Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal bankrutuojančios mažosios bendrijos „Zaburita“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oderas“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

4. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

6. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 2019 m. kovo 19 d. Veiklos tikslai - didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu; informacinių paslaugų veikla. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2019 m. Iš turto balanso duomenų matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 26 298 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 23 554 Eur. Pažymėtina, kad visas šis turtas priskirtinas trumpalaikiam turtui.

7. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

8. Nustatant realią atsakovės turtinę padėtį, vertintina tai, kad tarp atsakovės ir pareiškėjos 2021 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 21/04/30-1, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti sutarties priede nurodytas prekes (šilumos siurblį, signalizacijos pultą su priešgaisriniais davikliais, boilerį, klozetą ir kriauklę, bendra vertė 1 500 Eur). Tą patvirtina 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ZAB 000008. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju iki 2021 m. gegužės 15 d., tačiau duomenų apie sąskaitos faktūros apmokėjimą nėra. Atsakovei 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad mokestinės prievolės vykdymo terminas yra suėjęs. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu šiuo metu vykdoma 10 vykdomųjų bylų, bendra išieškotina suma sudaro 30 920,31 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, 2021 m. gegužės 3 d. nuomos sutarties Nr. 210503/2 pagrindu nuomojasi gamybos ir pramonės paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų matyti, kad atsakovės įmonėje 2021 m. birželio 30 d. duomenimis dirbo 5 asmenys, įsiskolinimas VSDFV nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. spalio 27 d. sudarė 676,70 Eur. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25648-294/2021 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovei UAB „Oderas“ ir J. P., kuriame prašoma priteisti atsakovės UAB „Oderas“ 1 500 Eur avanso ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovės G. E. naudai solidariai iš atsakovės UAB „Oderas“ ir atsakovo J. P. 4 300 Eur avanso ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

9. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

10. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė atitinka vieną iš alternatyvių sąlygų nemokumo būsenai konstatuoti - laiku negali vykdyti turtinių prievolių, kadangi nesumokėjo už iš pareiškėjos įsigytas prekes, mokėjimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 15 d. Įvertinus turto balanse nurodytus duomenis (pažymėtina, kad aktualesnių duomenų registrų tvarkytojui atsakovė neteikė, jų taip pat nepateikė ir teismui), matyti, kad nors formaliai žiūrint mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija įmonės turimo turto, tačiau visas įmonės turimas turtas yra trumpalaikis, taip pat kompleksiškai įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą bei išieškotiną sumą, matyti, kad tokiu atveju turimi įsipareigojimai viršija atsakovės turimą turtą. Atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad realiai veiklą vykdo, yra pajėgi toliau vykdyti ir mažinti savo finansinius įsipareigojimus, šios pareigos nevykdė (CPK 178 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, būtent atsakovė turėjo paneigti pareiškime nurodytus duomenis, pateikti įrodymus, kad ji yra moki, gyvybinga, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokių įrodymų nepateikė.

11. Apibendrinant išdėstytus duomenis matyti, kad atsakovė faktiškai realios veiklos nebevykdo, skolinės prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, turimi skoliniai įsipareigojimai panašaus dydžio kaip ir įmonės balanse nurodytas turimas turtas, o įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą net viršija turimą turtą. Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad UAB „Oderas“ yra nemoki, ji negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui BMB „Zaburita“. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

12. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

13. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

14. Iškėlus UAB „Oderas“ nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

15. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius UAB „Faktas“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

16. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 210 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.

17. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose ir 3 dalyje nurodytus subjektus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Oderas”, įmonės kodas 305079289, buveinės adresas: Laisvės pr. 60-1107, Vilnius, nemokumo bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Faktas (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0167).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Oderas”, įmonės kodas 305079289, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; Turto arešto aktų registrui; Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.