- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- I2-2927-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01082-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2021 m. balandžio 23 d., prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (1.34Mr)7R-1041, kuriuo atsisakyta avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas ar Ministerija) iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 1 d. pareiškėjo prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunduose nurodo, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo rastas jo tėvo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, lavonas su durtinėmis žaizdomis pilvo kairiajame šone ir pilvo viršutinėje dalyje. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2019 m. kovo 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (Nužudymas). Pareiškėjas A. K. 2019 m. kovo 15 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09771-19 buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o 2019 m. spalio 30 d. nutarimu – ir civiliniu ieškovu.
Pareiškėjas skunduose pažymi, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas), pateikė Ministerijai prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodo, kad Ministerija netinkamai aiškina Įstatymo nuostatas. Ministerija, vadovaudamasi tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 yra sustabdytas, teigia, kad, sustabdžius ikiteisminį tyrimą nebėra Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. teigia, kad baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo nevyksta, todėl avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nėra pagrindo. Ministerija ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09771-19 sustabdymą prilygino baudžiamojo proceso negalimumui. Su tokia Ministerijos pozicija pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjo teigimu, baudžiamasis procesas ir ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutas skiriasi iš esmės, t. y. skiriasi savo tikslu, paskirtimi, turiniu ir forma. Ministerijos Sprendimas nelogiškas, priimtas formaliai atsakant, kad nevyksta baudžiamasis procesas. Pareiškėjo teigimu, baudžiamasis procesas vyksta, nes ikiteisminio tyrimo sustabdymas nėra tapatus baudžiamojo proceso pabaigai.
Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 3¹ straipsniu, net ir priėmus procesinį sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas neišnyksta. Sustabdžius ikiteisminį tyrimą, tokiu atveju tiesiog nebeatliekami aktyvūs proceso veiksmai, o įtariamiesiems nustatyti išnaudojamos proaktyvios, neapsiribojančios tik vienu konkrečiu tyrimu priemonės ir metodai, t. y. veiklos prioritetai nukreipiami į kokybišką ir kompleksinį baudžiamojo proceso, kriminalinės žvalgybos bei analizės metodų panaudojimą atskleidžiant nusikalstamas veikas tiek teritoriniu, tiek visos šalies mastu (policijoje realizuota automatinė reguliari paieška informacinėse sistemose ir registruose, nuolatinė kriminogeninės situacijos stebėsena ir metodinis grėsmių vertinimas, profesionalus iš asmenų gautos informacijos vertinimas ir realizavimas). Pareiškėjo tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo sustabdymas yra tik tarpinis baudžiamojo proceso sprendimas, kurį priėmus nustojamas skaičiuoti BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo terminas, kol paaiškės naujos aplinkybės, ir nebus atliekami aktyvūs proceso veiksmai (b. l. 1-2, 17-18).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, tiek BPK, tiek Įstatymas nepateikia aiškaus vykstančio baudžiamojo proceso apibrėžimo. Teisės aktams nesuteikiant vykstančiojo baudžiamojo proceso sąvokai specialiosios reikšmės, atsakovo nuomone, ši sąvoka turėtų būti suprantama ir aiškinama pagal jos lingvistinę reikšmę. Toks teisės normų aiškinimo principas išdėstytas ir Civilinio kodekso 1.9 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme.
Nagrinėjant lingvistinę žodžių „vyksta“ ir „sustabdytas“ reikšmes, matyti, kad žodis vyksta (vykstantis, einantis) reiškia judėjimą, eigą, gi žodis sustabdytas (stovintis) yra priešingas judėjimui, todėl atsakovo tvirtinimu, vykstančiojo baudžiamojo proceso ar šiuo atveju vykstančio ikiteisminio tyrimo sąvoka pagal jos lingvistinę reikšmę negali būti tapati sustabdyto ikiteisminio tyrimo lingvistinei reikšmei.
Atsiliepimas
Atsakovas atkreipia dėmesį ir į teleologinį aptariamų teisės normų aiškinimo metodą. Nurodo, kad Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog avansu žala kompensuojama, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba <...> arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė. Pažymi, kad Įstatyme nenurodyta aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, kuri įtvirtinta BPK 3¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2019 m. liepos 1 d. ir taikomos nagrinėjant prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, kai žala atsirado po 2019 m. liepos 1 d., 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte sąlyga dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo jau yra numatyta: vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba <...> arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Atsakovas tvirtina, kad minėtu Įstatymo pakeitimu siekta įtraukti į kompensacijos gavėjus ir tuos nukentėjusius asmenis, dėl kurių atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Toks įstatymo leidėjo ketinimas atsispindi ir Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4.2 papunktyje.
Atsakovo teigimu, ikiteisminio tyrimo sustabdymas gali būti aiškinamas tik kaip proceso veiksmas, reiškiantis esminį ikiteisminio tyrimo proceso eigos modifikavimą, prilygstantį kitiems BPK 170 straipsnio 4 dalyje aptartiems procesiniams veiksmams, kurie žymi procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime pradžią arba pabaigą.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį į BPK 3¹ straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad išnykus šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą. Iš šios ikiteisminio tyrimo atnaujinimo taisyklės Ministerija daro išvadą, kad, iki kol neatliktas bent vienas proceso veiksmas ir ikiteisminis tyrimas išlieka sustabdytas, jokie proceso veiksmai neatliekami – taigi ikiteisminis tyrimas nevyksta (b. l. 26-28).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos atsisakymo pareiškėjui avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas A. K. 2021 m. vasario 1 d. pateikė Ministerijai prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (toliau – Prašymas). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad dėl tėvo R. K. nužudymo jis patyrė 1 170 Eur neturtinę žalą (b. l. 29-32).
Ministerija, siekdama gauti reikalingą informaciją Prašymui išnagrinėti, 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.34Mr) 7R-898 „Dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-09771-19) kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajį skyrių su prašymu pateikti informaciją, kiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09771-19 yra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, taip pat nurodyti jų giminystės ryšį su nužudytu asmeniu, bei prašė informuoti, ar šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo (b. l. 36-38).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. IBPS-S-85067-21 „Dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-09771-19)“ informavo Ministeriją, kad ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-09771-19 civiliniais ieškovais ir nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnūs, t. y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis BPK 3¹ straipsniu, 2020 m. spalio 23 d. ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo sustabdytas (b. l. 39-40).
Ministerija, išnagrinėjusi A. K. Prašymą, 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-1041 pareiškėjo Prašymo netenkino. Ministerija Sprendime nurodė, kad Prašymą išnagrinėjo vadovaudamasi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2019 m. birželio 30 d. (toliau – Įstatymas). Sprendime nurodė, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė. Sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3¹ straipsniu, ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo yra sustabdytas, todėl nėra Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, taigi nėra teisinio pagrindo R. K. avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 3-4, 41-43).
Priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu reglamentuoja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – Įstatymas; redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.).
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu samprata. Avansu smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens.
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi: 1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai; 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.
Tam, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, įgytų teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu, turi būti išpildytos Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu: pradėtas nukentėjusio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo (1 punktas); nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą (2 punktas); smurtinio nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiam asmeniui buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (3 punktas); asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu (4 punktas).
Byloje ginčo, jog pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09771-19 yra pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, nėra.
Kaip matyti iš Sprendimo, avansu smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą kompensuoti atsisakyta motyvuojant tuo, jog nėra įvykdyta Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga, t. y. Prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo metu nevyko baudžiamasis procesas, t. y. dėl tos priežasties, jog ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
Šalys pripažįsta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 sustabdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3¹ straipsnio pagrindu.
BPK 3¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal BPK 3¹ straipsnio 2 dalį, jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos išimtys, kurioms esant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, įgyja teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu, numatytos BPK 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punktuose, siejamos su baudžiamojo proceso negalimumu, t. y. asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (3 punktas); jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (4 punktas); jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (7 punktas);
Taigi, iš šio teisinio reguliavimo seka, jog įstatymo leidėjas, nustatydamas asmens teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu sąlygas ir išimtis, jas siejo su baudžiamojo proceso negalimumu (BPK 3 straipsnis), o ne su ikiteisminio tyrimo sustabdymu.
Ikiteisminio tyrimo sustabdymas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (BPK 3¹ straipsnis), nėra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas ateityje. Priešingas Įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) aiškinimas paneigtų Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) pateiktą smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu sampratą ir tokios kompensacijos tikslą.
Tai, kad Įstatymo (redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte jau yra numatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacija avansu galima ir nustačius BPK 3¹ straipsnyje nurodytą aplinkybę, tik patvirtina, kad įstatymo leidėjas nauja Įstatymo redakcija pašalino teisinio reguliavimo spragas. Todėl, kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė negali paneigti pareiškėjo teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ministerija, priimdama skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti panaikintas.
Teismui pripažinus, jog Ministerijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Ministerija įpareigotina pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo skundas tenkinamas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Ministerija atsiliepime nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo šioje byloje patirtas išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju yra aktualus 2020 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 454,80 Eur.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Byla nagrinėjamu atveju išspręsta pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad pareiškėją byloje pagal 2021 m. kovo 22 d. atstovavimo sutartį Nr. 2021-8 atstovavo advokato padėjėjas O. J. (b. l. 9). Pateikti 2021 m. kovo 25 d. sąskaita-faktūra Nr. 2021-8 ir 2021 m. kovo 25 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1071928 patvirtina, kad už skundo parengimą pareiškėjas advokato padėjėjui sumokėjo 300 Eur (b. l. 10, 11). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 5 punkte ir 8.2 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už tokią teisinę paslaugą dydžio. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b. l. 12).
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, bei atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, daro išvadą, kad pareiškėjo šioje byloje patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl visa apimtimi priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (1.34Mr)7R-1041, kuriuo atsisakyta avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, panaikinti.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją A. K. 2021 m. vasario 1 d. Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti pareiškėjo A. K. naudai iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 330 (tris šimtus trisdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.