Gjensidige“, įprastinis privalomasis (b. l. 53).

Iš ADB „Gjensidige“ rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad A. G. paskaičiuota ir artimiausiu metu bus atlyginta 2 400 eurų draudimo išmoka asmens neturtinei žalai atlyginti, taip pat Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėta 556,63 eurų draudimo išmoka už A. G. gydymą (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. Ž., pažeisdamas KET 127 ir 128 punktų reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus. E. Ž. vairuodamas automobilį ir važiuodamas S. Batoro g., Vilniuje, buvo neatidus ir neatsargus, atsiradus kliūčiai kelyje nesugebėjo vairuojamo automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugiai sustabdyti arba kliūtį saugiai apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir tęsdamas judėjimą atsitrenkė automobilio priekine dalimi į žoliapjovės galinę dalį, dėl ko žoliapjovės vairuotojas A. G. iškrito iš kabinos ant asfalto ir susižalojo, patirdamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. G. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita byloje esanti rašyti medžiaga, t. y, E. Ž. paaiškinimas iš kart po įvykio, policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame specialistas įvertino A. G. patirtus sužalojimus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, byloje esančios fotonuotraukos. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

E. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Tyrimo metu nukentėjusysis A. G. susitaikė su įtariamuoju E. Ž.. Visgi teismas nustatė, kad E. Ž. padarė naują nusikalstamą veiką teistumui neišnykus, praeityje kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau vėl padarė naują nusikaltimą ir buvo nuteistas, šį kartą teisiamas už trečią kartą jo padarytą nusikalstamą veiką pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, asmuo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo taip pat baustas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Tokios faktinės aplinkybės verčia teismą abejoti dėl asmens galimybės ateityje tikrai nebenusikalsti, be to, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto neprašė nė vienas proceso dalyvis.

Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, E. Ž. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į šalių susitaikymą baudžiamojo proceso metu.

E. Ž. padarė nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu pagal įstatymą priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltininkas praeityje teistas, taip pat kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 54-55), baustas administracine tvarka (b. l. 57-58), nusikalto teistumui neišnykus, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam žalą, šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamą vietą, kaltę pripažino visiškai. Teismas nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes (59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą E. Ž. skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios skyrimui kaltinamasis neprieštaravo, jos dydį dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal BK 61 straipsnio reikalavimus nustatant žemiau vidurkio arčiau minimalios ribos.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinama vienu trečdaliu, nes kaltininkui pripažinus kaltę byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

E. Ž. kardomoji priemonė proceso metu paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

E. Ž. (E. Ž.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. Ž. skirti galutinę bausmę 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas