Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Byla Nr. 2SA-16-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2SA-16-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. U.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2SA-16-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-03442-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ ‚Finansinės strategijos“, A. U..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės V. M. 2010-03-16 patvarkymą Nr. 0015/10/00562, kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gavo antstolės 2010-03-16 raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas 2010-03-16 patvarkymas areštuoti lėšas. Pareiškėja nurodė , kad vadovaujantis teismų praktika, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto. Pareiškėjos teigimu, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra jos sutuoktinio A. U. asmeninė prievolė, nes jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir ji turi būti atlyginta iš jam priklausančios turto dalies. Pažymėjo, kad vadovaudamasis CPK 586 str. nuostatomis, antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas.

Atsiliepimu į skundą antstolę V. M. pavaduojantis antstolis I. G. prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš skolininko A. U. asmeninio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta. Nustatyta, kad A. U. nuo 1998-06-12 yra santuokoje su V. U.; sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties. Pažymėjo, jog CK 3.87 str. 2 d. nustatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pareiškėja antstoliui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sąskaitose areštuotos lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Atkreipė dėmesį, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 666, 667 str., areštavo bendras sutuoktinių lėšas V. U. sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB ir, 2010-03-18 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00562 šalims pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taip pat nurodė, kad šiuo metu išieškojimas į skolininko A. U. sutuoktinės kredito įstaigoje esančias lėšas tiesiogiai nėra nukreiptas.

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Finansinės strategijos“ atsiliepimu palaikė antstolės poziciją, pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-07-10 nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad VšĮ „Finansinės strategijos“ pateikė antstolei vykdyti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendį, įsiteisėjusį 2009-04-02, dėl 25 954,05 Lt skolos išieškojimo iš A. U.. Antstolė V. M. A. U. 2010-02-09 pateikė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau pastarasis skolos išieškotojui nesumokėjo. Antstolė, pradėjusi priverstinį išieškojimą, nustatė, kad nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, A. U. neturi. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkas A. U. nuo 1998-06-12 gyvena santuokoje su sutuoktine V. U., kurios vardu kredito įstaigoje AB „Swedbank“ yra atidarytos septynios sąskaitos. Tokiu būdu antstolė 2010-03-16 priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės sąskaitose esančią 29 059,26 Lt sumą, apie ką pranešė AB „Swedbank“ bei V. U.. 2010-03-18 patvarkymu Dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, antstolė pasiūlė išieškotojui VšĮ „Finansinės strategijos“ bei skolininkui A. U. ir jo sutuoktinei V. U. kreiptis CPK 667 str. nustatyta tvarka į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėja nepateikė antstolei įrodymų, jog lėšos jos vardu atidarytose sąskaitose yra jos asmeninė nuosavybė, kaip pvz. paveldėtos ar gaunamos kaip darbo užmokestis, todėl antstolė, areštuodama bendrą sutuoktinių turtą, ir pasiūlydama asmenims kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, nepažeidė pareiškėjos interesų bei įstatymo nuostatų.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino šalių teisinį santykį, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pažymi, kad iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui pateiktame vykdomajame rašte nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. A. U., todėl nesant teismo sprendimo dėl V. U., kaip sutuoktinės, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti išduotas. Šiuo atveju, antstolė vykdymo procese ginčijamu patvarkymu areštavo apeliantės lėšas ir nurodė ją kaip skolininkę pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Nurodo, jog dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Antstolis privalo veikti pagal CPK 667 str. nustatytus reikalavimus, to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas. Nurodo, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra asmeninės A. U. prievolės, kadangi jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, šios prievolės vykdytinos iš asmeninės turto dalies. Pažymi, kad antstolė areštavo ir nepilnamečio sūnaus gaunamas pašalpas, esančias sąskaitoje, taip palikdama apeliantės šeimą be piniginių lėšų pragyvenimui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad vadovavosi CPK 666, 667 str. normomis, nepažeisdama jais įtvirtintos tvarkos, areštavo be pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, bendras sutuoktinių lėšas; 2010-03-18 patvarkymu pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atkreipia dėmesį, kad išieškojimas į skolininko sutuoktinės kredito įstaigoje esančias lėšas tiesiogiai nėra nukreiptas, ir nebūtų, kol teismas nenustatytų sutuoktinių dalių jose. Pažymi, kad apie tai, jog antstolė areštavo sutuoktinių nepilnamečiam sūnui priklausančias pašalpas, nei pareiškėja, nei skolininkas neinformavo, nepateikė jokių dokumentų, tik po skundo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kreipėsi dėl nepilnamečiui priklausančių lėšų išmokėjimo. Pareiškėjai suteiktas leidimas išimti jos sūnui priklausančias pašalpas.

Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines bei civilinio proceso normas.

Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). Kadangi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, jo reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, jų tarpe ir vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 15/10/00562 pradėti vykdymo veiksmai, pateikus įsiteisėjusio Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (vykd. b.l. 2). Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 punktus vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Antstoliui pateiktame vykdomajame rašte yra nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. A. U.; nesant teismo sprendimo dėl jo sutuoktinės, V. U., vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti ir nėra išduotas.

Kolegijos vertinimu, pareiškėja painioja dvi sąvokas – sutuoktinio turto areštas, ką numato ir nurodo antstoliui atlikti CPK 667 str., bei išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-16 patvarkymu (vykd. b.l. 31) antstolė areštavo pareiškėjos sąskaitas banke vadovaudamasi CPK 689 str. 4 d. normų pagrindu. Kaip minėta, dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus; to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas. 2010-03-18 patvarkymu antstolė konstatavo, jog skolininko A. U. asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti iešieškojimą, nerasta. Sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties; areštuotos piniginės lėšos yra bendra sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgytos santuokoje. Antstolė CPK 667 str. nustatyta tvarka pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (vykd. b.l. 40).

Pažymėtina, kad CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu Vilniaus m. 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas išieškotojo VšĮ „Finansinės strategijos“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, civilinė byla Nr. 2-3686-845/2010, pagal teismingumą perduotas Vilniaus m. 2 apylinkės teismui, civilinė byla Nr. 2-7884-643/2010, kur siekiama nustatyti, ar V. U. sąskaitoje esančios lėšos yra ir jos sutuoktinio, skolininko A. U. bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantė šių aplinkybių neginčija bei neteikia jokių įrodymų dėl bylos eigos ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos paneigimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė vykdydama CPK 667 str. 1 d. reikalavimus aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas banke ir pasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams (pareiškėjai) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo, nepažeisdama CPK 667 str. 1 d. numatyto veiksmų eiliškumo. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolė vykdė veiksmus vadovaudamasi CPK 667 str., pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

Apeliantė nurodo, kad antstolė areštavo ir nepilnamečio sūnaus gaunamas pašalpas, esančias sąskaitoje, taip palikdama apeliantės šeimą be piniginių lėšų pragyvenimui. Atsikirsdama į šį atskirojo skundo argumentą antstolė nurodė, kad apie tai, jog antstolė areštavo sutuoktinių nepilnamečiam sūnui priklausančias pašalpas, nei pareiškėja, nei skolininkas neinformavo, nepateikė jokių dokumentų, tik po skundo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kreipėsi dėl nepilnamečiui priklausančių lėšų išmokėjimo. Pareiškėjai suteiktas leidimas išimti jos sūnui priklausančias pašalpas. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas antstolės patvarkymas, Dėl leidimo išmokėti pinigines lėšas iš areštuotos sąskaitos (b.l. 48). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo iškeltas ir nagrinėtas, bei tai, kad priimtas antstolės patvarkymas, kuriuo leidžiama V. U. išmokėti iš areštuotos sąskaitos iš VMSA Socialinių reikalų departamento pervestas/pervedamas išmokas vaikams, konstatuotina, jog ši aplinkybė neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-07-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės (pareiškėjos) V. U. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,95 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. U. 9,95 Lt (devyni litai, 95 centai) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėA. Auruškevičius