- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- eI3-6208-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00099-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos miškas“
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos miškas“ skundą (patikslintą) atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos miškas“ kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau - Tarnyba) per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) (toliau – ALIS) 2023-12-15 priimtą sprendimą dėl 2023-12-11 leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310232 (toliau - Leidimas) panaikinimo ir palikti galioti leidimą (Nr. 12310232); įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą ALIS įregistruoti duomenis apie 2023-12-11 leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310232 galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja 2023-12-06 per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151884 leidimui gauti miškui kirsti VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Marcinkonių girininkijos 50 kvartale, 32C sklype, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pateikdamas miškininko P. A. parengtą biržių atrėžimo brėžinį. Tarnyba pareiškėjai išdavė Leidimą. Leidimas galiojo nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31. Pareiškėjas gavo iš Tarnybos 2023-12-15 elektroninį laišką, kuriuo pranešta apie Leidimo panaikinimą. Elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad: „Leidimai naikinami vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 39.1 punktu: 39.1. išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, turite kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Leidimų Nr. 12310294; 12310296; 12310235; 12310234; 12310232; 12310228; 12310224; 12310223“ 2023-12-15 per ALIS sistemą buvo panaikintas Leidimas. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos sprendimu panaikinti Leidimą. Paraiškos per ALIS pateikimo metu (2023-12-06) pareiškėjui nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, pareiškėjui prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Aprašas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – Nuostatai), Miškų įstatymas. Be to, tokio reikalavimo pareiškėjui nenumatė PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-18 nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau - PPSPAVT) aprašas 6.4 papunktis. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2023-12-06 nutartyje (Nr. eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą pareiškėjui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Vis dėlto, pati Tarnyba viešai pripažįsta, jog leidimui kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo reikalauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo ir toks reikalavimas bus nustatytas naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Aplinkos ministerija 2023-12-27 įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“ Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 35,0600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Miško žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pareiškėjai priklausantis miškas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. Vadovaujantis Aprašo 11, 22 punktų, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, Tarnyba išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė išvadą, kuria neturėjo pastabų dėl suprojektuoto atvejinio kirtimo pareiškėjo valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Pastebi, jog Aprašo 22 punkto, 22.1 ir 22.2 papunkčių nuostatos iš esmės atitinka Tarnybos keliamą naują reikalavimą pareiškėjui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba 2023-12-15 elektroniniame laiške nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir pareiškėjo paraiškoje pateikti duomenys. Tarnybos sprendimas panaikinti Leidimą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Tarnyba neatliko jokio pareiškėjo situacijos individualaus vertinimo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Tarnybos sprendimas (veiksmai) panaikinti Leidimą pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas. Tarnyba sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023-12-06 nutartyje pateiktais išaiškinimais (Aprašo 39.1 papunktis). Pareiškėjas nebuvo įtrauktas šalimi byloje (Nr. eA- 716-624/2023), todėl LVAT 2023-12-06 nutartis pareiškėjui nesukūrė teisių ar pareigų. LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus. Vis dėl to, Tarnyba LVAT 2023-12-06 nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl pareiškėjui išduotų Leidimų 1-3 panaikinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo bylą arba nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad tarp pareiškėjos ir Tarnybos nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Tarnyba sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad Tarnyba 2023-12-15 per ALIS sistemą panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą ir kad el. laišku informavo pareiškėją apie Leidimo panaikinimą. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 40 punkte nustatyta, kad apie panaikintus leidimus, pranešimus miško savininkas, valdytojas ar naudotojas ir (arba) servituto turėtojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo leidimo, pranešimo panaikinimo. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimas pareiškėjai buvo išduotas pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (šio ginčo atveju miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, Leidimą panaikino. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad paraiškų per ALIS pateikimo metu pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tarnyba tik patvirtina faktinę aplinkybę, kurios neneigia ir pati pareiškėja, kad pareiškėja nesikreipė į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo gavimo ir jos nėra gavusi. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad Tarnyba LVAT 2023-12-06 nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo. Tarnyba savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo grindė konkrečiomis PŪVPAV ir Aprašo nuostatomis, o ne teismo nutartimi. Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Leidimas pareiškėjai buvo išduotas kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus Reikšmingumo išvados. Remiantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Bet kokia planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali būti vykdoma nesikreipiant į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų, kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms. Pagal esamą įstatyminį reguliavimą (PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra būtina gauti Reikšmingumo išvadą, jeigu ūkinė veikla planuojama „Natura 2000” teritorijoje. Joks poįstatyminis reguliavimas šios imperatyvios prievolės panaikinti negali. Nekyla abejonė, jog pagal PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiekvienai planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose privalo būti gauta Saugomų teritorijų institucijos išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir jeigu remiantis tokia išvada būtų nustatyta, kad poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, planuojamai ūkinei veiklai privalėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymi, jog nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Kitaip tariant, remiantis aktualiu ES bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000” teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas. Teisinio reguliavimo aspektu (dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo) nėra jokios reikšmės, ar į „Natura 2000” teritoriją patenkantys miškai yra privatūs ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte ar miško kirtimas planuojamas be miškotvarkos projekto. Jeigu nėra atsakingos Saugomų teritorijų institucijos išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natura 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai toks miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla – būtų neteisėta. Tokia veikla pažeistų ne tik PŪVPAV įstatymo nuostatas, bet ir 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB), kurios tiesioginį taikymą esant normų prieštaringumui savo praktikoje pripažįsta Europos Teisingumo Teismas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES). Tarnyba sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad Leidimo panaikinimo sprendime nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau šio ginčo kontekste pagal pareikštų reikalavimų Tarnybai pobūdį minėtas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad nebuvo vertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys, o taip pat nesutinka, kad sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų. Sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu buvo panaikintas Leidimas, t. y. kad Leidimas yra naikinamas Aprašo 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimo panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma „Natura 2000“ teritorijoje ir motyvai, t. y. kad norint gauti leidimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus pareiškėjos paraišką, kurių pagrindu buvo išduotas ir šiuo metu panaikintas Leidimas kaip neteisėtas, buvo nustatyta, kad prieš išduodant Leidimą nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Tarnyba pažymi, kad Leidimas buvo panaikintas pačiai Tarnybai konstatavus jo neteisėtumą, todėl vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pareiškėja neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimo panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotą Leidimą), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimo panaikinimo, todėl darytina išvada, kad Leidimo panaikinimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikinto Leidimo teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir į tai, kad Tarnybos panaikintas Leidimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukūrė, todėl administracinė byla dėl Leidimo panaikinimo turėtų būti nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.), nes teismui net ir panaikinus Tarnybos sprendimą panaikinti Leidimą, pareiškėjos teisės ir pareigos (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų (pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką tol, kol Tarnybai nebūtų pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai (tame tarpe ir Reikšmingumo išvada) dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir Tarnyba nepriimtų sprendimo išduoti leidimą kirsti mišką), o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Tarnyba pažymi, kad jei teismas ir tenkintų pirmąjį pareiškėjos prašymą – panaikinti Tarnybos per ALIS 2023-12-15 priimtą sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, kaip jau buvo nurodyta aukščiau šiame atsiliepime, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų, t. y. pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką, jei nebūtų teismo patenkintas antrasis prašymas – palikti galioti Leidimą ir įpareigoti Tarnybą per ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo galiojimą. Teismui tenkinat antrąjį pareiškėjos prašymą, jau pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą – leisti pareiškėjai kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
3. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023-12-15 sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai 2023-12-11 leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310232.
4. Byloje nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjai išdavė Leidimą Nr. 12310232, leidimas galioja nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31. Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Aprašo 39.1 punktu: išaiškėjus, kad miško kirtimai suprojektuoti nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
5. Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Leidimo išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT) ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi LVAT 2023-12-06 nutartyje (Nr. eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą pareiškėjai kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
6. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 punkte nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta sprendime dėl leidimo panaikinimo, Leidimas panaikintas nes nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
7. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad tarp pareiškėjos ir Tarnybos nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad su šiuo atsakovės teiginiu nesutinka ir kad šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies, kuri nepatenka į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotus. Pareiškėjos į bylą pateiktame 2024-04-30 Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad visas sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai bei paukščių apsaugai svarbias teritorijas „Dainavos giria“ bei dalis sklypo – į Grūdos hidrografinį draustinį. Tame pačiame rašte informuojama, jog saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis sklype saugomų rūšių radaviečių nėra registruota.
8. Vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“. Kitaip tariant, PŪVPAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinė veiklą išdavimo (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023). PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) (7 str. 2 d.). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV (7 str. 1 d.).
PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad „tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“. PŪVPAV įstatymo 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PŪVPAV įstatymo nuostatose bei SPAV aprašo 6.1 punkte, 1.7 punkte numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“.
9. LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, išaiškino, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad valstybės narės sprendimas galiojančiu teisės aktu atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio saugomos teritorijos vientisumui. Todėl pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį negalima leisti valstybei narei priimti nacionalinės teisės normų, pagal kurias bendra tvarka atleidžiama nuo pareigos atlikti tam tikros rūšies planų ar projektų poveikio atitinkamai teritorijai įvertinimą. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta. LVAT minimoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Bendrijos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje ir kuriuo remiantis turi būti aiškinama Buveinių direktyva, esant abejonei dėl reikšmingo poveikio nebuvimo, tokį vertinimą reikia atlikti – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto aplinkos apsaugos mechanizmo paleidimas nereiškia, jog vertinamas planas ar projektas iš tikrųjų turi reikšmingą poveikį nagrinėjamai teritorijai, tačiau yra tik tikimybė, kad toks poveikis susijęs su minėtu planu ar projektu.
10. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė. Kadangi pareiškėjai priklausantis miškas, kuriam buvo išduotas Leidimas, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, nagrinėjamu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl miško kirtimų poveikio reikšmingumo šiai teritorijai (PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.), negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja.
11. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas, jame atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka VAĮ reikalavimus.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatuoja, kad pareiškėjai leidimas kirsti mišką Nr. 12310232 buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant PŪVPAV nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotam Leidimui atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 39.1 punktu, Leidimą panaikino. Toks atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą ALIS įregistruoti duomenis apie leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310232 galiojimą.
13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos miškas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.