Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal D. B. skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal D. B. skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. Skundžiama nutartis motyvuota tuo, jog atidavimo teisminiam nagrinėjimui nutartis negali būti formali, ji privalo būti priimta tik atsakingai įvertinus visas aplinkybes, ir tik tada, kai pakanka duomenų, sąlygojančių asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pradėti teisminį baudžiamąjį procesą. Teismas nagrinėdamas privataus kaltinimo tvarka pateiktą pareiškimą (skundą), privalo stengtis, jog asmuo nebūtų be pagrindo įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar kitaip apribotos jo teisės ar laisvės. Nutartyje nurodoma, kad pateiktas kaltinimas neatitinka bendrųjų kaltinimo reikalavimų, kaltinimas asmeniui, išreikštas privačiame skunde (tokie pat reikalavimai keliami ir prokuroro pateiktam kaltinamajam aktui) privalo būti aiškus, išsamus, konkretus, kurį galėtų suprasti pareiškėjo kaltinamas asmuo. Nutartyje nurodoma, kad skunde nurodyti trys savarankiški įvykiai, įvykę skirtingoje vietoje, skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir vien iš šių įvykių aprašymo matyti, kad jie turi būti vertinami bei kvalifikuojami kaip atskiros savarankiškos veikos, o ne kaip vieninga, nenutrūkstama veika. Ar nurodytos veikos atitinka D. B. nurodytos BK 154 str. 1 d. sudėtį, teismas nesprendžia, nes tą gali padaryti teismas tiktai išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs galutinį sprendimą – nuosprendį. Toliau skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad nesant trūkumų šalinimo institutui, pareiškėjui pageidaujant byla pradėti nagrinėti teisme, kai yra nustatyti tokie trūkumai, nėra teisinio pagrindo bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui, nes tokiu atveju būtų iš esmės pažeisto D. B. kaltinimo asmens teisės (BPK 10 str.).

Skundžiamoje nutartyje nurodomos vykusių ar vyksiančių teisminių procesų aplinkybės ir teigiama, kad santuokos nutraukimo bylos eigoje paraleliai vyko ir BPK numatyti procesai, kurie priėmus taikų sprendimą civilinėje byloje, vienas paskui kitą vienos dienos laikotarpyje buvo nutraukti; kai prasidėjo nauji teisminiai procesai, nenaudingi D. B. ar jam artimiems asmenims, apie 2012-08-08, 2012-12-30 ir 2012-12-31 įvykius buvo paduotas D. B. skundas dėl privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimo.

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais, teismas padarė išvadą, jog D. B. skunde nurodyta veika nėra pavojinga visuomenei, atitinkam ir negali būti vertinama kaip nusikalstama, dėl kurios teismas ar ikiteisminio tyrimo institucijos pradėtų Ž. B. baudžiamąjį persekiojimą. D. B. turi galimybę realizuoti savo teis dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gauti atitinkamą satisfakciją, jeigu bus tam pagrindas ir teigdamas, jog yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Skunde nurodoma, kad teismas byloje yra priėmęs 2014-02-20 nutartį, kurioje pasisako, kad skundas atitinka procesinio dokumento reikalavimus, reikalavimai yra aiškiai suformuluoti (BPK 412 str.), skunde yra įvardinta veika, jos kvalifikavimas, nurodytas kaltinamas asmuo, įvykio vieta, laikas, įrodymai, kitos svarbios aplinkybės, skundas pasirašytas. Paskyręs šioje byloje taikinamąjį posėdį ir kartu pradėdamas baudžiamąjį procesą, teismas taip ir nepriėmė nė vieno iš galimų BPK 413 str. numatytų procesinių sprendimų – procesą dėl skundo nutraukti nukentėjusiesiems ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims susitaikius arba skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Užuot vykdęs BPK 413 str. reikalavimus, skundžiama nutartimi nepagrįstai iš naujo sprendė jau išspręstą skundo priėmimo klausimą. Teismo nutartis nutraukti privataus kaltinimo bylų procesą, po taikinamojo posėdžio, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes privataus kaltinimo bylos procesas iš esmės buvo pradėtas. Skunde teigiama, jog teismas, priimdamas 2014-04-09 nutartį nutraukti privataus kaltinimo procesą pagal pateiktą skundą užkirto kelią pareiškėjui baudžiamojo proceso tvarka realizuoti įstatymu jam suteiktą teisę ir pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Nesutinka su teismo motyvu, kad Ž. B. veika nėra pavojinga visuomenei ir atitinkami negali būti vertinama kaip nusikalstama veika. Teismas nepagrįstai traktuoja, kad veika numatyta BK 154 str. 1 d. nėra pavojinga visuomenei, o dėl to, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, tai tik išnagrinėjęs bylą teismas turi vertinti proceso šalių bei liudytojų parodymus kitus byloje surinktus įrodymus ir priimti atitinkamą sprendimą. Nesutinka su teismo motyvais, jog kai tik prasidėjo teisminiai procesai nenaudingi D. B. arba jam artimiems asmenims, apie 2012-08-08, 2013-12-30 ir 2013-12-31 įvykius buvo paduotas skundas privataus kaltinimo tvarka. Nurodo, kad neaišku, kokiais faktais teismas remiasi argumentuodamas, kad pareiškėjui Ž. B. yra iškėlusi bylų. Teigia, jog šiai dienai nenaudingų teisminių procesų nėra. D. B. skunde teigia, jog visais trimis atvejais Ž. B. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją (žinias), galinčią paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, tretiesiems asmenims, t. y. tie patys veiksmai, noras tokią informaciją skleisti sudarė vieningą tyčios turinį ir siekė vieningo rezultato – paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiai dienai ir toliau šmeižia jį (D. B.) jau ir per masines informavimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama.

Išnagrinėjęs pareiškėjo D. B. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą skundo medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. 2014-02-03 skundu Dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

BPK 413 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Šis proceso etapas pradedamas, jeigu nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-20 priėmė nutartį, vadovaudamasis BPK 414 str. 4 d., 413 str. 1 d., ir taip patvirtino, kad nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą bei šalys buvo kviečiamos į 2014-03-06 taikinamąjį posėdį (b. l. 10).

Iš 2014-03-06, 2014-03-25 taikinamojo posėdžio protokolo (b. l. 17-18, 24-26) turinio matyti, kad buvo nagrinėjamas D. B. skundas, kuriuo buvo prašoma Ž. B. patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. Šalys - D. B. ir Ž. B. - taikinamajame posėdyje nesusitaikė ir Ž. B. palaikė savo skundą (b. l. 26). Po ko, teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį, 2014-04-09 priėmė skundžiamą nutartį.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2014-02-20 nutartį ir pasisakęs, kad skundas atitinka procesinio dokumento reikalavimus bei pradėjęs privataus kaltinimo bylos procesą, privalėjo vykdyti BPK 413 str. nuostatas, tačiau teismas pripažinęs, jog nėra BPK 412¹ str. 1 d. nurodytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, vėliau skundžiamoje nutartyje nurodė, jog yra aiški BPK 3 str. 1 d. nurodyta aplinkybė, ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

BPK 413 str. 5 d. numatyta, kad jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, o galimybės atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, vadovaujantis BPK 412¹ str., šioje proceso stadijoje įstatymas nebenumato, t. y. teisėjas alternatyvų neturi. Šiuo atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą (BPK 412¹ str.) po taikinamojo posėdžio, kaip ir pažymima D. B. skunde, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes privataus kaltinimo bylos procesas iš esmės buvo pradėtas – taikinamasis posėdis yra privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų proceso etapas, o apylinkės teismas, nutartyje išdėstydamas prieštaringus motyvus, nesivadovavo BPK 413 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, netinkamai taikė proceso įstatymą.

Teismo veiksmus po skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teisiamojo posėdžio nustato BPK XVIII skyriaus taisyklės su BPK 414 str. numatytomis išimtimis (BPK 414 str. 1 d.). Šiame privataus kaltinimo bylų proceso etape (BPK 414 str.) privataus kaltinimo bylos nutraukimas taip pat nenumatytas. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 str. numatytomis išimtimis (BPK 415 str. 1 d.). BPK V dalies 254 str. 4 d. numato bylos nutraukimą nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos aplinkybės, numatytos BPK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose, bet, nustačius BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, bylos nutraukimas negalimas, privataus kaltinimo bylos procesas baigiamas išteisinamojo nuosprendžio priėmimu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, skundžiama nutartimi taikinamajame posėdyje priimtą sprendimą motyvuodamas dar ir tuo, kad veika nepavojinga visuomenei, negali būti vertinama kaip nusikalstama veika, pasisakydamas ir dėl veikos pavojingumo, teismas įvertino teismui pateiktus duomenis ir šį klausimą išsprendė taikinamajame teismo posėdyje, ko įstatymas šioje proceso stadijoje nenumato.

Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad pateiktas kaltinimas neatitinka bendrųjų kaltinimo reikalavimų, kaltinimas asmeniui, išreikštas privačiame skunde privalo būti aiškus, išsamus, konkretus, kurį galėtų suprasti kaltinamas asmuo, o nesant trūkumų šalinimo institutui, nėra teisinio pagrindo bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui, nes tokiu atveju būtų iš esmės pažeistos kaltinamo asmens teisės (BPK 10 str.). Skundžiamos nutarties motyvai dėl trūkumų šalinimo instituto nebuvimo nėra teisingi, nes BPK 412 str. reglamentuoja nukentėjusiojo skundo pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus - minėtame straipsnyje nurodoma, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, pats pirmosios instancijos teismas priėmęs 2014-02-20 nutartį, patvirtino, kad skundas atitinka BPK 412 str. reikalavimus, šalys buvo kviečiamos į 2014-03-06 taikinamąjį posėdį (b. l. 10). Akivaizdu, jog nutartis yra prieštaringa, todėl negali būti pripažinta pagrįsta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir todėl naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir dėl pareiškėjo D. B. skundo priimti naują sprendimą:

D. B. 2014-02-03 skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.