Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-124-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
AN2-124-593/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00071-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
D. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-593/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00071-2018-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarties D. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2018 m. vasario 10 d. D. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje padarymo, t. y. dėl to, jog 2018 m. vasario 10 d. apie 4.15 val. (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo, policijos pareigūnui M. Š., vadovaudantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, garsiai išsakius D. R. komandas „gult ant žemės“ tam, kad asmuo būtų kontroliuojamas ir neturėtų galimybės toliau konfliktuoti su kitu asmeniu, D. R., būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 prom. girtumas), neklausė minėto policijos pareigūno M. Š. teisėto reikalavimo gulti ant žemės, priešinosi pareigūnui, stangrindamas rankos raumenis, o kita ranka suėmęs policijos pareigūnui už tarnybinės liemenės, neklausė policijos pareigūno duoto teisėto reikalavimo ją paleisti. Tokiais veiksmais D. R. nevykdė policijos pareigūno M. Š. teisėtų reikalavimų ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimu, D. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 115 eurų dydžio bauda. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. R. 2018 m. vasario 10 d. apie 4.15 val. tyčia nevykdė policijos pareigūno M. Š. teisėtų nurodymų paklusti ir vykdyti jo reikalavimus.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. R. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. R. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime yra pateikti prieštaringi teiginiai, kuriuos teismas grindžia byloje nenustatytomis aplinkybėmis, bei kai kurios byloje nustatytos aplinkybės buvo vertinamos nesąžiningai, be to dėl dalies aplinkybių skundžiamame nutarime apskritai nebuvo pasisakyta.

3.2. Ginčijamas skundžiamame nutarime atliktas D. R. parodymų vertinimas kitų duomenų kontekste. Teigiama, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, D. R. parodymai niekaip neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei pažymima, kad apylinkės teismas jas vertino tik policijos pareigūnų naudai ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

3.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog konflikto metu M. V. skyrė D. R. su kitu konfliktuojančiu asmeniu, nereiškia, kad M. V. negalėjo sulaikyti policijos pareigūnai, ar kad šie asmenys visą laiką stovėjo vietoje. Minėtų aplinkybių teismas net nenustatinėjo, apsiribodamas formalios išvados padarymu, jog M. V. negalėjo būti kartu su konfliktuojančiais asmenimis. Tačiau, apelianto manymu, tokių duomenų byloje nėra – su konfliktuojančiais asmenimis jis būti galėjo, o būti sulaikytas jau nuo jų atsitraukus. Be to, apeliaciniame skunde pažymėta, kad policijos pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog tarp konfliktuojančių asmenų būrio atsiskyrė du asmenys, prie kurių jam artėjant, vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų (kaip vėliau nustatyta M. V.) suėmė jam už uniformos, patvirtina D. R. parodymus apie aptariamų įvykių seką.

3.4. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepašalino prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos bei visiškai nevertino tų duomenų, kurie prieštarauja policijos pareigūnų keliamai įvykių versijai. Taip pat teigiama, kad nors iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, yra akivaizdu, kad pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos sulaikymo aplinkybės prieštarauja ne tik jo paties teisme duotiems parodymams, bet ir kito pareigūno T. M. parodymams, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, apsiribodamas teiginiu, jog pareigūnų parodymai nekelia abejonių. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime netinkamai nurodė pareigūno M. Š. liudijimą, kuris buvo atliktas teisme, nes minėtas pareigūnas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog D. R. „...suėmė už liemenės, skeryčiojosi rankomis, prieš kelias akimirkas buvo agresyvus, todėl panaudojau lazdą ir guldžiau asmenį ant žemės“. Vis dėlto, net ir tuo atveju jei sprendžiant D. R. kaltės dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, būtų vadovaujamasi išimtinai tik minėtais policijos pareigūno M. Š. parodymais, administracinio nusižengimo teisena D. R. turėtų būti nutraukta, kadangi pats pareigūnas M. Š. patvirtino fizinį smurtą prieš D. R. naudojęs nepagrįstai, t. y. jau po to, kai asmuo buvo agresyvus.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pareigūno M. J. 2018 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aptariamo įvykio aplinkybės yra beveik identiškos aplinkybėms, nurodytoms pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime, t. y. šiame tarnybiniame pranešime M. J. nurodė, kad matė D. R. sulaikymą ir pareigūno M. Š. komandas, duotas D. R., prieš naudojant smurtą. Tačiau teismo posėdžio metu pareigūnas M. J. iš esmės paneigė minėtas aplinkybes, teigdamas, kad „negaliu nurodyti, ką darė Š., mačiau tik grįžtant“, „Š. komandas ar girdėjau, neatsimenu“.

3.6. Apeliaciniame skunde be kita ko ginčijama ir skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog liudytojo K. K. parodymai yra nepatikimi, kadangi jie prieštarauja M. Š., M. J. ir T. M. parodymams, kurių objektyvumas teismui nekėlė jokių abejonių. Pažymima, kad nors minėto liudytojo (kuris yra nešališkas ir nepriklausomas nuo proceso šalių), parodymai ne tik, kad neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir jas patvirtina, tačiau teismas šiuos parodymus atmetė, tokio savo sprendimo iš esmės net nemotyvuodamas.

3.7. Taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neanalizavo ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties ir nenustatė jos požymių šios bylos aplinkybių kontekste. Apelianto manymu, teismas iš esmės tik perrašė M. Š. parodymus (kurie buvo nepalankūs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), o duomenų, kurie paneigė minėtus parodymus nevertino arba įvardino juos kaip netinkamus bei prieštaraujančius pareigūnų parodymams, kurie yra visiškai prieštaringi.

3.8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. R. veiksmuose nebuvo tikslo pasipriešinti policijos pareigūnams, jis nesiekė įvykdyti teisei priešingą veiklą, o tik bandė sužinoti kas prieš jį naudoja smurtą, todėl laikomas pareigūno bandė atsisukti ir šie jo veiksmai negali būti traktuojami kaip priešinimasis policijos pareigūnui. Pažymėta, kad tiek pareigūnai, tiek liudytojas K. K. nurodė, jog D. R., matydamas, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu imasi veiksmų, nesipriešino. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigiama, kad D. R. veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į sužinojimą, kas su juo vyksta, kodėl ir kas prieš jį naudoja smurtą. Pažymima, kad D. R. veikoje nesant būtinojo aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, prašoma minėto skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas D. R. administracinio nusižengimo bylą, objektyviai įvertino jo padarytų teisės pažeidimų aplinkybes. Be to, pažymima, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo ištirtos ir įvertintos skundžiamoje nutartyje ir kurios šiuo atveju turėtų būti vertinamos tik kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti neginčijamos ir kategoriškos išvados, kad D. R. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, neklausė policijos pareigūno duoto teisėto reikalavimo ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi apylinkės teismas netinkamai interpretavo administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą. Pažymėtina, jog minėtos išvados pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu administracinio nusižengimo byloje esančių aplinkybių visumos išnagrinėjimu bei nepašalinęs byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

8. ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (išskyrus atvejus, kai padaromi ANK 556 straipsnyje nurodyti teisės pažeidimai). Svarbu pažymėti, jog visais atvejais asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai reiškia, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu dėl tam tikro administracinio nusižengimo padarymo, privalo nustatyti visus būtinuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius – objektyviuosius ir subjektyviuosius (be kita ko ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę). Tuo atveju jei nors vienas iš minėtų požymių nėra nustatomas administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. R. kaltė dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nebuvo įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas D. R. kaltę dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų M. Š., M. J. ir T. M. parodymais (duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu) bei M. Š. ir M. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo K. K. parodymus atmetė kaip nepagrįstus vien tik todėl, kad jie prieštaravo minėtų policijos pareigūnų parodymams. Tačiau apygardos teismas su tokiu įrodymų vertinimu sutikti negali. Pažymėtina, kad ANK nėra įtvirtintos nuostatos, suteikiančios prioritetą tam tikros rūšies įrodymams, kitų įrodymų atžvilgiu, o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisenoje visi įrodymai turi vienodą įrodomąją galią ir privalo būti vertinami administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino surinktų duomenų visumos, bet ir nepagrįstai suteikė prioritetą nurodytų policijos pareigūnų parodymams.

10. Kaip jau minėta anksčiau, D. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, jog nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimo „gult ant žemės“ ir nurodymo paleisti policijos pareigūno liemenę, kurią jis sugriebė priešindamasis sulaikymo metu. Tačiau byloje nesurinkta pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog minėti policijos pareigūno nurodymai buvo iš tiesų duoti, o D. R. tyčia jiems nepakluso.

11. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad liudytojų policijos pareigūnų (iš nutarties turinio sprendžiama, kad šie pareigūnai yra M. Š., M. J. ir T. M.) parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, sutampa detalėse ir atitinka šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su šia apylinkės teismo išvada nesutinka.

11.1. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnas T. M. buvo apklaustas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo tarnybinio pranešimo nėra, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog jo parodymai atitinka tarnybiniame pareiškime nurodytas aptariamo įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, T. M. nurodė, kad patruliuodamas pastebėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės nubėgančius patrulius M. Š. bei M. J. ir, supratęs, kad ten vyksta kažkoks konfliktas, nutarė apibėgti naktinio baro pastatą iš kitos pusės, todėl kurį laiką nematė nei M. Š., nei M. J. veiksmų. Be to, minėtas liudytojas parodė, kad apibėgęs pastatą jis pamatė, kad M. Š. ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę laikė paguldęs ant žemės D. R.. Taigi, šiuo atveju, akivaizdu, jog T. M. nematė D. R. sulaikymo momento ir nors jo parodymai patvirtina kai kurias aptariamo įvykio aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant D. R. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje padarymo, klausimą šios aplinkybės yra visiškai nereikšmingos.

11.2. Svarbu pažymėti ir tai, jog nors policijos pareigūno M. J. 2018 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aptariamo įvykio aplinkybės yra beveik identiškos aplinkybėms nurodytoms policijos pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime, tačiau dalį šių aplinkybių M. J. paneigė, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame tarnybiniame pranešime M. J. nurodo matęs kaip M. Š. nubėgo prie besimušančių asmenų, o vėliau D. R. davė įvairias aiškias ir garsias komandas („stot policija“, „policija ant žemės“, „gult ant žemės“, „gult ant žemės, policija“ „paleisk mane“, „paleisk“), tačiau D. R. į šias komandas nereagavo ir priešinosi. Tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu M. J. nurodė, jog nematė D. R. sulaikymo ir neatsiminė, ar M. Š. garsiai ir aiškiai minėtam asmeniui davė kokius nors nurodymus. Svarbu pažymėti ir tai, jog teismo posėdžio metu D. R. atstovo paprašytas įvardinti, kodėl aplinkybės nurodytos jo tarnybiniame pranešime ir nurodytos teismo posėdžio metu iš esmės skiriasi, M. J. to padaryti nesugebėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad liudytojo M. J. parodymai negali būti laikomi nuosekliais ir patikimais bei sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, spręsdamas D. R. kaltės klausimą.

11.3. Susipažinęs su D. R. administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir liudytojo M. Š. apklausos, vykusios pirmosios instancijos teisme, garso įrašu, apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog skundžiamame nutarime buvo netinkamai ir netiksliai nurodytas pareigūno M. Š. liudijimas. Nors nutarime nurodyta, kad M. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad D. R. „<...> sugriebė M. Š. už liemenės ir laikė, nereaguodamas į komandą paleisti<...>“, tačiau minėtas garso įrašas patvirtina, kad M. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis panaudojo teleskopinę lazdą ir ja trenkė D. R. per ranką, kadangi pastarasis suėmė jam už liemenės (arba striukės), o prieš kelias akimirkas buvo agresyvus. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog paklaustas teisėjos kokius tiksliai nurodymus jis davė D. R., M. Š. nurodė tik šias komandas „stot policija“, „gultis ant žemės“, „ramintis“, tačiau nepažymėjo liepęs D. R. paleisti jo liemenę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo liudytojo M. Š. parodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog jis D. R. davė nurodymą paleisti jo liemenę. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, jog aukščiau aptartais parodymais M. Š. paneigė savo tarnybiniame pareiškime nurodytą aplinkybę, jog prieš suduodamas D. R. per ranką, jis net kelis kartus davė jam nurodymus paleisti jo liemenę ir dėlto teismas nepagrįstai konstatavo, jog šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

12. Įvertinus aukščiau aptartus policijos pareigūnų parodymus, darytina išvada, jog M. Š. nurodytų aplinkybių apie komandų gultis ant žemės ir paleisti jo liemenę, davimą D. R., priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, nepatvirtina jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Be to, minėtas aplinkybes paneigia liudytojo K. K. parodymai. Pažymėtina, kad apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtas liudytojas nurodė, matęs kaip policijos pareigūnai „suguldė“ du vyriškius bei parodė, negirdėjęs, jog prieš „suguldymą“ jie būtų davę kokias nors komandas. Be to, K. K. teigimu komanda „gult“ D. R. buvo duota tik tuomet, kai jis jau buvo sulaikytas ir gulėjo ant žemės. Įvertinęs tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo minėtais liudytojo parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. K. parodymai iš dalies patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą įvykių versiją, be to byloje nėra jokių duomenų apie minėto liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo juos atmesti.

13. Svarbu pažymėti ir tai, jog D. R. parodymus apie tai, jog konflikto metu iš nugaros pribėgęs policijos pareigūnas sudavė lazda jam per šlaunis, patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 139/2017(06) (1 t., 30 b. l.). Šioje išvadoje nurodyta, kad 2018 m. vasario 12 d. atlikus D. R. apžiūrą buvo nustatyta, kad ant jo kūno esantys sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, smakro dešinėje, dešinės šlaunies srityje, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apklausiamas M. Š. tvirtino D. R. sulaikymo metu sudavęs jam per ranką teleskopine lazda, tačiau minėtoje specialisto išvadoje nebuvo užfiksuoti jokie sužalojimai, esantys D. R. rankose.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, objektyviai ir neginčijamai patvirtinančių, jog policijos pareigūnas D. R. davė nurodymus gultis ant žemės ir paleisti jo liemenę, o pastarasis jiems nepakluso. Be to, pažymėtina, kad net ir įrodžius, jog minėti nurodymai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iš tiesų buvo duoti, negalėtų būti atmetama ir versija, jog D. R. minėtų nurodymų dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, patiriamo streso ir fizinio skausmo (dėl dalyvavimo muštynėse) galėjo tiesiog negirdėti arba, nematydamas kas atbėga jam iš nugaros, nesuprasti, kad nurodymus duoda būtent policijos pareigūnas, o ne pašaliniai asmenys. Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, jog bylos duomenimis šios įvykių versijos taip pat nebuvo paneigtos.

15. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai. Nepasitvirtinus daliai tarnybiniuose pranešimuose bei protokole nurodytų aplinkybių ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad D. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismas iškilusias abejones turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau tai padaryta nebuvo ir todėl apylinkės teismas be pakankamo pagrindo konstatavo apelianto kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena D. R. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir D. R. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Jankauskienė