Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės G. U. 2026 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) S. Š. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2025 m. spalio 14 d., 10.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas – valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, aptvertas ir naudojamas 318 kv. m. valstybinės žemės plotas, kuris atribotas: iš šiaurės pusės – 51,10 m ilgio segmentine tvora, iš vakarinės pusės – 25,03 m ilgio segmentines tvora su vartais ir varteliais. Aptvertos valstybinės žemės 157 kv. m. plote įrengta betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyti sandėliukai. Užimtas valstybinės žemės plotas (318 kv. m) naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės ūkio paskirties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme. Tvoros, vartai ir varteliai, betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė, valstybinėje žemėje įrengtos neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Konstatuota, kad S. Š. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto ir 11 punkto nuostatų. Dėl šio administracinio nusižengimo S. Š. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 9- 11, 13- 16).

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Š. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma skundžiamą Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nepriėmus tokio sprendimo – panaikinti Institucijos Nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

2.1. Pasak skundą padavusio asmens, Institucija, nagrinėjusi byla, tai darė paviršutiniškai, neobjektyviai, nebuvo teikiama jokia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizė, o apsiribota išimtinai subjektyviomis išvadomis bei spėjimais. S. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip savavališkas žemės užėmimas. Savavališkas žemės užgrobimas gali būti vertinami tokie veiksmai, kai svetimas turtas priskiriamas sau ir tokie veiksmai turto savininkui trukdo juo naudotis. S. Š. 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigijo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu visi objektai – tvora, vartai, varteliai, aikštelė ir sandėliukai buvo perduoti kartu su sklypu, kaip jo sudedamoji dalis ir infrastruktūra. Tai reiškia, kad S. Š. jokių statybos darbų ar savavališkų valstybinės žemės sklypo užėmimo veiksmų neatliko. Tvora, kaip ir aikštelė bei sandėliukas buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendra nuosavybė ir naudojama bendrai, o 2014 metais visi minėti objektai buvo perduoti sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sudedamoji dalis ir infrastruktūra, kas patvirtina, kad visi statiniai buvo dar iki 2014 metų. Šią aplinkybę patvirtina ir 2013 metų ortofotografinis žemėlapis, kuriame aiškiai matosi šie statiniai. SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu 2016 m. gruodžio 2 d. S. Š. prisidėjo prie atnaujinimo ir remonto darbų – buvo atnaujinta sena tvora bei varteliai, pakeičiant juos naujesne segmentine tvora, sutvarkytos betoninės trinkelės automobilių stovėjimo aikštelėje, atnaujinti seni sandėliukai naujais panašaus tipo sandėliukais. Šias aplinkybes patvirtina 2016 metų ortofotografinis žemėlapis, kuriame aiškiai matosi, kad 2016 metais buvo atnaujinta tik tai ir ne daugiau nei užfiksuota 2013 ortofotografiniame žemėlapyje.

2.2. Advokato teigimu, tam, kad konstatuoti, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad jis suvokė užimantis svetimą žemę ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu S. Š. įsigijo turtą jau su jame esančia infrastruktūra ir neturėjo tyčios „užgrobti“ žemę, o net ir atnaujindama objektus, ji veikė, žinodama, kad tvarko bendrijos įrengtą ir jai perduotą infrastruktūrą.