Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo B. B. (toliau – B. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuria nuteistojo B. B. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 7-1779 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 2S-5928, kuriais atsisakyta nuteistąjį perkelti į atvirąją koloniją, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši B. B. paskirta bausmė buvo subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi, kuria buvo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis, B. B. pagal BK 286 ir 290 straipsnius paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, R. M. raštu Nr. 7-1779, atsakant į nuteistojo B. B. įstaigoje gautą prašymą Nr. 7291-2)1112 nuteistasis B. B. buvo informuotas, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 2 punkte ir 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios asmens, atlikinėjančio laisvės atėmimo bausmę, perkėlimą į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui, nuteistajam B. B. negali būti taikomos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, nuteistasis B. B. pateikė skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. 2017 m. rugsėjo 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko S. K. raštu Nr. 2S-5928, panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 7-1779 buvo atsisakyta, nurodant, kad BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi laisvės atėmimo bausmę B. B. atlieka už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo B. B. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 7-1779 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 2S-5928.Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi, nuteistasis B. B. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikino ir dėl skundo priėmė naują sprendimą – perdavė bylą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – Regionų apygardos administracinis teismas) teisėjas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perdavė spręsti specialiajai kolegijai per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuri 2018 m. vasario 26 d. nutartimi bylą pagal nuteistojo B. B. skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nuteistojo B. B. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 7-1779 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 2S-5928 buvo atmestas.Skundu apygardos teismui nuteistasis B. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad nuteistasis skundžia 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. raštus, kuriais atsisakyta perkelti jį į atvirąją koloniją. Prašo įpareigoti Lygtinio paleidimo iš patisos įstaigos komisiją, svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pasak nuteistojo pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kankinti, žaloti bei žeminti jo orumą, diskriminuoti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 1 d. panaikino galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka sąžiningai. 2018 metais pataisos namuose jam nebeleido mokytis, kadangi jau yra baigęs visus įmanomus mokslus, pataisos namų komisijos sprendimu yra perkeltas dirbti be sargybos. Nuteistojo B. B. skundas atmetamas. Išnagrinėjus skundą ir įvertinus teismui pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį, remiantis vien tik nuteistojo B. B. pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų interpretacija, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Sprendžiant iš nuteistojo B. B. skundo turinio, šiuo metu jis kelia klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d., tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. raštais, kurie vertinamu atveju buvo skundžiami Kauno apylinkės teismui, buvo atmestas nuteistojo prašymas dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją tolesniam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Įvertinus tai, kad abu šie klausimai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, nepaisant to, jog pateikdamas skundą Kauno apygardos teismui nuteistasis iš esmės pakeitė savo reikalavimus, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, šioje nutartyje pasisakytina abiem klausimais, kiek tai reikalinga sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, BVK 158 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d. yra įtvirtintos išimtys, kurioms esant, lygtinis paleidimas netaikomas. Šio straipsnio 2 punktas numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. B. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, t. y. už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu. Šių duomenų pagrindu pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, neturi jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir juos kartu su nuteistojo B. B. prašymu perduoti nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai, nepaisant to, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose yra pavyzdingas. Tokiu būdu, teigti, jog pataisos namų administracija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Kauno apylinkės teismas, konstatuodami, jog vertinamu atveju lygtinis paleidimas, nepaisant to, jog aukščiau aptarta BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostata įsigaliojo jau po B. B. nuteisimo, nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas, tokiais savo veiksmais žemina nuteistojo orumą ar jį diskriminuoja, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnį, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tuo tarpu būtent BVK kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) ir numato tvarką, kaip tai turi būti realizuojama, todėl aukščiau aptarti Institucijų veiksmai Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžia.Esant aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui akivaizdu, kad nuteistojo B. B. perkėlimas į atvirąją koloniją šiuo atveju taip pat nėra įmanomas. Kaip nustatyta BVK 140 straipsnio 4 dalyje, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Iš šios teisės normos seka, kad nuteistojo perkėlimas į atvirąją koloniją iš esmės yra siejamas su tokio asmens galimu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu negalint taikyti lygtinio paleidimo, jis negali būti ir perkeliamas į atvirąją koloniją. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tiek teismo nutartis, tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. raštai (sprendimai), iš esmės išaiškinantys tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo B. B. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų esmę, todėl naikinti minėtus procesinius sprendimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Remiantis išdėstytu nuteistojo B. B. skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo B. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.