Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-928-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
1-928-843/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00581-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
G. P.
Nukentėjusysis
J. P., C. S. P.
Advokatai
Aidas Mažeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-928-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00581-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 1.2.20.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Vaidai Skinulytei, Justinai Kavaliauskaitei,vertėjaujant Leonardui Vilkui,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajai G. P.,kaltinamosios gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,nukentėjusiesiems J. P., C. S. P. (C. S. P.),

nukentėjusiosios J. P. atstovei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota ir nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 235 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. davė melagingus parodymus, o būtent:

ji 2012 m. kovo 20 d., apie 20.30 val., Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Pylimo g. 52, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, pasirašiusi liudytojo apklausos protokole, jog yra įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK NTS tyrėjai A. A. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis C. S. P. smurtavo jos atžvilgiu artimoje aplinkoje, t.y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą kumščiu į šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 21 d., apie 13.40 val., Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Pylimo g. 52, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo veiksmo - akistatos su savo sutuoktiniu C. S. P. metu, pasirašiusi akistatos protokole, jog yra įspėta kaip liudytoja pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK NTS tyrėjai A. A. patvirtino savo parodymus, duotus 2012 m. kovo 20 d. liudytojo apklausos metu, ir taip davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jos vyras C. S. P., smurtavo jos atžvilgiu artimoje aplinkoje, t. y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą kumščiu į šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip G. P. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, G. P. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

ji 2013 m. gegužės 12 d., apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad ji priėjo prie nukentėjusiųjų - savo sutuoktinio C. S. P. ir nepilnametės dukros J. P., laikydama rankoje į juos nukreiptą virtuvinį peilį pasakė, kad parodys jiems, kokia ji yra galinga ir, kad jie jos bijos, kad ji gali padaryti viską, ką nukentėjusieji suprato kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Taip G. P. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, G. P. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) tuo, kad ji 2012 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad savo mažametę dukrą J. P., gim. 1998 m., nuvertė ant lovos, stipriai spaudė ją lovoje bei bandė griebti ją už gerklės, taip sukeldama nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

G. P. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) tuo, kad ji 2013-05-12, apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad sugriebė bei tempė savo nepilnametę dukrą J. P. už plaukų, o J. P. pargriuvus laikė ją už plaukų ir kelis kartus trenkė jos galvą į sieną bei vieną kartą spyrė J. P. koja į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad šeimoje buvo pablogėjusi situacija. Su vyru tvarko bendrą verslą, prasidėjo konfliktas dėl akcijų. Ji paaiškino vyrui, kad jei bus skyrybų byla, tai turtas bus dalinamas perpus. Vyras į tai reaguoja labai karštai, smurtaudamas prieš ją, žemindamas, vaikai viską mato ir kartoja jo žodžius. 2012 m. kovo 20 d., apie 18-19 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių. Vyras įėjo į kambarį ir pradėjo ją užgaulioti. Ji pasakė, kad daugiau taip tęstis negali, kad jie skirsis. Jis trenkė jai kumščiu į galvą 1-2 kartus ir po to spyrė koja į šoną 2 kartus. Taip pat vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jos duktė J. tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau matė, kaip ji išėjo iš kambario šlubuodama. Ji (G. P.) bandė šauktis pagalbos, bet vaikas yra visada tėvo pusėje. Ji pasakė, kad kvies policiją ir iš laiptinės paskambino 112, nurodė apie smurtą. Atvažiavo policijos pareigūnai. Ji jiems viską papasakojo ir jie kartu nuėjo į butą. Po to juos išvežė į policijos komisariatą. Ji nenorėjo, kad vyras būtų uždarytas į areštinę, nes jo pagailėjo, pati rado jam advokatą. Vaikas nuvažiavo nakvoti pas giminaitį, nes dėl visko kaltino ją. Vakare ją iškvietė į policijos komisariatą ir uždarė į areštinę. Savo dukters J. atžvilgiu smurto tą 2012 m. kovo 20 d. jie nevartojo. Tvarkydama dukros spintą ji buvo radusi dvi tuščias talpas nuo sidro. Apie tai nurodė vyrui, tačiau šis su dukra pasakė, kad čia nesąmonė, kad čia vyresniosios dukros, kuri buvo atvažiavusi iš užsienio. J. P. pradėjo atitraukinėti ją nuo spintos, triukšmauti. Tada ji (G. P.) paėmė dukrą už rankų ir atstūmė nuo savęs. J. P. atsisėdo ant sofos. Paskui ji šoktelėjo, bet ji antrą kartą pasodino ją ant sofos, kalbėjo pakeltu tonu. Tuomet atėjo vyras ir jai (G. P.) pasakė išeiti iš kambario, ką ji ir padarė. Dukra ant sofos nebuvo pargriauta ir už gerklės jai nebuvo griebiama. Po šio įvykio ji (G. P.) kreipėsi į medikus, kad būtų nustatyti kūno sužalojimai. Ji taip pat buvo apklausta pas tyrėją, įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pasirašė įspėjimą, davė parodymus. 2012 m. kovo 20 d. pirminės apklausos metu ji pasakė tyrėjai Abaravičienei visą teisybę. Kovo 21 d. buvo akistata. Ji ją atsimena, taip pat buvo įspėta dėl atsakomybės, pasirašė įspėjimą, davė parodymus, neprisimena, ar jie buvo teisingi. Ji pasakojo, kad įvyko konfliktas namuose, kad ji buvo sumušta ir iškvietė policiją. Vėliau ji pripažino savo kaltę todėl, kad dėl šių epizodų ikiteisminio tyrimo metu advokatas jai pasiūlė kaltę pripažinti, jis susipažino su dokumentais ir ji juo pasitikėjo. 2012-03-20 įvykio metu ji galėjo būti išgėrusi taurę vyno. Vartoti alkoholio ji negali dėl geriamų vaistų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88). Kaltinamojo nurodė, kad šie parodymai yra netiesa.

Dėl inkriminuojamų 2013-05-12 veikų kaltinamoji G. P. nurodė, kad situacija ir toliau buvo įtempta. Konfliktas jau buvo kilęs automobilyje, jiems su vyru ir dukra grįžtant namo. Namuose apie 16-17 val. vyras pradėjo su ja kabėtis pakėlęs balsą. Jis ją pastūmė, ji nukrito. Jis paėmė ją už plaukų. Justė matė tai, negynė, netgi padėjo tėvui. Jis sakė, kad ją (G. P.) užmuš. Ji pagąsdino, kad iškvies policiją. Taip viskas tuo kartu ir pasibaigė. Ji nuėjo į virtuvę, pradėjo ten tvarkytis. Vyras paėmęs iškratė jos rankinę, raktus, pinigus, telefoną. Ji išėjusi į lauką pamatė, kad nieko neturi. Jie su dukra jai pasakė, kad ji sės į kalėjimą, davė lapą pasirašyti, kad ji atsisako viso turto. Ji pasakė, kad nepasirašys. Tada jie iškvietė policiją. Tą vakarą vyras prieš ją naudojo smurtą. Ji pati (G. P.) smurto kitų atžvilgiu nenaudojo. Dukros už plaukų netampė, nespyrė koja į veidą. Kai vyras ją (G. P.) mušė, Justė taip pat buvo pastvėrusi ją už plaukų, nes jos nekenčia. Taip pat nurodė, kad tą dieną virtuvėje ji norėjo pasidaryti sumuštinį, tad turėjo rankose peilį, pjaustė duoną. Juo niekam negrasino. Supjaustė produktus ir padėjo peilį į stalčių ar ant stalo. Kalbėjo pakeltu tonu, nes situacija buvo įtempta, ji buvo įsiutusi, jautėsi beviltiškai. Vyras su dukra pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji nuėjo į miegamąjį. Peilis liko virtuvėje. Peilio rankose nukreipiant jį į dukrą ar vyrą ji nelaikė, žodžių, nurodytu kaltinamajame akte, ji nesakė, nužudyti negrasino. Tą dieną alkoholio ji nebuvo vartojusi. Jai yra skiriami vaistai nuo (duomenys neskelbtini), kurie yra nesuderinami su alkoholiu. 2012 m. šių vaistų ji nevartojo, vartojo 2013 m. gegužės mėn. Alkoholį ji vartoja nedažnai. 2013 m. gegužės mėnesį ji atsisakė ir tikrintis, ir duoti parodymus. Po pirmo įvykio ji buvo išsigandusi, paprašė advokato, tačiau jo dalyvavimas nebuvo leistas. Šeima buvo nusiteikusi prieš ją, jie kartu dirba, turi bendrą verslą. Vyras po kiekvieno konflikto atsiprašinėdavo, ji tikėjosi išsaugoti šeimą, todėl toliau kartu su jais gyveno nepaisant to, kad jai buvo blogai.

Nukentėjusioji J. P. teisiamojo posėdžio metu dėl 2012-03-20 įvykių nurodė, kad ji su tėvu grįžo namo, į butą (duomenys neskelbtini). Buvo apie 17-18 val. Jos mama G. P. jai pasakė, kad rado jos kambaryje butelį sidro. Ji atsakė, kad alkoholio nevartojo, galimai tai buvo atvažiavusios iš užsienio sesės. Po to ji tvarkėsi savo kambarį, mama buvo tėvų kambaryje. Ji atėjo pas ją (J. P.) į kambarį. Ji mamai pasakė, kad šios labai sunkus charakteris. Tada mama griebė ją už pečių, krito ant jos, ją pargriovė, čiupo už gerklės, bandė smaugti. Ji pradėjo daužyti mamą kojomis, bandyti ją atitraukti, kvietėsi pagalbos, klykė. Mama buvo prispaudusi ją prie lovos, jos rankos buvo jai ant pečių. Ji nepamena, ar buvo norima griebti jai už gerklės, bet tikrai pamena, kad pirštai lietėsi prie gerklės. Skausmo nebuvo, buvo išgąstis. Atėjęs tėtis greitai pagriebė mamą už rankos ir atitraukė nuo jos. Mama išėjo į kitą kambarį. Po kažkiek laiko vėl įvyko žodinis konfliktas. Po 40 minučių jie išgirdo skambutį į duris. Ten buvo mama ir pareigūnai. Šiuos įvykius ji pamena miglotai, negali visko prisiminti. Duodama parodymus po įvykio ji geriau prisiminė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti J. P. 2012-03-21 ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1, b. l. 39-42). Šios apklausos metu ji nurodė, kad grįžusi iš mokyklos išgirdo mamos rėkimą, kad ji ją atidavė į prokuratūrą, kad jos duomenys atiduoti į psichiatrinę ligoninę, kad jos duomenys komisariate. Sakė, kad buvo vaikų teisės, tikrins jos mokyklą. Po to einant pro kambarį ji pasakė, kad mama turi nemalonų charakterį. Tada mama pakėlė prieš ją ranką, ji ją sugavo už rankos. Tuo metu beveik buvo ant lovos, paskui mama ją suspaudė ir bandė ranka griebti už gerklės. Gindamasi bandė atsimušti kojomis į ją, į šonus, kad mama nuo jos nueitų ir kvietė tėtį. Atėjęs tėtis griebė už rankos, patraukė mamą nuo jos, pasakė, kad nusibodo pastarosios išdaigos, kad jei kažkas nepatinka, išeitų. Konfliktas gavosi dėl alkoholio. Jos mama vartoja alkoholį. Ji vartoja po truputį, slaptai. Jos šeimoje yra alkoholio problemos. Ji vartoja du metus, bet prieš 10 metų buvo tas pats. Kai įvyko konfliktas, buvo trise: ji, mama ir tėtis. Mama susipykusi, buvo visą laiką namuose, su jais nebendravo savaitę, tik sakydavo, kad jiems kažką padarys, pamatys, kad ji čia vadovauja. Mama buvo namuose, o ji su tėčiu grįžo iš mokyklos. Grįžo gal apie 16. 00 val. Konfliktas įvyko maždaug po poros valandų. Ji pašaukė tėtį, nes mama griebė ją už gerklės, atėjęs tėtis mamą patraukė. Tėtis daugiau nieko mamai nedarė, tik patraukė. O ji, gindamasi, koja trenkė mamai į šoną. Konfliktai tarp mamos ir tėvo vyksta du metus. Mama dar pykstasi su tais, kurie jai pasako ne, kas padarys tai, ko mama nenori. Kad tėtis prieš mamą vartotų smurtą, nepamena. Tėtis prieš ją smurto nevartojo. Mama vartojo smurtą prieš ją, tai būna tada, jeigu kažką pasako ne taip, ar nedarys, gali griebti už rankos, ar prispausti ranką, o paskutinį kartą, kai ji buvo viena su mama namie, skambinėjo sakydama, kad ją visi muša, kad mama nori ją užmušti, kitos sesers negali, nes ji užsienyje. Tėtis pasakė, kad užsidarytų kambaryje, po to mama pradėjo ją kviesti vardu, ji neatsiliepė, suprato, kad yra kitame kambaryje, pradėjo laužti duris. Galvojo, kad ji laiko duris. Kai mama suprato, kad užrakinta, pradėjo laužti duris, sakydama, kad jeigu ji pati atidarys, nežino ką padarys, o jeigu išlauš-gali užmušti, ji iškvietė policiją, yra paduotas pareiškimas, ten viskas parašyta. Mama dar prie komisariato ją pastūmė. Ji turi seserį, ši studijuoja Varšuvoje. Nepamena kada kvietė policiją, prieš kelis mėnesius. Prieš Kalėdas arba po. Tikriausiai prieš. Dėl to įvykio policijoje sakė, kad gali daryti ikiteisminį tyrimą, bet jie galvojo, kad pas mamą bus nervinis sutrikimas ar kažkas tokio. Policijoje yra pareiškimas, bet jie neprašė, kad mamą apklaustų, tikėjosi, kad mamai praeis. Dėl įvykio, kuris buvo vakar, nežino ar reikš pretenzijas, jai yra nemalonu, ką padarė, žino koks mama žmogus, mėgstantis išsigalvoti, kabinėtis. Sakys, ką žino. Po įvykio su policija ji namie nemiega. Ji nežino, kas mamai šaus į galvą. Kai bus viena, nežino, ar galės apsiginti. Stengiasi nelikti viena namie su mama, kad kažkas būtų iš giminės arba tėtis. Jeigu mama vieną kartą taip padarė, padarė antrą ir kai bus viena, ji nežino, kas mamos galvoje darosi. Su mama apie metus nebendrauja, mama sau viena. O ji su tėčiu turi bendrą hobį, jų panašus charakteris. Nenori grįžti namo, nes nežino, ar mama nenorės atkeršyti. Mama nesikreipė į gydytojus dėl problemų su alkoholiu. Mama sako, kad tai yra jų išsigalvojimas, paranoja, ji negeria. Jie su tėčiu turėjo nusipirkę alkotesterį, galvojo, kad mamai padės, mama supras, kad geria. Mama visada stengiasi išrauti alkotesterį, ir prieš kelis mėnesius jį sudaužė. Mama niekada nepučia į alkotesterį, nors visada jaučiasi nuo jos kvapas. Tėtis vartoja alkoholį kaip normalus žmogus, per gimtadienį, bet ne tiek, kad vaikščiotų keturiomis. Niekada nėra agresyvus, niekada neprisigeria. Gimtadieniai, per kuriuos tėtis vartoja alkoholį, būna du kartus į metus, gal dažniau. Nėra taip, kad kas savaitę tėtis gertų, gal kas pusę metų. Paskutinį kartą per savo gimtadienį vasario 5 dieną tėtis vartojo alkoholį. Ji vakar buvo grįžusi paimti daiktų iš karto, kai išėjo iš policijos. Vakar matė mamą apie 22.00 val., ėjo su dėde, nes viena bijojo. Mama tuo metu buvo viduje, klausė dėdės, kur pametė momentą jos auklėjime. Mama jos nesupranta, nežino ką padarė. Namo grįš, kai bus tėtis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. šiuos parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad po įvykio neturėjo mėlynių ar įdrėskimų. Kai ji krito ant lovos, jai skaudėjo, bet tai nebuvo didelis skausmas. Tuo metu, kai ji kojomis atstūminėjo mamą nuo savęs, galėjo ir jai sukelti skausmą. Tą dieną tarp jos motinos ir tėvo nebuvo jokio fizinio kontakto. Iš pradžių ji buvo savo kambaryje, o po to su mama ir tėčiu kartu. Nuo mamos jautėsi alkoholio kvapas. Išgėrusi ji tampa agresyvi. Tą dieną pas mamą ji nepastebėjo jokių sumušimo žymių.

Dėl 2013-05-12 įvykių nukentėjusioji J. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo apie 17-18 val. Jie važiavo iš tėvų darbo ir mašinoje įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Laiptinėje, kai atidarinėjo duris, mama ją pastūmė, bet tada jie išsivaikščiojo po namus. Po kurio laiko prasidėjo konfliktas, mama buvo išgėrusi, norėjo kažkur važiuoti, o tėtis jai pasakė, kad nevažiuotų, ją suėmė, pradėjo atiminėti automobilio raktelius. Ji (J. P.) taip pat mėgino atimti raktus. Mama labai stipriai griebė jai už plaukų, tempė. Ji (J. P.) pasilenkė ir krito, atsigulė ant žemės. Ji buvo prie sienos ir jos galva 1-2 kartus atsitrenkė į sieną, nes mama tempė už plaukų. Po to mama koja spyrė jai į veidą, bet tai galėjo būti netyčia, nes ji nematė, kad mama būtų užsimojusi. Galėjo būti, kad ji tiesiog žengė žingsnį ir ją užkliudė. Kai ji nuo jos paspruko, iš karto paskambino policijai. Mama nuėjo į virtuvę, paėmė aštrų peilį, atsisuko į juos ir pasakė, kad ji galinga, gali padaryti viską, kad jie jos bijos. Jie išbėgo į koridorių, mama ėjo paskui juos. Ji dar kartą paskambino policijai, kartu su tėčiu išbėgo į lauką. Mama iš pradžių stovėjo tarp stalo ir sienos, kur yra perėjimas į didįjį kambarį, o kai jie išbėginėjo į lauką, ji stovėjo prie koridoriaus durų. Peilis visą tą laiką buvo jos rankose. Jo smaigalys buvo nukreiptas į jų pusę. Ji (J. P.) labai išsigando. Bijojo, kad mama gali negalvoti racionaliai ir padaryti tą veiksmą. Tėtis pagriebė jos rankinę, kad apsiginti, jei mama puls, išleido ją pirmas, po to pats išėjo iš buto. Jiems vienintelė išeitis buvo eiti į lauką, nes mama įvijo juos į prieškambarį. Kai policija atvažiavo, jie su policininkais užėjo namo. Tėtį mamos veiksmai su peiliu taip pat labai išgąsdino, jis buvo pasimetęs. Peilis buvo paimtas iš virtuvės stalčiaus ar gulėjo virtuvėje ant stalo, to tiksliai nepamena. Mama prieš tai buvo kitame kambaryje, jai išeinant iš kambario, jos kelyje sėdėjo tėtis, mama praeidama jį pastūmė ir nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir atsisukusi pradėjo eiti link mūsų. Ji (J. P.) sėdėjo priešais tėtį svetainėje prie balkono 3-4 metrų atstumu. Mama buvo neblaivi. Tą sprendė iš kvapo ir agresijos. Kai mama išgėrusi, ji mano, kad jie nepajaus alkoholio kvapo, o kai jie pasako, kad ji išgėrusi, tada prasideda agresija. Dabar mano, kad mama peiliu norėjo tiesiog pagrasinti, bet tada ji jos bijojo. Žodžius, kad ji galinga, kad jie jos bijos, ji pasakė žengdama link jų. Tai ji suprato kaip grasinimą sužaloti. Prieš 10 metų mama labai daug gėrė, ateidavo policija į namus, mama negrįždavo naktimis namo. Ji nenori, kad mama sugrįžtų į tą būseną. Ji bijo likti dviese su mama kambaryje. Ši neigia, kad geria. Ji norėtų, kad mama gydytųsi.

Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba 2 policijos komisariate tyrėju. Prieš vieną-dvejus metus bute (duomenys neskelbtini). buvo smurtas artimoje aplinkoje. Jie nuvyko į įvykio vietą, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pranešėja pranešė, kad ją muša vyras ir išvarė iš namų. Moterį jie rado laiptinėje arba ji pasitiko juos lauke. Ji sakė, kad jos neįsileidžia į namus. Nepamena, ar ji buvo blaivi. Jie buvo užėjęs į butą. Ten buvo moters vyras ir dukra. Nepamena, ką jie aiškino. Smurto požymių nesimatė, tačiau berods nukentėjusioji šlubavo. Asmenys buvo pristatyti į komisariatą, vyras buvo uždarytas į areštinę. Moteris parašė protokolą-pareiškimą, jis pripažino ją nukentėjusiąja.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 33). Šios apklausos metu liudytojas nurodė, kad 2012-03-20, jo darbo metu, būnant darbo vietoje, adresu Pylimo g. 52, Vilniuje, apie 19. 55 val., gautas iš Vilniaus aps. VPK OVS pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi gautas pranešimas, kartu su Vilniaus aps. VPK OVG postiniu nuvyko į įvykio vietą. Nuvykus į įvykio vietą, laiptinėje stovėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. P., apsirengusi sportinėmis kelnėmis ir lyg tai su striuke. Ji sakė, kad vyras ją sumušė. Tada jie paskambino į duris, niekas durų neatidarė, moteris pasakė, kad ji turi nuo buto raktus ir atrakino duris. Atidarius duris užėjo į vidų, prie jų priėjo vyras ir mergaitė. Mergaitė pasakė, kad motina prie jos kabinėjosi, kad įvyko konfliktas, kad motina girta, o tėvas norėjo ją apginti, dėl to motiną pastūmė. Tėvas aiškino, kad vaikas šaukė pagalbos, atbėgęs suėmė žmoną G. P. už rankų ir atstūmė nuo dukros. Pasakė jiems, kad tolimesniam aiškinimuisi reikia vykti į komisariatą, todėl buvo nuvykta tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiąjį PK, adresu Pylimo g. 52, Vilniuje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. teismui patvirtino šiuos parodymus. Taip pat nurodė, kad nepamena, kiek laiko skambino į duris. Žmonės buvo apsirengę, nepamena, ar klausė, kodėl ilgai neatidarė durų.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba 3 policijos komisariate postiniu. Tiksliai įvykių nepamena. Buvo šeimyninis konfliktas (duomenys neskelbtini). Jis buvo atvykęs į įvykio vietą. Laiptinėje juos pasitiko kaltinamoji ir sakė, kad ją sumušė vyras. Pakilus į butą jame buvo nukentėjusysis ir dukra. Vyras sakė, kad nemušė, o gynė vaiką. Visi asmenys pristatyti į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Smurto žymių nesimatė. Tai galimai buvo 2012 m. kovo mėn. Nepamena, ką pasakojo asmenys.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32). Šios apklausos metu jis nurodė, kad 2012-03-20, jo darbo metu, būnant darbo vietoje, adresu Pylimo g. 52, Vilniuje, apie 19. 55 val., gautas iš Vilniaus aps. VPK OVS pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK NTS tyrėjas E. T. jam pasakė, kad važiuotų kartu į įvykį. Nuvykus į įvykio vietą, laiptinėje stovėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, G. P., apsirengusi sportinėmis kelnėmis ir lyg tai su striuke, ji sakė, kad vyras ją sumušė. Tada jie paskambino į duris, niekas durų neatidarė, moteris pasakė, kad ji turi nuo buto raktus ir atrakino duris. Atidarius duris užėjo į vidų, prie jų priėjo vyras ir mergaitė. Mergaitė pasakė, kad motina prie jos kabinėjosi, kad įvyko konfliktas, kad motina girta, o tėvas norėjo ją apginti, dėl to motiną pastūmė. Ką pats tėvas aiškino, jis negirdėjo, nes su juo bendravo tyrėjas E. T.. Taip pat E. T. paklausė moters, ar ji rašys pareiškimą, ji atsakė, kad rašys, tada jam E. T. pasakė, kad reikia vežti tolimesniam aiškinimuisi į komisariatą, todėl buvo nuvykta tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiąjį PK, adresu Pylimo g. 52, Vilniuje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. teismui patvirtino šiuos parodymus. Taip pat nurodė, kad nepamena, ar ilgai skambino į duris, nepamena, ar žmonės buvo apsirengę, kur jie stovėjo, kokia buvo jų emocinė būsena.

Nukentėjusysis C. S. P. teisiamojo posėdžio metu vadovaudamasis BPK 82 straipsnio 2 dalyje suteikta teise duoti parodymus atsisakė.

2012-03-21 C. S. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir nori parodyti, kad dėl pastovių žmonos išgėrimų kyla šeimoje konfliktų, nes G. kai išgeria, tampa agresyvi. Ji išgeria pastoviai po truputį. Vaikai su ja nebendrauja dėl jos tokio elgesio. Paskutinius du mėnesius G. (žmona) jam grasina, kad pasodins. Vakar jam su dukra grižus namo apie 15.00 -16.00 val. žmona pradėjo kabinėtis prie dukros, kad nesutvarkytas kambarys, nes kambaryje buvo sidro skardinės. Kadangi tas kambarys vyresniosios dukros, kuri tuo metu nebuvo namuose, J. (namie buvusi dukra) taip ir atsakė, tada žmona pradėjo jaukti visą kambarį, lyg kažko ieškojo. Jis užstojo G. ir liepė dukrai tvarkyti kambarį. Dukra pradėjo tvarkyti tą kambarį, žmona buvo dar kitame kambaryje, o jis nuėjo į dar kitą kambarį (visi buvo skirtinguose kambariuose). Maždaug po poros valandų nuėjo pažiūrėti, ką daro dukra, dukros kambario durys buvo atidarytos, praeidamas matė, kad tvarko kambarį, todėl nuėjo į virtuvę. Virtuvėje išgirdo žmonos ir dukros riksmus – kilo konfliktas, o iš karto po to, dukros riksmą “tėti padėk”. Jis nubėgo, kambaryje matė, kad dukra guli ant sofos pusiau sėdint, o žmona ant jos užgriuvus, konkrečių jų judesių nusakyti negali, nes matė iš nugaros. Pamatęs tokį vaizdą jis sugriebė žmoną, dabar negali net atsakyti kaip (ar per pečius, ar per liemenį), ir pastarąją atitraukė nuo dukros, išstūmė iš kambario. Tada dukra pasakė, kad nusiramintų, o tuo metu žmona nuėjo į savo kambarį, vėliai išėjo iš kambario ir, pasiėmus kažkokius daiktus, išėjo iš namų. Jis savo žmonai nesudavė nė vieno smūgio, jis savo žmonai negrasino nei nužudyti, nei sutrikdyti sveikatą. Fizinę jėgą (kai nustūmė žmoną) panaudojo tik tam, kad apsaugotų dukrą. Jis rūpinasi vaiku (kalbant apie jaunesnę dukrą J., nes vyresnioji šiuo metu gyvena atskirai, studijuoja Lenkijoje). Dukra su juo palaiko artimesnius santykius, nei su motina (t. 1, b. l. 54-55).

2012-03-21 akistatos tarp liudytojos G. P. ir įtariamojo C. S. P. protokole užfiksuoti pastarojo parodymai, kad jis atvažiavo su vaiku namo. Žmona po kurio laiko iškėlė konfliktą dėl rastų sidro skardinių dukros kambaryje dukros atžvilgiu. Po to žmona atakavo dukrą. Žmona puolė dukrą jos kambaryje ir pradėjo ją mušti. Jis įsiterpė. Paskui žodžiais pasakė, ką apie tai galvoja, pasakė „aštriai“. Po to nuėjo į savo kambarį. Buvo susinervinęs. Dukra nuėjo kartu su juo (t. 1, b. l. 56-57).

2012-04-19 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas C. S. P. nurodė, jog nori papildyti duotus parodymus, kad savo žmonai jokių pretenzijų neturi. Jis šeimyninio konflikto, įvykusio 2012-03-20, apie 19. 00 val., jo gyvenamojoje vietoje, metu nenukentėjo, taip pat neprieštarauja, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (t. 1, b. l. 43).

Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-03-20 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 20-24).

2012-03-20 liudytojos G. P. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-00581-12 užfiksuota, kad 2012-03-20 nuo 20.30 iki 21.00 val., tarnybinėse patalpose, Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tyrėjos A. A. apklausta kaip liudytoja G. P. nurodė, kad ji su savo vyru santuokoje jau 20 metų. Prieš dvi savaites jų santykiai tapo labai įtempti. Mano, kad dėl to, kad jis sužinojo, kad jų bendros įmonės 95 procentai akcijų priklauso jai, o jo likę 5 procentai. Ji jam paaiškino, kad tai nieko nereiškia, ir kad pagal dabar galiojančius įstatymus vis tiek visas jų turtas įgytas santuokos metu dalijamas per pusę. Tačiau tas dvi savaites jos vyras pastoviai ją užgaulioja, tas dvi savaites vadina visokiais necenzūriniais žodžiais, ją žemina, vadina alkoholike, lengvo elgesio moterim. Šiandien, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 19. 00 val., vėl įvyko žodinis konfliktas. Ji buvo bute viename iš kambarių (kurių yra namuose keturi), sprendė kryžiažodžius, įėjo į kambarį C. (jos vyras), ji jam pasakė, kad jie turi apsispręsti, kad daugiau ji taip gyventi negali, negali pakęsti daugiau užgauliojimų ir pažeminimų, taigi turi apsispręsti dėl darbo taktikos, nes ji pradės skyrybų procesą. Tada vyras pasakė, kad neturi ką sakyti, kad viskas yra jo (turėdamas mintyje turtą, verslą), todėl jis mažiausiai turi ką pasakyti. Ji pasakė, kad turi civilizuotai elgtis ir gali dirbti bendram versle gyvenant atskirai, kol viskas išsispręs. Jis pasakė, kad taip nebus, kaip ji nori. Ir jai sėdint kambaryje ant sofos, sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį smilkinį. Tada ji abiem rankom užsidengė veidą, o vyras dešinės rankos kumščiu jai sudavė į kairį šoną. Tada ji nuo smūgio nuslydo ir nukrito nuo sofos, jam pasakė: „tiktai neužmušk”, o jis pasakė, kad: „aš tave vis tiek užmušiu”. Tuo metu tarp durų pasirodė dukra J., kuriai 13 metų, ir jis išėjo iš to kambario, nuėjo į kitą. Ji tada nušliaužė iki išėjimo durų (eiti jau nebegalėjo, nes sunku buvo įkvėpti oro), pasigriebė telefoną, nes vyras buvo šalia, ir išėjo į laiptinę. Išgirdo, kad kažkas iš vidaus užrakino duris, ir ji paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį. Jos ir dukros santykiai yra įtempti, nes jos namie nesutaria dėl kai kurių dalykų, dukra randa užstojimą pas tėvą, kuris dukrą pakursto, pasako, kad mama alkoholikė ir panašiai. Ir šiandien, kad Cezary prieš ją pakėlė ranką, dukra tai suprato ir buvo visiškai abejinga. Apklausos protokole G. P. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Jai taip pat pasirašytinai išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį (t. 1, b. l. 26).

2012-03-21 nuo 13.40 iki 14.10 val. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tarnybinėse patalpose tyrėjos A. A. vykdytos akistatos tarp liudytojos G. P. ir įtariamojo C. S. P. protokole užfiksuoti G. P. parodymai. Ji nurodė, kad 2012-03-20 apie 19.00-20.00 val. vyras grįžo namo. Ji jam pasakė, kad jie jau turi skirtis, bet jie turi verslą, todėl reikia priimti sprendimą dėl verslo. Įvyko konfliktas. Po kažkurio laiko ji sėdėjo ant sofos, jis jai kairės rankos kumščiu sudavė į smilkinį (dešinį) ir po to sudavė į pilvą (šoną). Tada ji paėmė lietpaltį ir telefoną, nuėjo iki išėjimo durų ir išėjus į laiptinę iškvietė policiją. Patikslino, kad jis jai sudavė dešine ranka į kairį smilkinį ir dešine ranka į kairį šoną. Akistatos protokole G. P. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (t. 1, b. l. 56-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 703/12(01) konstatuota, kad G. P. padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-03-20. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. P. padarytas vienas sužalojimas, nebūdingas savęs sužalojimui ar atsiradus griūnant. Padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 30-31).

Asmens blaivumo testo kvite 2012.03.20 20:34:39 užfiksuota, kad G. P. nustatyta 0.20 promilių alkoholio (t. 1, b. l. 45).

Asmens blaivumo testo kvite 2012.03.20 21:00:54 užfiksuota, kad C. P. nustatyta 0.00 promilių alkoholio (t. 1, b. l. 48).

2012-03-21 C. S. P. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 52-53).

C. S. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 14-1-00581-12 buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-03-20 20.15 val. iki 2012-03-21 16.30 val. (t. 1, b. l. 49, 62).

2012-03-22 nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ikiteisminis tyrimas įtariamojo C. S. P. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalies požymių (t. 1, b. l. 63-65).

2012-06-07 nutarimu, patvirtintu 2012-06-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00581-12 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį dėl 2012-03-20 įvykių nutrauktas vadovaujantis BK 40 straipsniu, BPK 212 straipsnio 6 punktu. 2013-07-08 ikiteisminis tyrimas atnaujintas vadovaujantis BK str. 40 str. 8 p.; BPK 217 str. 3 d. 5 p. (t. 1, b. l. 119-124, t. 2, b. l. 1-2).

2013-05-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2013-05-12, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), J. P. buvo susijaudinusi, verkė, ant jos kairės pusės žando matėsi paraudimas, nuo medikų pagalbos atsisakė. J. P. paaiškino, kad žodinio konflikto metu motina G. P. pradėjo tampyti ją už plaukų, keturis kartus trenkė ranka į kairės pusės žandą. Kai ji paėmė į rankas peilį, J. P. pabėgo. G. P. nieko aiškinti nenorėjo. Pristatant į policijos įstaigą G. P. nenorėjo vykti, buvo įspėta, kad bus panaudota fizinė prievarta, ji buvo paimta už rankų, po to ji apsiramino ir sutiko savanoriškai vykti (t. 2, b. l. 3-4).

Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-05-12 apžiūros protokole (t. 2, b. l. 7-9).

Nukentėjusysis C. S. P. 2013-05-12 pateikė protokolą-pareiškimą nurodydamas, kad 2013-05-12 apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini), G. P. naudojo fizinį smurtą prieš jų nepilnametę dukrą J. P. (t. 2, b. l. 5).

Nukentėjusysis C. S. P., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-12, parodė, kad 2013-05-12 apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), jo žmona G. P. ėmė žodžiais užgaulioti jų dukrą J. P.. Po to ranka tris kartus sudavė jai į veidą, pradėjo tampyti už plaukų. G. P. stvėrė virtuvinį peilį ir ėmė juo vaikytis po butą. Po to dukra paskambino pagalbos telefonu (t. 2, b. l. 6).

Nukentėjusysis C. S. P., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-14, parodė, kad jam su dukra J. ir žmona G. grįžtant namo iš jiems priklausančio restorano, automobilyje tarp žmonos ir dukros kilo žodinis konfliktas. Žmona buvo išgėrusi, ji turi problemų su alkoholiu, todėl kai išgeria elgiasi neadekvačiai, nesuvokia savo žodžių ir savo veiksmų. Jis paprašė dukros, kad ji su motina nebendrautų, kad jos neišprovokuotų, nes, kaip minėjo, išgėrusi ji elgiasi neadekvačiai. Kai privažiavo prie namų ir išlipo iš automobilio, tarp žmonos ir dukros kilo žodinis konfliktas, viena kitą pradėjo užgaulioti žodžiais. Prie buto durų žmona su dukra susistumdė, jis bandė jas raminti, išskirti. Kadangi konflikto metu jis bandė raminti ir dukrą, ir žmoną, visą laiką buvo tarp jų, smulkiai aprašyti žmonos veiksmų negali, nes viskas vyko labai greitai. Bandydamas nuraminti žmoną jis ją pastūmė, ji nukrito, pasakė, kad jai kažkas skauda, tačiau jis neatkreipė dėmesio į jos skundus. Po to ji išėjo iš buto, pasakė, kad eis daryti abdukcijos, po kurio laiko grižo. Grįžusi pradėjo ieškoti pinigų, paėmė raktus nuo automobilio, jis, pamatęs, kad ji paėmė raktus, bandė atimti iš jos raktus, kadangi ji buvo girta, kadangi jam buvo sunku viena ranka atimti iš jos raktus, nes viena jo ranka tuo metu lūžusi, prie jų priėjo ir įsivėlė dukra, vienu momentu konflikto metu žmona su dukra įsikibo vieną kitai į plaukus. Jis jas išskyrė. Tada dukra paėmė telefoną ir pradėjo skambinti į policiją. Viskas vyko labai greitai, vienu momentu pastebėjo, kad žmona rankoje laiko peilį. Peilis nebuvo nukreiptas į juos, žmona negrasino jų nužudyti, tiesiog žinodamas jos neadekvatų elgesį, jis su dukra išėjo iš buto. Policijos jie laukė lauke. Kai atvyko policijos pareigūnai žmona nenorėjo išeiti su jais iš buto, tačiau agresyviai nesipriešino. Iš buto išėjo pati, be antrankių, policijos pareigūnai fizinės prievartos prieš ją išvedant iš buto nenaudojo, jie vedė ją už parankių. Jis visą laiką prašė policijos pareigūnų, kad žmonai būtų skirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, nes, kaip minėjo, žmona vartoja alkoholį, po ko būna agresyvi ir neadekvati (t. 2, b. l. 13-14).

Nukentėjusysis C. S. P., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-24, parodė, kad kaip jo žmona Greta paėmė peilį jis nematė, jis stovėjo svetainėje (svetainė yra sujungta su virtuve), išgirdo, kad dukra J. rėkia jam, ką tiksliai J. sakė, jis neatsimena, bet jos žodžių esmė buvo tokia, kad jis būtų atsargus, nes G. turi peilį. Jis pribėgo prie dukros. G. stovėjo su virtuviniu peiliu rankoje, peilis buvo nukreiptas į jį, taip pat ir į dukrą, ji jiems grasino, tačiau ką tiksliai sakė, jis neatsimena. Jos žodžius jis suprato kaip realų grasinimą. Žinodamas, kad būdama tokios būsenos ji elgiasi agresyviai, C. S. P. neabejojo, kad G. gali įgyvendinti savo grasinimus. Būtent todėl, norėdamas, kad ji neturėtų galimybės įvykdyti savo grasinimų, nusprendė su dukra išeiti iš buto. Kai jis su J. ėjo iš svetainės į prieškambarį link išėjimo iš buto durų, kur tiksliai tuo metu stovėjo G., jis neatsimena, bet norint išeiti iš buto jiems reikėjo praeiti pro ją, kadangi jis matė jos rankoje peilį, jis bijojo, kad G. P. jį ir dukrą užpuls, todėl jis išeinant iš prieškambario griebė prieškambaryje gulintį Justynos kuprinę, kad, jei G. pultų juos, jis galėtų su kuprine apsiginti. Iš buto jis su dukra išėjo, nes tikrai G. grasinimus vertino kaip realius, ir manė, kad ji gali juos įgyvendinti. Pirminės apklausos metu jis to nepaminėjo, nes nenorėjo, kad tai būtų panaudota prieš ją, kadangi tikėjosi, kad viskas susitvarkys ir ji daugiau taip nedarys. Tačiau šiuo metu G. telefonu jam grasino, kad pasodins jį į kalėjimą, sako, kad „sunaikins“ jį, ką ji turi omeny jis nežino, taip pat grasino jam ir tuo metu, kai jis kasdien atvažiuodavo į restoraną, esantį Pirčiupių kaime, Varėnos rajone. Taip pat sakė, kad ji pasamdys žmones, kurie jį nuveš į mišką, ten sumuš. Kadangi į kiekvieną paprieštaravimą G. ji reaguoja keiksmažodžiais ir žodžiais, kad turi draugų-banditų, kurie jį išveš į mišką ir sumuš, jis nežino, kaip vertinti tokius jos grasinimus. Pirčiupių kaime jis turi periodiškai lankytis, nes ten yra jų šeimai priklausantis restoranas-viešbutis, kuris yra jų pragyvenimo šaltinis, jis atvažiuoja patikrinti, kaip eina reikalai, o G. šiuo metu ten gyvena, nes kitur neturi kur gyventi. Taip pat nori parodyti, kad po akistatos, tikslios datos neatsimena, G. jam pasakė, kad jis turėjo įtakoti J., kad ji pakeistų savo parodymus jos atžvilgiu. Į ką jis atsakė, kad J. parodymų jis neįtakos, nes Gretos elgesys nesikeičia (t. 2, b. l. 15-16).

Nukentėjusiojo C. S. P. 2013-05-12 pateiktame kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai buvo apžiūrėti, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-05-14 apžiūros protokole (t. 2, b. l. 34, 35, 36-37, 183).

Bendrosios pagalbos centro pateiktame kompaktiniame diske esantys garso įrašai buvo apžiūrėti (perklausyti), duomenys fiksuoti 2013-06-06 apžiūros protokole (t. 2, b. l. 45-50).

2013-05-13 tarnybiniame pranešime (postinio H. S.) užfiksuota, kad G. P. 2013-05-12 apie 20.00 val. pristatyta į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 3 PK, dėl įvykio girtumą tikrintis atsisakė (t. 3, b. l. 58).

UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0023/13 nurodyta, kad G. P. nustatytas minkštųjų audinių patinimas viršugalvio kairėje ir poodinės kraujosruvos: dešiniame žaste-viena, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje - viena, kairio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje - viena, viduriniame trečdalyje vidiniame - užpakaliniame paviršiuje - trys, apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje - viena. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dešiniame žaste viena ir keturios kairiame žaste (viduriniame trečdalyje) galimai padarytos žastą suimant pirštais, kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo gautis nukentėjusiajai griūnant ir alkūnės sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti prieš tris - keturias paras iki apžiūros, galimai nurodytu laiku (2013-05-12 apie 19 val.). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 100-101).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje teisėtai surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Dėl kaltinimų 2012-03-20 smurtu sukėlus mažamečiui fizinį skausmą

bei davus melagingus parodymus

Kaltinamosios parodymai dėl 2012-03-20 kilusio konflikto su dukra J. P. bei dėl, jos teigimu, minėtą dieną jos atžvilgiu C. S. P. naudoto smurto, yra prieštaringi. Teisiamojo posėdžio metu ji nors ir patvirtino, kad tarp jos ir dukters J. P. buvo kilęs konfliktas, tačiau neigė, kad jo metu ji buvo pargriovusi J. P. ant lovos, bandė griebti ją už gerklės. Patvirtino tik atstūmusi dukrą nuo savęs, po ko ši atsisėdo ant lovos, bei šiai pašokus antrą kartą pasodino dukrą ant sofos, kalbėjo pakeltu tonu. Teisiamojo posėdžio metu G. P. taip pat tvirtino, kad apklausų metu jos nurodytos aplinkybės buvo tiesa, jos sutuoktinis 2012-03-20 iš tiesų naudojo jos atžvilgiu smurtą, teigė, kad jai buvo smogta vieną kartą kumščiu į veidą ir du kartus spirta koja į šoną. 2012-03-22 apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji (t. 1, b. l. 80) G. P. taip pat savo kaltės dėl smurto dukters atžvilgiu ir melagingų parodymų davimo nepripažino, tačiau jau 2012-04-16 apklausos metu (t. 1, b. l. 88) ji kaltę pripažino pilnai, nurodė smurtinio pobūdžio savo veiksmus J. P. atžvilgiu, o būtent, kad užgriuvo ant dukters ir jos nukrito ant sofos, prispaudė ją rankomis, galimai prismaugė. Kaltinamoji taip pat patvirtino davusi melagingus parodymus apie 2012-03-20 savo sutuoktinio smurtą jos atžvilgiu, teigė kvietusi policiją tikėdamasi taip išspręsti šeimyninį konfliktą, komisariate nepagalvojusi apie pasekmes pasakė, kad vyras ją sumušė, gailėjosi. 2012-06-07 nutarimu, patvirtintu 2012-06-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00581-12 buvo nutrauktas vadovaujantis BK 40 straipsniu, BPK 212 straipsnio 6 punktu. Šis procesinis sprendimas nebuvo skųstas. Vėliau G. P. vėl pakeitė savo parodymus ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 74-75, 87-88, 92-93) savo kaltę dėl minėtų kaltinimų vėl neigė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ji nurodė skirtingą nei buvo nurodžiusi iki tol C. S. P. jai suduotų smūgių skaičių bei skirtingai nurodė, kuo jai buvo smūgiuojama. Toks G. P. pozicijos nenuoseklumas bei duodamų parodymų prieštaringumas neleidžia teismui vertinti jos parodymus kaip patikimus įrodymus, todėl teismas jais nesivadovauja.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. P. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė apie G. P. 2012-03-20 jos atžvilgiu naudotą smurtą, o būtent ji tvirtino, kad kilusio konflikto metu jos motina G. P. nuvertė ją ant lovos, rankomis laikydama už pečių spaudė prie lovos, taip pat pirštais lietėsi prie jos gerklės, bandė sugriebti. Ji taip pat nurodė, kad G. P. atžvilgiu 2012-03-20 jos tėvas jokio smurto nenaudojo, tik ją gindamas atstūmė. J. P. parodymus davė įspėta apie pareigą sakyti tiesą.

Nukentėjusiosios J. P. parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. T. ir R. R., kurie teismui patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą J. P. taip pat jiems nurodė, kad G. P. prie jos kabinėjosi, kėlė konfliktą, o jos tėvas C. S. P. ją gynė.

Nukentėjusysis C. S. P., naudodamasis BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau buvo sutikęs ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jie kartu su kitais duomenimis buvo tiriami teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas jais vadovaujasi kaip duomenimis, patvirtinančiais kitus byloje surinktus įrodymus. C. S. P. tiek 2012-03-21 apklaustas kaip įtariamasis, tiek 2012-03-21 akistatos su G. P. metu, tiek 2012-04-19 apklaustas kaip liudytojas, kuomet laikėsi iki tol duotų parodymų (t. 1, b. l. 43, 54-55, 56-57), nuosekliai tvirtino, kad 2012-03-20 atbėgo į dukros kambarį išgirdęs šios pagalbos kvietimą, matė lovoje ant dukros užgriuvusią G. P., kuri vartojo smurtą, dėl ko prišokęs atitraukė G. P. nuo dukros. Daugiau jokio smurto kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 703/12(01) konstatuota, kad G. P. padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-03-20. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. P. padarytas vienas sužalojimas, nebūdingas savęs sužalojimui ar atsiradus griūnant. Padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 30-31). Taigi, atlikus G. P. apžiūrą nebuvo nustatyti jokie smurto požymiai jos nurodytose kūno vietose, kur, pasak jos, smūgiavo C. S. P. (veidas, šonas), kas papildomai paneigia jos iškeltą įvykių versiją. Savo ruožtu nustatyta kraujosruva kairiajame žaste patvirtina J. P. ir C. S. P. parodymus, kad pastarasis fizinę jėgą naudojo tik atitraukdamas kaltinamąją nuo dukters.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai, o būtent apklausos protokolas, akistatos protokolas (t. 1, b. l. 26, 56-57), taip pat pačios kaltinamosios parodymai patvirtina, kad G. P., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, buvo apklausta Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Pylimo g. 52, Vilniuje, kaip liudytoja 2012-03-20, apie 20.30 val., taip pat 2012-03-21 apie 13.40 val., apklausta akistatos su nukentėjusiuoju C. S. P. metu. Šių apklausų metu ji nurodė, kad 2012-03-20, apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis C. S. P. smurtavo jos atžvilgiu artimoje aplinkoje, t.y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą kumščiu į šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

Taigi, visuma šių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, asmenų parodymai yra nuoseklūs, tad teismas šią įrodymų grupę vertina kaip patikimus įrodymus ir jais vadovaudamasis pripažįsta įrodytomis kaltinimo faktines aplinkybes, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), G. P. atliko kaltinime įvardytus tyčinius prievartinio pobūdžio veiksmus savo tuo metu mažametės dukters J. P., gim. 1998 m., atžvilgiu, o būtent nuvertė ją ant lovos, stipriai spaudė ją lovoje bei bandė griebti ją už gerklės. Taip pat, kad G. P. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Pylimo g. 52, Vilniuje, 2012-03-20, apie 20.30 val., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, taip pat 2012-03-21, apie 13.40 val., akistatos su savo sutuoktiniu C. S. P. metu, pasirašiusi liudytojo apklausos protokole bei akistatos protokole, jog yra įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012-03-20, apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis C. S. P. smurtavo jos atžvilgiu artimoje aplinkoje, t.y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą kumščiu į šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Nustatyti G. P. veiksmai pilnai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje aprašytus objektyviuosius veikos požymius, veika baigta, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, yra tinkamas subjektas, tad konstatuotini visi BK 235 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos sudėties elementai.

Tačiau atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) yra galima tik tuo atveju, jei minėti nustatyti tyčiniai smurtiniai veiksmai sukeltų mažamečiui įstatyme numatytus padarinius, kurie yra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties elementas. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtų veiksmų pasėkoje J. P. buvo padarytas koks nors kūno sužalojimas. Vertinant, ar minėti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, atsižvelgtina, visų pirma, į pačios nukentėjusiosios parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo J. P. nenurodė, kad šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad dėl minėtų G. P. veiksmų skausmo nebuvo, buvo išgąstis. Vėliau J. P. teismui patikslino, kad po įvykio neturėjo mėlynių ar įdrėskimų, jai skaudėjo tuo metu, kai ji krito ant lovos, bet tai nebuvo didelis skausmas. Vertindamas šių įrodymų visumą teismas atsižvelgia į nustatytų kaltinamosios G. P. veiksmų savo dukters atžvilgiu pobūdį ir intensyvumą (pargriovimas ant lovos, spaudimas lovoje, bandymas griebti už gerklės), į tai, kad veiksmas vyko ant lovos, tai yra ant minkšto paviršiaus, taip pat į nukentėjusiosios J. P. parodymų, sietinų su skausmo pojūčiu, nepakankamą kategoriškumą, ką įvertinus teismui kilo pagrįstos abejonės, ar iš tiesų J. P. dėl G. P. smurtinių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Galimybės surinkti papildomus šios aplinkybės konstatavimui reikšmingus duomenis nėra, todėl kilusios abejonės vertintinos kaltinamosios naudai ir darytina išvada, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) aprašyta veika nebuvo padaryta nesant pagrindui konstatuoti kilus įstatyme numatytiems padariniams – fiziniam skausmui, tad G. P. dėl šio kaltinimo išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimų 2013-05-12 smurtu sukėlus žmogui fizinį skausmą

bei grasinus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą

Kaltinamoji G. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 68-69, 74-75, 86-87, 92-93) savo kaltės dėl inkriminuojamų 2013-05-12 įvykių nepripažino, neigė vartojusi smurtą J. P. atžvilgiu, grasinus jai ir C. S. P. peiliu, teigė, kad tai jos atžvilgiu vyras bei duktė vartojo smurtą, taip pat patvirtino, kad turėjo rankose virtuvinį peilį, tačiau teigė, kad jį paėmė gamindama maistą, po ko paliko jį virtuvėje, juo negrasino.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino priešingai ir teigė, kad 2013-05-12 G. P. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei grasino peiliu. Tačiau apklausų metu detalizuodama smurtinio pobūdžio veiksmus, ji juos nurodė skirtingai. Apklausta 2013-05-13 (t. 2, b. l. 23-25), tai yra kitą dieną po įvykio, ji teigė, kad G. P. sugriebė ją už plaukų, tempė link durų, ji parkrito, tada mama pradėjo spardyti kojomis jai į veidą, į kairę pusę, po to paleido ir ji išbėgo iš kambario. Tuo tarpu 2013-10-24 apklausos metu (t. 2, b. l. 41-42) ji be jau minėtų veiksmų dar papildomai nurodė, kad G. P. laikydama už plaukų daužė jos galvą į sieną, šių veiksmų pasėkoje jai sukeltas fizinis skausmas. Apklausta teisiamojo posėdžio metu J. P. teigė, kad motina buvo sugriebusi jai už plaukų, tempė, dėl tempimo jos galva 1-2 kartus atsitrenkė į sieną, taip pat vieną kartą spyrė koja, bet galimai netyčia, nes neužsimojo, galėjo užkliudyti žengdama. Taigi, nukentėjusiosios J. P. parodymai dėl panaudoto fizinio smurto skiriasi. Ji skirtingai nurodė tiek suduotų smūgių skaičių, tiek smūgiavimo būdą, tiek G. P. kaltės formą. Aplinkybes dėl grasinimo peiliu J. P. nurodė nuosekliai. Tiek 2013-05-13, 2013-10-24 apklausų metu, tiek ir teisiamajame posėdyje ji teigė, kad G. P. konflikto metu buvo paėmusi virtuvinį peilį, buvo nukreipusį jo smaigalį į ją su tėvu, sakė, kad jiems parodys, kad viskas bus taip, kaip ji nori, kad ji galinga, gali padaryti viską, jie jos bijos. Tiesioginio grasinimo nužudyti nebuvo, tačiau tai ji suvokė kaip realius grasinimus, jie sukėlė jai ir tėvui didelę baimę. Tėvas buvo paėmęs jos rankinę, kad apsiginti, jei G. P. puls. Ji ėjo paskui juos laikydama rankoje peilį, dėl ko jie buvo priversti išbėgti į lauką.

Vertindamas, kiek nukentėjusiosios J. P. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, teismas, vadovaudamasis aukščiau jau išdėstytais argumentais, atsižvelgia į C. S. P.parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu ir nukentėjusysis smurto įvykio dieną panaudojimo aplinkybes nurodė skirtingai. C. S. P. įvykio dieną rašytame protokole-pareiškime (t. 2, b. l. 5) nedetalizuodamas nurodė, kad G. P. naudojo fizinį smurtą. Tą pačią dieną apklaustas kaip liudytojas (t. 2, b. l. 6) jis teigė, kad G. P. sudavė J. P. tris kartus ranka į veidą, tampė už plaukų. Pagriebė peilį, pradėjo su juo vaikytis dukrą. 2013-05-14 apklausos metu (t. 2, b. l. 13-14) jis nurodė, kad konflikto metu kaltinamoji G. P. ir nukentėjusioji J. P. buvo įsikibusios viena kitai į plaukus, jis jas išskyrė. Daugiau jokių smurto veiksmų nukentėjusysis minėtos apklausos metu nenurodė. Taip pat nurodė, kad vienu metu pastebėjo pas žmoną rankose peilį. Jis nebuvo nukreiptas į juos, nužudyti negrasino. Apklaustas 2013-10-24 (t. 2, b. l. 15-16) nukentėjusysis nurodė tik peilio panaudojimo aplinkybes, o būtent, kad nematė, kaip buvo paimtas peilis. Pribėgo išgirdęs dukters pagalbos šaukimą. Pamatė G. P. su peiliu, jis buvo nukreiptas į jį ir dukrą, kaltinamoji grasino, nepamena, ką ji tiksliai sakė. Jis tai suprato kaip realų grasinimą, nes kaltinamoji elgėsi neadekvačiai. Jie su dukra išėjo iš buto užsidengdami kuprine. Taip pat teigė, kad anksčiau nenurodė peilio panaudojimo aplinkybių, nes nenorėjo, kad tai būtų panaudota prieš G. P., tikėjosi, kad viskas susitvarkys ir tai nesikartos, tačiau vėliau jam buvo grasinama. Taigi, C. S. P., kaip ir J. P., fizinio smurto panaudojimo aplinkybes apklausų metu nurodė skirtingai, skiriasi nurodytų veiksmų apimtis, jo teiginiai nesutampa ir su J. P. parodymais. 2013-05-14 apklausos metu nurodyti duomenys leidžia spręsti apie galimus abipusius puolamojo pobūdžio kaltinamosios ir nukentėjusiosios J. P. veiksmus. Tačiau dėl grasinimo peiliu jo nurodytos aplinkybės iš esmės yra analogiškos, jos sutampa ir su J. P. parodymais. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2013-05-14 C. S. P. apklausos metu parodymai apie grasinimus peiliu nebuvo duoti, tačiau vertina tai kaip nukentėjusiojo atsisakymą šioje dalyje duoti parodymus prieš savo šeimos narį, ką patvirtina ir vėlesni nukentėjusiojo paaiškinimai.

Vertindamas, kiek patvirtina ar paneigia kaltinamosios ir nukentėjusiųjų nurodytas 2013-05-12 įvykių versijas kiti byloje surinkti įrodymai, teismas atsižvelgia į tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 2, b. l. 3-4) užfiksuotus duomenis, kad J. P. buvo susijaudinusi, verkė, ant kairės pusės žando matėsi paraudimai, ji nurodė, kad po žodinio konflikto G. P. pradėjo tampyti ją už plaukų, keturis kartus trenkė ranka per kairės pusės žandą, paėmė į rankas peilį, po ko ji pabėgo iš buto. G. P. dėl įvykio paaiškinimų nepateikė. Taigi, fiksuotas paraudimas kairiame žande patvirtina apie galimą fizinio smurto panaudojimą J. P. atžvilgiu, tačiau jos nurodyti konkretūs smurtiniai veiksmai vėlgi skiriasi nuo vėlesnėse apklausos jos pačios išsakytų teiginių.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose (t. 2, b. l. 36-37, 183) užfiksuotas tarp G. P. ir J. P. vykstantis konfliktas, į kurį įsiterpia ir C. S. P.. Konflikto metu J. P. yra akivaizdžiai susijaudinusi ir išsigandusi, prašo G. P. atstoti, traukiasi nuo jos, nurodo C. S. P. apie šios turimą peilį. J. P. ir C. S. P. traukdamiesi išeina iš buto, pastarasis laiko rankoje rankinę, prieš išeidamas buvo iškėlęs ją priešais save gynybinėje pozoje. Įrašuose taip pat užfiksuota G. P., kuri yra nusiteikusi konfliktiškai, vaikšto po butą bei apie J. P. su pailgu, sidabrinės spalvos daiktu dešinėje rankoje, savo išvaizda akivaizdžiai panašiu į peilį, vėliau eina su juo rankose link J. P. ir C. S. P., šiems išėjus iš buto lieka tarpduryje. Šie vaizdo įrašai patvirtina J. P. ir C. S. P. teiginius dėl G. P. grasinimų peiliu ir paneigia G. P. parodymus, kad peilį ji buvo paėmusi tik maisto ruošimui, po ko paliko virtuvėje.

Byloje esančiuose garso įrašuose (t. 2, b. l. 49-50) užfiksuoti J. P. ir Bendrosios pagalbos centro operatorės pokalbiai. J. P. paskambinusi nurodė, kad jos motina buvo sugriebusi ją už palukų ir tampė po namus, sukeldama didelį skausmą. Vėlesnio skambučio metu nurodė, kad šiuo metu jos motina bėgioja su peiliu. Iš pokalbio spręstina apie akivaizdų J. P. susijaudinimą ir išgąstį.

UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0023/13 (t. 2, b. l. 100-101) yra užfiksuoti tam tikri G. P. kūno sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas viršugalvio kairėje ir poodinės kraujosruvos: dešiniame žaste-viena, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje - viena, kairio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje - viena, viduriniame trečdalyje vidiniame - užpakaliniame paviršiuje - trys, apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje - viena. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dešiniame žaste viena ir keturios kairiame žaste (viduriniame trečdalyje) galimai padarytos žastą suimant pirštais, kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo gautis nukentėjusiajai griūnant ir alkūnės sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti prieš tris - keturias paras iki apžiūros, galimai nurodytu laiku (2013-05-12 apie 19 val.). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. G. P. apžiūros metu nurodė, kad vyras su dukra ją sumušė, vėliau pareigūnai sugriebė už žastų, ko pasėkoje atsirado kraujosruvos. Vertinant likusius nustatytus kūno sužalojimus teismas pažymi, kad vien jų konstatavimas savaime nereiškia, kad jie buvo padaryti nusikalstamų veiksmų pasėkoje. Nustatytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis atitinka J. P. bei C. S. P. įvardytus jų veiksmus ginantis nuo G. P. agresijos.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų J. P. ir C. S. P. parodymai dėl grasinimų peiliu yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti aukščiau minėti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas remiasi šia įrodymų grupe, o ne jiems prieštaraujančiais G. P. parodymais, ir jų pagrindu pripažįsta įrodytomis kaltinimo faktines aplinkybes, kad G. P. 2013-05-12, apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje panaudojo psichologinį smurtą, o būtent, priėjo prie nukentėjusiųjų - savo sutuoktinio C. S. P. ir nepilnametės dukros J. P., laikydama rankoje į juos nukreiptą virtuvinį peilį pasakė, kad parodys jiems, kokia ji yra galinga ir, kad jie jos bijos, kad ji gali padaryti viską, ką nukentėjusieji suprato kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tokiu būdu ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmonių sveikatą. Kartu teismas pažymi, kad G. P. grasinant peiliu pasakyti žodžiai kaltinime suformuluoti kaip citata (įrašyti kabutėse), tačiau nukentėjusieji tik atpasakojo išsakytų žodžių esmę, todėl teismas atitinkamai pakoreguoja kaltinimo faktines aplinkybes, kaltinamosios žodžius neįvardijant kaip citatos. Nukentėjusiųjų parodymų, vaizdo, garso įrašų pagrindu nustatyta, kad G. P. grasinančio pobūdžio žodžius išsakė laikydama rankoje peilį, smaigaliu nukreiptą į nukentėjusiuosius, eidama apie J. P., o vėliau link abiejų nukentėjusiųjų. Tai sukėlė jiems didelį išgąstį ir susijaudinimą. Dėl tokių veiksmų C. S. P. buvo priverstas rankinės pagalba dengtis nuo galimų G. P. veiksmų, traukdamiesi abu nukentėjusieji buvo priversti išeiti iš buto, kvietėsi policijos pagalbos. Tai leidžia spręsti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti. Veika baigta. G. P. veikė tiesiogine tyčia. Veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia teismui konstatuoti, kad pasitvirtino G. P. pareikšti kaltinimai dėl 2013-05-12 fizinio smurto panaudojimo. Kaip minėta, nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuotas J. P. kairiojo žando paraudimas leidžia daryti prielaidą, kad J. P. atžvilgiu galimai buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau teismas negali detalizuoti šio smurto panaudojimo aplinkybių, dėl ko kyla abejonės. Nukentėjusiųjų parodymai dėl smūgių skaičiaus, smurto panaudojimo būdo, kaltės formos skiriasi ir nėra nuoseklūs. Kaltinamoji savo kaltę nuosekliai neigė. Jokių kitų įrodymų dėl šių aplinkybių nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (šios bylos kaltinimo kontekste) yra galima tik tuo atveju, jei fizinio smurto veiksmai buvo atlikti tyčia, ir tik tuo atveju, jei būtent tokių tyčinių veiksmų pasėkoje asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Šiuo atveju tokių įrodymų dėl minėtų kaltinimų byloje nėra surinkta. Galimybės surinkti papildomus reikšmingus duomenis nėra, todėl kilusios abejonės vertintinos kaltinamosios naudai ir darytina išvada, kad G. P. dėl kaltinimo 2013-05-12 panaudojus fizinį smurtą išteisintina, nepadarius veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) aprašytus požymius (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę už nustatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad buvo duoti melagingi parodymai apie savo šeimos narį – sutuoktinį, ko pasėkoje jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo buvo laikinai sulaikytas. Grasinimai buvo išsakyti panaudojant peilį, jie adresuoti savo šeimos nariams - sutuoktiniui ir nepilnametei dukrai. Šios aplinkybės apibūdina padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: G. P. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, turi gyvenamąją vietą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašyta (t. 2, b. l. 114, 115). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydyta 2012-07-31 – 2012-08-01, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 116, 122). Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skiriant baudas, nustatant jų dydį, artimesnį minimaliam. Skirtos baudos, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

G. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2012-03-21 16.45 val. iki 2012-03-22 15.15 val. ir nuo 2013-05-12 19.20 val. iki 2013-05-13 12.30 val. (t. 1, b. l. 73, 102, t. 2, b. l. 53-54, 94). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (bendrai dvi paros) įskaitytinas į bausmę, jį prilyginant 4 MGL dydžių baudai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti bute, esančiame Aguonų g. 5-13, Vilniuje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. P., t. 2, b. l. 95, 96) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktiniai diskai (t. 2, b. l. 35, 48), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 40 MGL, tai yra 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.

G. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 40 MGL, tai yra 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) baudą.

Įskaityti į bausmę G. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-03-21 16.45 val. iki 2012-03-22 15.15 val. ir nuo 2013-05-12 19.20 val. iki 2013-05-13 12.30 val. (dvi paros), jas prilyginant 4 MGL dydžių baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 56 MGL, tai yra 7280 (septyni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Lt.

G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (2012-03-20 veika) išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (2013-05-12 veika) išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

G. P. skirtos kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Daiktus, o būtent kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (t. 2, b. l. 35, 48), palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti G. P., kad likusi baudos dalis turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė