Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-527-298/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
II-527-298/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00784-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pareiškėjas
G. J.
Kategorijos
Skundas Nr. II-527-298/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00784-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant N. T.,dalyvaujant pareiškėjui G. J. ir jo atstovui advokatui R. P.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) vykdančio individualią žemės ūkio veiklą ((duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,82 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu G. J. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

G. J. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo prašė 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą iš dalies panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują sprendimą, o būtent palikti jam paskirtą 800 Eur baudą ir išskaidyti paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą dvejiems metams bei taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas dėl neteisingo materialinės teisės normų išaiškinimo, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas apelianto atžvilgiu sprendimas. Apeliantas savo kaltę pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo metu sunkinančių jo kaltę aplinkybių nebuvo nustatyta, o atvirkščiai - buvo nustatytos tik lengvinančios jo kaltę aplinkybės ir tai yra užfiksuota nutarime. Apeliantas mano, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, neatsižvelgė į visas įvykio aplinkybes ir priėmė skubotą ir nemotyvuotą skundžiamą nutarimą, kuriame nėra motyvuotai pasisakyta apie apelianto pateiktą žodinį prašymą dėl taikymo ANK 675 straipsnio 3 dalies jo atžvilgiu, t. y. jam paskirtos baudos mokėjimo, dėl jo sunkios materialinės padėties, išskaidymo ir ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės, t. y. apeliantui skyrimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti, bet nutarime visiškai motyvuotai nėra pasisakyta apie priežastis, dėl kurių apeliantui nebuvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies ir 675 straipsnio 3 dalies normos, tuo buvo pažeisti ANK 34 straipsnio 5 dalies reikalavimai. ANK 567 straipsnyje nurodyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo pasirašytinai supažindinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenį su jo teisėmis (ANK 577 straipsnis) ir aiškiai išaiškinti jam, kaip būtent asmuo turi pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis kaip prieš nagrinėjant bylą, taip ir po bylos išnagrinėjimo. Apie tai, kad apeliantas turėjo teisę prieš nagrinėjant bylą ar bylos nagrinėjimo metu pateikti būtent raštišką prašymą dėl paskirtos baudos išskaidymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, jam nebuvo išaiškinta ir jis apie tai nežinojo. ANK 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Mano, kad atsižvelgiant į apelianto veikos turimas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, kad apeliantas prisipažino padaręs nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalis, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti, todėl jo atžvilgiu buvo teisinis pagrindas skirti jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir šiuo metu yra teisinis pagrindas jam taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos baudos mokėjimą, dėl jo sunkios materialinės padėties, išskaidyti. Apeliantas darbovietėje ((duomenys neskelbtini)) gauna atlyginimą vidutiniškai apie 700 Eur (į rankas), santaupų neturi, kartu su savo sutuoktine augina 2 nepilnamečius vaikus. Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. apeliantas darbovietėje laikinai vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nedirba, nes jam yra apribota teisė vairuoti transporto priemones ir galimai bus atleistas iš darbo, nes, kaip yra nurodyta darbdavio 2019 m. spalio 2 d. rekomendacijoje, įmonėje apeliantui pasiūlyti nuolatines pareigas, nesusietas su vairavimu, galimybės nėra. Apeliantas nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau neturi tiek pajamų, kad galėtų paskirtą minimalią baudą sumokėti per įstatymo nustatytą 40 kalendorinių dienų terminą. Šio apelianto prašymas išskaidyti baudos mokėjimą dar nepraėjus nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo apelianto norą savanoriškai įvykdyti jam skirtą baudą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina konstatuoti, kad apeliantui pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių ir taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, nes apeliantas padarė teigiamas išvadas dėl savo veiksmų ir dėl šių veiksmų labai gailisi. Apeliantas mano, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu, buvo pažeisti ANK 34 straipsnio 5 dalies, 567 straipsnio, 577 straipsnio ir 675 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba rašytiniame atsiliepime prašo skundo netenkinti ir nurodė, kad G. J. pripažino padarytą pažeidimą, gailėjosi. Pateikęs skundą, prašo išdėstyti baudą dalimis bei sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėn. Skunde nurodo, kad institucija priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuris turi būti naikinamas, nes nepasisakė apie priežastis, dėl kurių apeliantui nebuvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalyje ir 675 straipsnio 3 dalyje normos. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu G. J. buvo paaiškinta, kokia įstatymu yra numatyta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas. G. J. nei žodžiu, nei raštu nepateikė prašymo taikyti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Net ir pateikdamas skundą, nėra aiškiai išreikšta aplinkybė, dėl ko turėtų būti taikomas ANK 34 straipsnio 5 dalis. Skunde advokatas savaip interpretuoja ANK 577 straipsnį, t. y. nurodo, kad institucijos pareigūnas privalo pasirašytinai supažindinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su jo teisėmis, tačiau pažymėtina, kad nėra reglamentuota, kaip turi būti supažindintas, t. y. pasirašymas nėra būtinas. Be to ANK 577 straipsnis yra cituojamas administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo įteiktas G. J. sustabdymo dieną. Nurodo, kad G. J. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vairuoti 2019 m. rugsėjo 2 d. neplanavo, o važiavo, nes žmona paprašė. Tačiau pats nusijuokė, nes po to kai pareigūnai jį sustabdė ir nušalino nuo vairavimo, būtent žmona toliau vairavo automobilį. T. y. elgdamasis atsakingai, jis turėjo jausti, kad yra neblaivus, nes alkotesteris parodė 0,82 prom., ir duoti vairuoti blaiviam asmeniui. Administracinės baudos išdėstymas dalimis yra reglamentuotas ANK 675 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, kad asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), bauda gali būti išdėstyta dalimis. Bylos nagrinėjimo metu G. J. nepateikė nei žodinio, nei raštiško prašymo dėl baudos išdėstymo, tuo labiau nepateikė jokių dokumentu pagrindžiančių išdėstymo poreikį. Taip pat, tame pačiame straipsnyje yra numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. T. y. G. J. neužkirsta galimybė baudą mokėti dalimis. Be to, prie skundo pateiktas išrašas, kuriame nurodytas G. J. atlyginimas, ir jis ženkliai skiriasi nuo skunde nurodytos sumos, nes advokatas nurodo, kad G. J. gauna apie 700 Eur į rankas, kai pagal išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus matyti, kad gauna virš 1300 Eur į rankas, o sauso mėnesį virš 2000 Eur į rankas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad švelnesnės nuobaudos taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerove pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (pavyzdžiui administracinė byla Nr. N1-1396/2007, N15-18/2007, N1-l 101/2007). Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Taigi prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Akivaizdu, kad atleidimas nuo paskirtų nuobaudų ar itin švelnių nuobaudų skyrimas formuotų nebaudžiamumo atmosferą, negalėtų atgrasyti teisės pažeidėjų nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, nustatant už jas konkrečias sankcijas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą.

Motyvuojamoji dalis

G. J. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas G. J. mano, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu, buvo pažeisti ANK 34 straipsnio 5 dalies, 567 straipsnio, 577 straipsnio ir 675 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau - Institucija) rašytiniu atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo G. J. skundu.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-719/2019 ir joje nurodyta praktika).

G. J. pateiktu skundu nurodoma, kad tokių aplinkybių, kaip kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, padėjimas nusižengimą išaiškinti (kaltę lengvinanti aplinkybė), darbo pobūdis (dirba vairuotoju-ekspeditoriumi), sunki materialinė padėtis bei kitų skunde nurodytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą švelninti jam skirtą nuobaudą. Skunde prašoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju su tokiais G. J. argumentais teismas neturi pagrindo sutikti ir sprendžia, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo jam trumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino.

Visų pirma pažymėtina, kad G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, įvertinus dar ir tai, kad skundžiamu nutarimu G. J. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip aukščiau minėta, nėra išskirtinė ir nesudaro pakankamo pagrindo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui.

Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. J. anksčiau yra baustas du kartus už KET pažeidimus, nagrinėjamoje byloje jo pažeidimas už KET yra trečias, visi pažeidimai padaryti 2019 m., ir tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tai patvirtina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog G. J. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą. Preziumuojama, jog pastarajam neabejotinai buvo žinoma, kad kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo išmanyti KET ir vairuoti saugiai, nekeldamas pavojaus savo bei kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Todėl sutiktina su Institucijos pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo atsakingai elgtis - jausti, kad yra neblaivus bei duoti vairuoti blaiviam asmeniui.

Trečia, G. J. skunde pabrėžia teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą. Kaip matyti bylos medžiaga, G. J. vakare vartojo alkoholį, nes dar iš vakaro jis planavo kitą dieną nevairuoti. Taigi minėtą administracinį nusižengimą padarė būtent žinodamas, kad vairuodamas jis elgiasi neatsakingai - kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir darydamas nusižengimą jis gali netekti teisės vairuoti, tačiau nuo tokių veiksmų nesusilaikė. Teismas pažymi, kad poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė pavojingu elgesiu, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi šiuo atveju nenustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti. Visa tai įvertinus, spręstina, kad Institucijos nutarimu G. J. paskirta administracinio poveikio priemonė pagal teisės akto, nustatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos minimaliausią trukmę atitinka konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Priešingu atveju, privalomos administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar jos mažinimas, kai nustatytas didelis veikos pavojingumas, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Dėl ANK 567, 577 straipsnių ir 675 straipsnio 3 dalies

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skunde teigiama, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu Institucija padarė ANK 567 straipsnio pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktame skunde be ANK 567 straipsnio pažodinio atkartojimo iš ANK, nėra iš esmės nė vieno argumento, tiesiogiai sietino su šiuo straipsniu, t. y. skunde nenurodyta, kuo arba kaip pasireiškė šio straipsnio pažeidimas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Kaip minėta, G. J. skunde nurodo, kad jam nebuvo aiškiai paaiškintos jo teisės (ANK 577 straipsnis), t. y. kaip būtent asmuo turi pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis kaip prieš nagrinėjant bylą, taip ir po bylos išnagrinėjimo; apie tai, kad apeliantas turėjo teisę prieš nagrinėjant bylą ar bylos nagrinėjimo metu pateikti būtent raštišką prašymą dėl paskirtos baudos išskaidymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, jam nebuvo išaiškinta ir jis apie tai nežinojo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. 2019 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas įteiktas pasirašytinai: G. J. atskirai pasirašant 1 ir 2 lapuose. Bylos duomenimis matyti, kad protokolo 1 lape nurodyta informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą: data, laikas, vieta. Papildomai nurodyta, kad reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka turi teisę pateikti elektroniniu paštu (nurodomas el. pašto adresas) arba raštu (nurodomas pašto adresas) ir kita informacija. Taip pat nustatyta, kad minėto protokolo 2 lape administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigas, nurodytas ANK 577 straipsnyje, jam paaiškintos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, yra pateiktas protokolo 2 lape. Todėl teismo vertinimu, nesutiktina su G. J. nurodomomis aplinkybėmis, jog jam nebuvo paaiškintos jo teisės, nebuvo išaiškinta prašymo padavimo tvarka ir pan. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad su ANK 577 straipsnio nuostatomis – teisėmis ir pareigomis, jis buvo supažindintas, todėl turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, pareikšti prašymus, naudotis teisine pagalba ir pan., kaip nustatyta ANK 577 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skunde teigiama, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu Institucija padarė ANK 675 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.

Šiuo nagrinėjamu atveju su G. J. skundu pateikti papildomi dokumentai – darbo sutartis, šeimos gaunamos pajamos, šeimos sudėtis ir kt., patvirtinantys, kad jie G. J. išduoti 2019 m. spalio 1 d. ir spalio 2 d. datomis, t. y. jau po Institucijos priimto skundžiamo nutarimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės suponuoja teigti, jog Institucijai žodinio proceso tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jie nebuvo pateikti, nes pats asmuo minėtų dokumentų dar neturėjo, todėl ir negalėjo būti vertintini nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Atkreiptina, kad G. J. pateikia šiuos dokumentus su skundžiamu nutarimu tikslu pagrįsti jo sunkią materialinę padėtį, kadangi skundu nurodoma, jog jis gauna vidutiniškai į rankas 700 Eur. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurios išduotos G. J. ir jo sutuoktinei J. J., nustatyta, kad 2019 m. sausio – rugpjūčio mėn. vidutinės mėnesio pajamos G. J. sudarė 2614 Eur (su mokesčiais), J. J. – 1201 Eur (su mokesčiais), t. y. bendroje sumoje 3815 Eur (su mokesčiais). Taigi šie pateikti į bylą įrodymai niekaip nepagrindžia apelianto nurodomos sunkios materialinės padėties aplinkybių, kaip numato paminėtas aukščiau teisinis reguliavimas. Be kita ko, teismas taip pat pažymi, jog atsakomybėn patrauktas asmuo nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pateikdamas skundą naudojasi advokato atlygintinai teikiama teisine pagalba, o tai suponuoja išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip yra deklaruojama. Kartu atkreiptina ir į ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad Institucijos vidinis įsitikinimas, pagal kurį ji vertino administracinio nusižengimo bylos įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti ANK 567, 577 straipsniuose ir 675 straipsnio 3 dalimi nustatyti reikalavimai.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo dalies, kuria prašoma paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjo G. J. skundas netenkintinas (642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-642 straipsniais, teismas

nutaria:

G. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis