- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-234-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09993-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. Š., A. K., ir A
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis) ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. ir jam paskirta arešto bausmė 75 paroms; ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš nuteistojo M. Š. solidariai su kitu nuteistuoju A. K. priteista 500 Eur V. J. neturtinės žalos atlyginimui.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. kovo 1 d. apie 11.30 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Ramygalos g. 44, Panevėžys, pažeidė viešąją tvarką, kuomet priešiškiems asmeniniams santykiams su nepilnamečiu nukentėjusiuoju A. J. išsiaiškinti pasirinkę viešąją vietą elgėsi ir mušdami netikėtai viešoje vietoje sutiktą nukentėjusįjį A. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei, pažeisdami nukentėjusiojo bei aplinkinių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: A. K. užkalbinus Ramygalos gatvėje sutiktą nukentėjusįjį ir pokalbio metu ketinant atkeršyti nukentėjusiajam dėl, jo manymu, netinkamo nukentėjusiojo elgesio, A. K. netikėtai sudavus smūgį nukentėjusiajam į galvą pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, A. K. kartu su M. Š. sudavus gulinčiam nukentėjusiajam smūgius kumščiais, spardant kojomis, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais padarė A. J. odos nubrozdinimus kaktoje, kaktos ir dešinio skruosto bei pakaušio ir dešinio klubo srities minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 284 str. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, ją BK 64¹ str. pagrindu sumažinti trečdaliu, po to subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmės vykdymą pagal BK 75 str. atidėti, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Mano, kad teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 284 str. yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nepagrįstai jam skirtos aiškiai per griežtos bausmės ir netinkamo BK 75 str. taikymo. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas, neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas jo padarytą veiką neteisingai kvalifikuodamas pagal BK 284 str. Apelianto manymu, teismo motyvai dėl BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo jo veiksmuose yra deklaratyvūs, o išvados nėra pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei paremtos tik prielaidomis. Nuteistasis teigia, kad jis smurtą vartojo ne dėl menkavertės dingsties ir neturėdamas tyčios sutrikdyti visuomeninę rimtį bei tvarką, o iš asmeninių paskatų, nes A. J. su draugais buvo jį užpuolę bei sumušę, apie ką pats A. J. tyrimo metu iš dalies patvirtino. Apelianto įsitikinimu, smurto vartojimas jo atžvilgiu negali būti vertinama kaip menkavertė dingstis aiškinantis santykius su A. J.. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog santykių aiškinimasis vyko atokiau nuo gatvės, pakankamai nuošalioje vietoje, konfliktas truko labai trumpą laiką. Taipogi pažymi, kad byloje nenustatyta jokių konfliktą mačiusių, pasijutusių šiukščiai pažemintais ar šokiruotais asmenų, nenutrauktas žmonių poilsis ar darbas bei nenustatyti kiti viešosios tvarkos pažeidimo padariniai, todėl iš nuosprendžio nėra aišku, kuo pasireiškė būtinasis BK 284 str. požymis – viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymas. Apelianto manymu, jo veiksmai turi būti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d. Skunde taip pat teigiama, kad teismas išvardinęs aplinkybes, į kurias atsižvelgia skirdamas jam bausmę, nemotyvavo kuo remiantis parinko jam bausmės rūšį ir jos dydį. Atkreipia dėmesį į savo jauną amžių, visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, bendradarbiavimą su teisėsaugos pareigūnais, jo padarytos nusikalstamos veikos priskyrimą nesunkiems nusikaltimams, į tai, kad jis nebuvo nusikaltimo padarymo iniciatorius ir prisijungė prie jau daromos veikos, jo veiksmus nulėmė neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai. Nuteistasis mano, kad atsižvelgiant į tai, jog veiką padarė vos sulaukęs pilnametystės (praėjus 1 mėn. 20 d. nuo 18-ojo gimtadienio), pagal savo socialinę brandą gali būti prilygintas nepilnamečiui. Apeliantas nurodo, kad nuo paskutinės veikos padarymo jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdo 2016-08-04 nuosprendžius paskirtus įpareigojimus, o teismo minimos galiojančios administracinės nuobaudos skirtos už pažeidimus, padarytus iki 2016-08-04 nuosprendžio priėmimo ir neįvykdytos, nes jis mokosi, nedirba ir neturi pajamų šaltinio susimokėti baudai. Nuteistasis tikina apie mažą jo asmenybės pavojingumą bei jo resocializacijos galimumą be realaus laisvės atėmimo, jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant pagal BK 75 str.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu, teigiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nesutinkama su nuteistajam M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, prašoma ją perkvalifikuoti iš BK 284 str. į BK 140 str. 1 d., bei teigiama apie nuteistajam paskirtą per griežtą bausmę bei netinkamą BK 75 str. taikymą.
Teisėjų kolegija, ištyrusi apeliacinio skundo argumentus visos baudžiamosios bylos kontekste bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą M. Š. pripažino kaltu pagal BK 284 str., jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį ir perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl BK 75 str. taikymo ir konstatuoja esant pagrindui nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Nuteistajam M. Š. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 284 str., kuris numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog apeliantas nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 1 d. apie 11.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Ramygalos g. 44, Panevėžyje, kartu su kitu nuteistuoju A. K. A. J. atžvilgiu vartodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą bei visuomenės rimtį.
Apeliantas neginčija atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tik teigia, jog jo konfliktas su nukentėjusiuoju buvo nulemtas asmeninių paskatų ir sutrikdyti visuomenės rimties jis nenorėjo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ir asmeninio pobūdžio paskatos ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dienos metu, netoli parduotuvės, kur buvo ir bet kuriuo metu galėjo patekti kiti asmenys ir matyti jo bei bendrininko neteisėtus veiksmus, girdėti su tuo susijusį triukšmą, todėl nusikalstama veika aiškiai padaryta viešoje vietoje. Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, kad dėl M. Š. ir jo bendrininko A. K. smurtinio elgesio viešoje vietoje jo atžvilgiu jis buvo sužalotas, nustebęs, išsigandęs, susijaudinęs, ką patvirtino ir liudytoja apklausta jo mama V. J., o specialisto išvada konstatuotas apelianto ir kito nuteistojo A. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais apeliantas be kita ko sutrikdė ne tik sveikatą, bet ir nukentėjusiojo teisę į poilsį, saugumą viešoje vietoje, sukėlė pastarajam negatyvius išgyvenimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytais apelianto veiksmais, padarytais viešoje vietoje, buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkai bei aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl tokių veiksmų atsirado padariniai, t.y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad nuteistasis M. Š. atlikdamas kaltinime nurodytus fizinius, smurtinio pobūdžio veiksmus A. J. atžvilgiu, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tyčia. Priešingai nuteistojo subjektyviam manymui ir nepaisant jo akcentuojamų asmeninių konflikto paskatų, abejonių nėra, kad ši M. Š. nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje ir sukėlė BK 284 str. numatytus padarinius.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji BK 284 str. sudėties požymiai. Todėl M. Š. veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti apeliantą iš šios nusikalstamos veikos, kaip ir perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 140 str. 1 d., nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam M. Š. paskirtąja bausme, teigiant, kad ji per griežta, bei nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam M. Š. BK 75 str. 1 d. nuostatų. Apelianto manymu, mažas jo asmenybės pavojingumas, jaunas amžius, visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais yra pakankami pagrindai spręsti, jog nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. Š. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena ją lengvinanti aplinkybė, tinkamai įvertino M. Š. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas, besimokantis mokykloje, kur charakterizuojamas gana neigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė nuteistajam vieną iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurio trukmę esant įstatymo reikalaujamoms būtinoms sąlygoms, BK 64¹ str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas už inkriminuotą nusikaltimą teisingai paskyręs apeliantui bausmę, ją tinkamai, laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų subendrinęs dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme ir paskyręs galutinę bausmę – laisvės atėmimą, sprendė apie pagrindo atidėti bausmės vykdymą nebuvimą. Nuteistasis apeliaciniu skundu su tuo nesutinka, o aukštesnysis teismas apeliantui pritaria. Bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertinusi kartu su apeliacinės instancijos teismo iniciatyva paskirto socialinio tyrimo išvada (2 t., 21-23 b.l.), teisėjų kolegija daro apylinkės teismo padarytai priešingą išvadą ir sprendžia apie pagrindo taikyti nuteistojo M. Š. atžvilgiu BK 75 str. buvimą.
Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo kontekste.
Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti. Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje sprendimą nuteistajam M. Š. netaikyti BK 75 str. nuostatų pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nė pusei metų nuo jo įtraukimo į probacijos skyriaus įskaitą. Be to, M. Š. baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nors ir mokosi, tačiau mokykloje charakterizuojamas gana neigiamai, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje).
Iš tiesų apylinkės teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį egzistavo aukščiau nurodytos aplinkybės, apeliantą apibūdinančios neigiamai, tačiau apylinkės teismas nuosprendyje išskirtinai pabrėždamas minėtas aplinkybes, nepakankamai įvertino M. Š. asmenybę ir faktines bylos aplinkybes, kurioms esant bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė M. Š. BK 75 str. nuostatų.
Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus – vos sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų. Savo kaltę jis visiškai pripažino ir reiškė nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, kas apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taipogi negalima nepabrėžti, kad nors skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotoji apelianto padaryta veika susijusi su fizinio smurto pavartojimu, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, be to, bylos aplinkybės rodo apeliantą nebuvus kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų iniciatoriumi. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis padarė būdamas nepilnametis.
Antra, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusieji A. J. ir jo mama V. J. pateikė raštą apie susitaikymą, kompensacijos gavimą bei pretenzijų neturėjimą (2 t., 14 b.l.), kas leidžia manyti apie pastangas šalinant nusikalstamų veiksmų padarinius.
Trečia, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva buvo atliktas socialinis tyrimas, kurio 2017-10-26 išvadoje (toliau – Išvada) nurodyta, kad apeliantas mokosi pagal savo gebėjimus, stengiasi įsitraukti į klasės veiklas, mokykloje elgiasi tinkamai, su mokytojais ir mokiniais konfliktų nebuvo. Išvadoje pabrėžiamas nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su tėvais turėjimas, gerų, palaikančių ryšių su tėvais buvimas, gyvenimo sąlygų sąsajų su nusikalstamu elgesiu nebuvimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad šeima, kurioje apeliantas auga, būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir šeimai nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės.
Atliktas socialinis tyrimas taipogi atskleidžia, kad M. Š. nebūdingas pastovus agresyvus, kontroliuojantis elgesys, duomenų apie pykčio nevaldymą nėra, jis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, turi pozityvių ir ilgalaikių tikslų, jo emocinė gerovė nesiejama su nusikalstamu elgesiu, apskritai požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, supranta poreikį laikyti visų pripažintų vertybių, nėra nuostatų, galinčių įtakoti pakartotiną riziką nusikalsti. Apelianto nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (34 balų).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog apelianto gyvenamoji aplinka ir šeimos nariai, su kuriais jis gyvena, yra pozityvūs ir jam daro teigiamą įtaką, jis yra socialiai užimtas – mokosi, deda pastangas dalyvaujant kitoje klasės visuomeninėje veikloje bei nekonfliktiškai bendraujant su mokyklos bendruomene, taip kuria bei stiprina savo socialinius ryšius. Be to, kaip minėta, žala nukentėjusiajam yra atlyginta, jis pretenzijų apeliantui neturi, susitaikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis M. Š. po nusikalstamos veikos padarymo (po 2017-03-01) būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką ar kokius nors teisės pažeidimus. Pastarieji duomenys nesudaro pagrindo M. Š. vertinti kaip nusikalstamą gyvenimo būdą vedančią, kriminogeninę asmenybę, galimą auklėti, taisyti tik griežčiausia kriminaline sankcija, bei priešingai – duoda vilčių dėl vis dar galimo apelianto elgesio pataisymo BPK 119 str. prasme be realaus laisvės atėmimo atlikimo.
Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.
Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, paskyrus M. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, jo asmenybė gali būti visiškai sutrikdyta, o bausmės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, pasiekti nebus. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai paveiktų M. Š. teigiamus socialinius ryšius, jis netektų galimybės pabaigti mokslus ir įsigyti specialybę, o tai itin apsunkintų jo socializaciją ateityje, ilgam laikui eliminuotų galimybę jaunam asmeniui tapti pilnaverčiu visuomenės nariu – dirbti darbą pagal specialybę, užsidirbti pragyvenimui, mokėti mokesčius valstybei bei kt.
Atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai dar šiuo metu gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo M. Š. nuo visuomenės, aukštesniajam teismui išreiškiant pasitikėjimą juo dėl jo galimo pasitaisymo, nesiunčiant realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl kolegija pripažįsta, kad tikslinga taikyti M. Š. BK 75 str. 1 d. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam laikotarpiui, kartu paskiriant tam tikrus BK 75 str. 2 dal. numatytus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais nuteistajam M. Š. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba dirbti (ar būti registruotam darbo biržoje), nebendrauti su A. K., vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.