Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-1825/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2-1825/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Geruvila
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1825/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.1., 27.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Geruvila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2174-153/2010 atsakovui iškelta bankroto byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Alytaus apskrities VMI prašė iškelti bankroto bylą atsakovui LUAB „Geruvila“ dėl nemokumo, administratoriumi paskirti UAB “Orinata“. Pareiškime nurodė, kad LUAB „Geruvila“ mokestinė nepriemoka biudžetui sudaro 50 263,66 Lt, išieškoti ne ginčo tvarka iš atsakovo nepriemoką nėra galimybės, atsakovo turimas turtas yra areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lipos 28 d. nutartimi iškėlė likviduojamai UAB „Geruvila“ bankroto bylą ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus. Teismas iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatė, kad LUAB “Geruvila“ paskutinių trejų metų pelno (nuostolių) ataskaitos rodo, kad įmonė veikia nuostolingai, vidutiniškai per metus patiria apie 200 000 Lt nuostolį. Iš 2010 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad įmonė deklaruoja, jog jos turimo turto vertė sudaro 987 623 Lt, kurio pagrindinę dalį sudaro atsargų vertė 539 884 Lt bei 224 045 Lt gautinos sumos iš įmonės debitorių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad LUAB “Geruvila“ turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė 2008 m. Įmonės ilgalaikio turto vertė yra 223 665 Lt. Pradelstos skolos sudaro 150 048,88 Lt. Iš atsakovo likvidatoriaus pateikto LUAB “Geruvila“ kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė yra skolinga savo darbuotojams 49 594,27 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovui LUAB “Geruvila“ iškelti bankroto bylą remiantis ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. pagrindu, dėl to jog atsakovas vėluoja išmokėti atlyginimą darbuotojams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

LUAB „Geruvila“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą atskiro skundo žodiniame nagrinėjime išspręsti iš esmės – atmesti prašymą iškelti apeliantui bankroto bylą. Skundą grindžia šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis:

1. 2008 m. gruodžio 17 d. priimtas UAB „Geruvila“ akcininkų sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Paskirtasis likvidatorius Artūras Venclovas likvidatoriaus pareigas eina iki šiol.

2. Bankroto byla atsakovui iškelta tuo pagrindu, kad vėluojama atsiskaityti su darbuotojais ir įsiskolinimas darbuotojams sudaro 49.594,27 Lt. Vien šiuo formaliu pagrindu bankroto bylos iškėlimas mokiai įmonei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bankroto proceso paskirčiai. Atsakovas yra moki įmonė, jos turimas turtas daugiau nei 6,5 karto viršija įmonės įsipareigojimus kreditoriams (150.048,88 litų). Realizavus įmonės turtą užteks lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, beveik visi įmonės debitoriai yra mokios veikiančios bendrovės, todėl iš jų skolas bus galima atgauti.

3. Bankroto proceso tikslas yra nemokios įmonės likvidavimas, o atsakovas kaip tik yra likviduojamas. Iškelta bankroto byla vis tiek turės būti nutraukta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi su visais kreditoriais bus atsiskaityta.

4. Bankroto proceso kaštai būtų daug didesni nei šiuo metu vykdomo likvidavimo.

5. Didelė dalis ieškovo reikalavimų (40 proc.) buvo padengta 2010 m. liepos 23 d. Įmonei laipsniškai realizuojant turtą, bus padengta ir likusi skolos dalis.

6. Šiuo metu įmonė nėra išmokėjusi viso priskaičiuoto darbo užmokesčio tik likvidatoriui, kuris sąmoningai jį pageidauja gauti tik po atsiskaitymo su visais likviduojamos įmonės kreditoriais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad skola darbuotojams sudaro 49.594,27. Iš jų 8609 Lt skola buhalterei R. Š., 9512,4 Lt buvusiai darbuotojai konsultantei V. P. ir 29640,0 Lt likvidatoriui A. Venclovui. Likę 1832,87 Lt yra įmonės deponuotas darbo užmokestis, t.y. darbo užmokestis ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, buvusiems darbuotojams, kurie neatvyko atsiimti darbo užmokesčio ir su kuriais šiuo metu objektyviai nėra galimybės susisiekti. Visas įsiskolinimas darbuotojams susidarė įmonės likvidavimo metu, kadangi įmonės buhalterė, konsultantė ir likvidatorius, siekdami kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, planavo priklausantį darbo užmokestį išsimokėti tik užbaigiant likvidavimo procedūrą. Papildomai informuojama, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buhalterei ir konsultantei atlyginimo įsiskolinimas yra sumokėtas.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teiginiai, kad įmonė yra moki ir gali įvykdyti savo įsipareigojimus neatitinka tikrovės. Mokestinės nepriemokos ieškovui nepavyko išsiieškoti ir priverstine tvarka. Mokestinė nepriemoka per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. vasario 2 d. išaugo nuo 9158,31 Lt iki 50439,19 Lt. netgi informavus atsakovą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas mokestinės nepriemokos nepadengė. Nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą priėmimo metu atsakovas turėjo 29954,29 Lt mokestinę nepriemoką, o įsiskolinimas darbuotojams sudarė 49594,27 Lt. Kadangi iškėlus bankroto bylą buvo areštuotas atsakovo turtas, po to atlikti mokėjimai yra neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo šioje byloje esmė, ar Kauno apygardos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą, remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu - įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą.

Kauno apygardos teismas iš atsakovo paskutinių trejų metų pelno (nuostolių) ataskaitos konstatavo, kad įmonė veikia nuostolingai, ir, įvertinęs įmonės turtą, nekonstatavęs įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.), iškėlė jai bankroto bylą kitu nei buvo prašoma, pagrindu, t.y. nustatęs, kad įmonė darbuotojams skolinga 49 594,27 Lt nesumokėto darbo užmokesčio.

Kolegija pažymi, kad ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios.

Kartu Lietuvos apeliacinio teismo gausioje praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą turi įvertinti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu bankroto byloje kaip to reikalauja viešasis interesas, turėtų atidžiai patikrinti ir įvertinti, ar tuo atveju, kai įmonė yra moki, nėra galimybės pasiekti teisinę taiką byloje (2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-870/2009).

Nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybės skiriasi nuo nagrinėtų minėtose nutartyse, kadangi skundžiama nutartimi bankroto byla iškelta jau likviduojamai įmonei. Tačiau minėti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, todėl jais vadovautinasi.

Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų teisėjų kolegija daro prielaidą, kad šioje byloje galimybė pasiekti teisinę taiką egzistuoja. Į bylą yra pateiktas atsakovo likvidatoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimas, kad Pažymos apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį 4 p. nurodytas „deponuotas darbo užmokestis“ lygus 1832,27 Lt yra neišmokėtas buvusiems darbuotojams, kurie neatvyksta į įmonę atsiimti likusios atlyginimo dalies (yra išvykę ir nepateikę atsakovui savo gyvenamosios vietos adreso ar sąskaitos numerio). Pats likvidatorius šiame paaiškinime nurodo, kad neturi pretenzijų dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio – atsiimti jį ketina po to, kai bus atsiskaityta su visais kreditoriais. Į bylą taip pat pateikti atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad 2010 m, rugpjūčio 2 d. pilnai atsiskaityta su buvusia darbuotoja V. P. ir darbuotoja R. Š.. Atskirajame skunde nurodyta, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas atliko dalinį (20 000 Lt) mokėjimą ieškovui taip padengdamas 40 proc. įsiskolinimo. Kad atsakovas dar iki bankroto bylos iškėlimo iš dalies likvidavo įsiskolinimą ieškovui, ginčo tarp šalių nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas siekia atsiskaityti su kreditoriais, be to, galimybė iškelti jam bankroto bylą tuo pagrindu, kad neatsiskaityta su darbuotojais, turi būti įvertinta kartu su šiomis faktinėmis aplinkybėmis: su dviem darbuotojais jau atsiskaityta, likvidatorius pageidauja, kad su juo būtų atsiskaityta vėliau, o kitiems darbuotojams, su kuriais nėra galimybės susisiekti, mokėtinos sumos yra deponuotos. Esant tokiai faktinei situacijai, esminiu klausimu tampa galimybė atsakovui kelti bankroto bylą kitu ĮBĮ numatytu pagrindu, t.y. nustačius įmonės nemokumą, kaip ir prašė ieškovas.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti atsakovo finansinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu. Į bylą yra pateiktas atsakovo kreditorių sąrašas 2010 m. kovo 30 dienai. Kadangi nuo šio laikotarpio iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo beveik 4, o iki atskirojo skundo nagrinėjimo - 8 mėnesiai, byloje jau nustatyta, kad likviduojama įmonė keletą metų iš eilės veikia nuostolingai, likviduojamo atsakovo turtinė – finansinė padėtis galėjo pasikeisti. Šias aplinkybes išsiaiškinti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą nėra galimybės. Todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų, neaptartų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasDonatas Šernas