Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-298/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-19
Bylos Nr.
1-119-298/2012
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01330-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
M. M.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-298/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01330-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas V. K.,sekretoriaujant I. Mečkovskajai,dalyvaujant prokurorei I. Kvedaraitei,gynėjai L. L.,nukentėjusiajai M. M.,vertėjai G. Tijūnielienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)vidurinio išsilavinimo, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

Jis, 2011 m. liepos mėn. 21 d. apie 12.45 val. viešoje vietoje, Vilniaus r., Maišiagalos sen., Gudelių k. ant ežero kranto be priežasties grasino, kad iššaudys šunis, įžūliu elgesiu - vieną kartą dešine koja spyrė V. M. šuniui į papilvę, taip žiauriai elgdamasis su gyvūnu, po to nukentėjusiajai M. M. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į kairę veido sritį padarydamas nedidelę poodinę kraujosruvą jos veido kairėje pusėje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, paėmęs nuo žemės pagalį laikydamas pagalį rankose sudavė nukentėjusiajai V. M. vieną smūgį per jos dešinę ranką, padarydamas poodines kraujosruvas su audinių patinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, po to sugrėbęs už lazdelės, kurios vieną galą laikė dešinėje rankoje nukentėjusioji M. M., lazdelę patraukė į save, po to pastūmė į M. M. ir atgal traukdamas iš jos rankos lazdelę padarė jai dešinio dilbio vidiniame paviršiuje nedidelę poodinę kraujosruvą su smulkiais dešinio dilbio ir dešinės plaštakos IV piršto odos nubrozdinimus, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, grasino nukentėjusiajai M. M. sakydamas, kad ją pamurkdys po vandeniu 10 min. ir jos nebus, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams - M. M., V. M., mažamečiui S. S. ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino ir posėdžio metu nurodė, kad 2011-07-21 buvo prie savo namų. Ten yra Gudelių ežeras. Kartu su kaimynu dirbo. Apie 13 val. nusprendė eiti prie ežero. Kai ėjo prie ežero, gal apie 30 metrų iki kranto, pamatė gulintį pririštą prie medžio šunį. Tai buvo pudelio veislės šuo. Šuo pradėjo loti. Iš vandens išlindo dar du šunis. Jie buvo prie dviejų moterų. Paprašė jų, kad nuramintų šunis. Vyresnė moteris pradėjo rėkti ant jo. Vienas mažesnis šuo griebė jam už kojos. Jis jį atmušė. Jaunesnė moteris išlindo iš vandens ir pradėjo plėšyti jo marškinėlius. Šunys vėl jį puolė. Po to jis paėmė lazdą iš laužavietės ir bandė su ja gintis nuo šunų. Moterys pradėjo šaukti, kodėl muša šunis. Sakė, kad kvies policiją. Paėmė lazdą ir kai pradėjo mušti šunis, papuolė į ranką jaunesnei moteriai. Jaunesnė moteris su vaiku išėjo, o vyresnė- pasiliko. Vyresnė moteris paėmė lazdą ir norėjo jam suduoti, bet jai nepavyko, nes perlaužė lazdą. Po to nuėjo namo. Nuo šunų įkandimo jo koja kraujavo, tai pastebėjo ir jam pasakė I. S.. Vakare atvyko policija. Jis parodė sužalojimus. Policija nuėjo prie ežero. Pasakė, kad kartu neeitų. Policija protokolo nesurašė. Kitą dieną parašė pareiškimą nuovadoje. Nuovadoje moteris pasakė, kad pasidarytų sužalojimų išvadą. Nukentėjusiųjų sužalojimai nuo ko atsirado, jis nežino, jis jų nemušė, o tik pats gynėsi nuo šunų. Vienas juodas, kitas pilkas. Juodas šuo buvo labai piktas. Vis griebė jį už kojos. Šunys buvo beveik iki kelių. Pririštas šuo buvo didesnis. Jaunai moteriai nesakė, kad pamurkdys ją. Ji suplėšė jo marškinėlius. Iš kur vyresnei moteriai atsirado galvos srityje sužalojimai, nežino. Vaikas irgi maudėsi, jis išsigando. Vėliau visi, be vyresnės moters, išėjo. Vaikas tuo metu buvo prie motinos. Jis tuo metu vilkėjo pilkas kelnes ir marškinėlius.

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam jaunesnė moteris taip pat norėjo suduoti su pagaliu, bet jis iš jos išrovė lazdą, posėdžio metu tik sakė, kad jaunesnė plėšė jo marškinius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyresnė jam sudavė per veidą, teisme to iš vis neminėjo. Taip pat teisme nurodė, kad vilkėjo ilgas kelnes, bei kad buvo sukandžiota viena koja, o ikiteisminio tyrimo metu – kad vilkėjo šortais ir kad šunys sukandžiojo abi kojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyresnė moteris jį pradėjo stumdyti ir su dešinės rankos kumščiu jam sudavė į veido kairįjį šoną, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą, tačiau teisme to fakto nepaminėjo iš vis (tomas 2, b. l. 5-6)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiosios M. M. parodymais, kad 2011-07-21 buvo su dukra V. M. ir anūku S. S. prie ežero, ant medžių įspaudė lazdelę ir pakabino rankšluosčius. Lazda buvo apie 80 centimetrų. Atsivedė su savimi šunį pudelį su diržu. Turėjo tik vieną šunį, kurį pririšo. Po to atbėgo dar du šunys. Kieno tai buvo šunys- nežino. Kaime daug šunų bėgioja. Maudėsi. Išėjo į krantą. Dukra su anūku plaukiojo. Išgirdo, kad nuo sodybos ateina keikdamasis vyras - tai buvo kaltinamasis. Jo sodyba nuo kranto gal 700 metrų. Jis keikėsi rusiškai necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu, nes daugiau žmonių nebuvo. Jis priėjo atstumu 5 metrai nuo jų, o dukra išgirdusi, kad jis šaukia ant jos, užsistojo ir padarė jam pastabą dėl tokio elgesio. Kaltinamasis sakė, kad prieina čia visokių ir dar atsiveda šunis. Jos paaiškino, kad turi teisę ateiti prie ežero. Tada jis spyrė jų pririštam šuniui. Pataikė į papilvę. Šuo nusirito. Kiti šunys lojo. Kai atstūmė jį rankomis, jis sudavė jai kumščiu į galvą, pataikydamas į kairę veido pusę, skruostikaulį ir smilkinį. Paskui, kai dukra su anūku išėjo, kaltinamasis sakė, kad jam įkando nepririšti du šunys. Pati ji nematė, ar svetimi šunys apkandžiojo kaltinamąjį. Paprašė, kad parodytų koją. Kaltinamasis parodė koją, tačiau jokio kraujo nebuvo. A. R. buvo apsirengęs marškinėliais, kuriuos ji suplėšė, ilgomis kelnėmis, šlepetėmis. Kai dukra pradėjo šaukti, kaltinamasis paėmė pagalį iš laužavietės. Pagalys buvo gal 25 centimetrų, bet storas. Jis su tuo pagaliu trenkė dukrai, norėjo suduoti į galvą, bet ji užsidengė, todėl pataikė į dešinę ranką, per vidurį. Dukra sukliko. Pagalys buvo apdegęs, todėl subyrėjo. Kaltinamasis griebė antrą pagalį. Tada ji griebė jam už marškinių, juos suplėšė, nes jis sukosi. Dukra su anūku pabėgo. Ji pasiliko, nes norėjo atimti iš kaltinamojo lazdą. Kaltinamasis laikė lazdą už kito galo ir ištraukė jai iš rankų. Tada subraižė jai ranką su lazdos galu. Pasiėmusi rankšluosčius ir šuniuką ėjo namo, kaltinamasis pasakė jai, kad surinktų šiukšles, nors jos buvo ne jos paliktos. Kai rinkosi daiktus, jis ją gąsdino, kad pamurkdys po vandeniu. O pačioje pradžioje, kai šunys lojo, jis sakė, kad atsineš pistoletą ir iššaudys šunis. Dėl kaltinamojo veiksmų turėjo mėlynę ant galvos ir rankos. Dukrai buvo padaryti sužalojimai: guzas ant rankos, mėlynės. Anūkui jokių sužalojimų nebuvo padaryta, jis tik buvo labai išsigandęs, verkė. Pusiaukelėje eidama namo sutiko J. B. su dukra. Jie paskambino į policiją ir greitąją. Pirma atvažiavo greitoji. Policija atvažiavo gal po 20 minučių. Medikai jas apžiūrėjo. Reiškia 2000 litų civilinį ieškinį. Prašo tiek už sužalojimus, po kurių blogai jautėsi, naktimis pradėjo prastai miegoti, dėl įvykio išsigando ir dėl savęs ir dėl vaikų. Dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje. Apie teismo posėdį jai žinoma. Dukra pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį, kurį taip pat palaiko ir prašo iš kaltinamojo priteisti.

Savo parodymus nukentėjusioji M. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (tomas 1, b. l. 68-85) bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją (tomas 1, b. l. 59-61).

-nukentėjusiosios V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str.), kad 2011-07-21 apie vidurdienį jie visi trys – ji, mama ir sūnus iš jos močiutės namų nuėjo prie Gudelių ežero, nes buvo labai karšta ir norėjo nusimaudyti. Su savimi vedėsi savo šunelį, maišytą pudelį, kurį į paežerę nusivedė pavadėliu. Šunelį pririšo prie medžio. Daugiau prie ežero jokių žmonių nebuvo. Jie visi trys maudėsi. Mama gana greitai išlipo iš ežero ir stovėjo krante, ji su sūneliu plaukiojo. Būdama ežere išgirdo šaukiant vyrišką balsą ir savo mamą. Išgirdo savo mamą sakant, kad jos turi teisę nusimaudyti, nes ežeras yra valstybės nuosavybė. Kadangi tas vyras keikėsi rusiškais necenzūriniais keiksmais, ji išsyk išėjo į krantą ir jam pradžioje pasakė, kad nešauktų ant mamos. Vyras į tai nereagavo, toliau šaukė ir keikė jas. Pasakė, kad nesikeiktų jos mažo vaiko akivaizdoje. Vyras šaukė, kad tai jo žemė iki pat ežero. Jos jam bandė išaiškinti, kad turi teisę į 5 pakrantės metrus. Jų pririštas šunelis lojo, o tas vyras spyrė jam. Mama davė jam pastabą, kad nespardytų jų gyvūno. Tuo metu sūnus dar buvo vandenyje, kada išlipo, net nepamatė, tik išgirdo, kaip jis balsu verkia. Mama bandė vyrą pastumti ranka, kad tas dar daugiau nenuskriaustų šuns, tuomet vyras rankos kumščiu, dešine ranka, trenkė mamai per veidą, pataikydamas į skruostikaulį, smilkinį. Ji puolė ginti mamos. Vyras iš senos laužavietės paėmė apdegusį pagalį ir aukštai iškėlęs užsimojo juo, taikydamas smogti jai į galvą. Ji galvą užsidengė dešine ranka, smūgis lazda teko į dilbio apatinę dalį. Pagalys nuo smūgio perlūžo. Ant rankos liko suodžių žymių. Vyras lenkėsi imti kito pagalio. Tuomet mama puolė jo laikyti, įsikibo į marškinius, kad taip suvaržyti to vyro judesius. Ji paėmusi sūnų nuėjo kviestis pagalbos. Atbėgusi į močiutės sodybą, už 800 m nuo tos ežero vietos namuose paskambino 112 ir vėl grįžo, nes mama nuo ežero su ja neparėjo. Bijojo dėl jos. Mamą sutiko jau už parduotuvės, einančią su daiktais namo. Mama pasakė, kad daugiau jos nemušė, bet grasino paskandinti, detaliai paaiškindamas, kad 10 minučių palaikys ežero vandenyje ir jos nebus. Pirmą sulaukė prie parduotuvės greitosios. Nuo smūgio juto fizinį skausmą. Mamos skruostas buvo raudonas, ji sakė, kad smilkinyje yra gumbas. Vaikui nieko nebuvo. Papildomos apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes, paaiškino, kad lakstė kaimo du šunys, jie mišrūnai, tačiau dėl incidento jų vėliau nepastebėjo, tik girdėjo juos lojant (b.l. 89-94; 104-105; 107-109, tomas 1)

-liudytojo J. B. parodymais, kad buvo uošvės sodyboje, Gudelių kaime. Tą dieną V. M. su savo motina M. M. ir anūku nuėjo maudytis prie ežero. Nuo namo iki ežero gal 700 metrų atstumas. Jie nuėjo pėsčiomis. Būdamas kieme išgirdo vaiko klyksmą. Galėjo būti apie 13 val. Artėjant pamatė bėgančią žmonos dukterėčią V. M. su sūnumi S. S.. Abu klykė. Paklausus kas atsitiko, V. M. atsakė tik, kad „važiuojam mamą gelbėti“. Jos ranka buvo juoda. Kraujo nesimatė. Suprato, kad jai kažkas sudavė. Daugiau nieko nesakė. Iš karto paskambino į pagalbos telefoną ir pranešė, kad sumuštos moterys. Iš V. M. žodžių suprato, kad yra mušama ir jos motina. Bevažiuojant pamatė einančią M. M.. Ji atsisėdo į mašiną. Ji aiškino, kad jas užpuolė. Po to sužinojo, kad tai padarė A. R.. Jos pasakojo, kad jis atbėgo su riksmais iš gretos sodybos. Iš karto jis pradėjo keiktis. Sakė, kad jų šuniukas buvo pririštas, kiti svetimi du bėgiojo. A. R. tada dar labiau supyko. Jis pradėjo mušti pririštą šuniuką. M. M. užstojo šuniuką, tai ant jos kaltinamasis pradėjo rėkti. Po to V. M. iš vandens išbėgo ir sakė, kad nemuštų jos mamos. Tada kaltinamasis paėmė lazdą ir trenkė V. M.. Papuolė į ranką. Pats jis turi tris šunis, vienas- mišrūnas pudelis, kuris buvo kartu su moterimis, kiti du saugomi voljere vienas Haskis, kitas- T. T.. Tačiau jie prie ežero nebuvo, prie ežero bėgiojo du kaimo šunys. Kai atėjo moterys, matė, kad V. M. nuo skausmo suleido vaistus, ant jos rankos buvo didelė mėlynė. M. M. turėjo apdraskymų ant rankų ir nubrozdinimą ir patinimą ant veido ties smilkinio. Vaikas buvo nepaprastai išsigandęs.

-liudytojo I. S. parodymais, kad tuo metu buvo pas A. R.. Jis yra jo senas pažįstamas. Matė kaip per A. R. sklypą ėjo grupelė žmonių: dvi moterys, vaikas, tris šunys. Tuo metu buvo ant stogo. Tai buvo gal apie 12 val. Nuo sodybos iki Gudelių ežero gal apie 30 metrų. Moterys buvo skirtingo amžiaus, viena jaunesnė, kita vyresnė. Vieną šunį ant pavadėlio vedė, kiti du, juodas ir pilkas, bėgiojo šalia moterų. Jie buvo be pavadėlio. Jie buvo mažesni. Pamanė, kad visi šunys tų moterų. Jos nuėjo prie ežero. Kadangi žemė A. R., šis sakė, kad eis pasižiūrėti. Matė, kad moterys nusirengė. Jaunesnė moteris su vaiku nuėjo maudytis. Vyresnė buvo ant kranto. Šunį ant pavadėlio pririšo prie medžio. Matė, kad kai A. R. nuėjo prie ežero, apie 20 metrų iki ežero atstumu jam būnant, ant jo užlojo pririštas šuo. Tada iš vandens išbėgo mažesni du šunys ir pradėjo pulti jį. A. R. ėjo takeliu, ten yra didelė žolė. Nuo stogo viską puikiai matė. Matė, kaip A. R. gynėsi nuo šuns, o vienas iš nepririštų šunų įkando A. R. į dešinę koją. Vyresnė moteris buvo prie pat kranto. Ji atbėgo ir pradėjo rėkti, kad nemuštų A. R. šuns. Jis spardė, kai ginėsi, vieną mažesnį šunelį. Vyresnioji moteris pradėjo špygas rodyti, rėkti. A. R. nesikeikė, o tik reikalavo, kad šunys būtų išvesti. Tada pribėgo prie A. R. vyresnioji moteris ir bandė ginti nepririštą mažesnį šunį. Tai buvo apie 20 metrų nuo kranto. Pririštas šuo nieko nedarė, tik lojo. A. R. nebuvo prie jo priėjęs. Vėliau jie barėsi. Moteris pradėjo bartis ant jo, kai jis reikalavo išvesti šunis. Moteris vartojo negražius žodžius. Po to iš vandens iššoko antra moteris, atbėgo prie A. R., griebė jį už marškinių, nuplėšė jam marškinius, vyresnė moteris su ranka trenkė jam į kairę veido pusę, prie akies. Po to jaunesnė moteris paėmė savo vaiką ir visus šunis ir nuėjo namo. Vyresnė moteris pasiliko. A. R. jokio pagalio iš laužo neėmė, ėmė tik moteris nuo medžio.

Liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, nes paklaustas nukentėjusiosios sakė, kad nematė kas kam trenkė, o prokurorės paklaustas, atsakė, kad pirma, kad nematė kaip A. R. paėmė pagalį iš laužavietės, o po to, kad tikrai matė, kad A. R. neėmė jokio pagalio iš laužavietės.

-M. M. protokolu-pareiškimu, kuriame ji pareiškė, kad 2011-07-21 apie 12.45 val. Vilniaus r., Maišiagalos sen., Gudelių k. prie Gudelių ežero esančioje maudymvietėje ją ir jos dukrą V. M. ir mažametį anūką S. S., viešoje vietoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais ir sudavė visiems trims smūgius, sukeldamas fizinį skausmą nepažįstamas vyras. Prašo minėtą vyrą už agresyvius veiksmus patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. (I tomas, b. l. 1 )

-įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriais užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., Maišiagalos sen., Gudelių k. ežero krantas su laužaviete. Nuo kranto iki vandens yra apie 8 m atstumas. Nuo laužavietės kairėje pusėje matosi iki mūrinio baltos spalvos gyvenamo namo apie 200 m ilgio žolynai. Už žolynų matosi, nuo ežero pusės po kaire ūkinis pastatas, o ūkinio pastato dešinėje pusėje stovi dviejų aukštų mūrinis namas (tomas 1, b. l. 12-16, 17-23).

-VšĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kad A. R. nuosavybės teisėmis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypai su vandens telkinių apsaugos juosta ir zona (tomas 2, b. l. 10-15).

-Paklausimų ir atsakymų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, kad (duomenys neskelbtini)pakrantės apsaugos juosta yra 10 m. (tomas 1 b.l. 42-45).

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 2235/11 (01), kurioje nurodyta, kad M. M. nustatytos dvi nedidelės poodinės kraujosruvos: po vieną kairėje veido pusėje ir dešinio dilbio vidiniame paviršiuje su smulkiais dešinio dilbio ir dešinės plaštakos IV piršto odos nubrozdinimais. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar daiktais (nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniu daiktu) maždaug prieš 0,5-1,5 paros iki apžiūrėjimo (2011-07-22). Tuo M. M. buvo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų pasidarymo galimybė pačiai M. M. nurodytomis kūno dalimis ir sritimis kontaktuojant su žalojančiais daiktais mažai tikėtina, tačiau pilnai neatmetama (tomas 1, b. l. 53-55).

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 2236/11 (01), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje. Ji padaryta smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu per dilbio alkūninį paviršių nuo keleto valandų iki 2 parų laikotarpį iki apžiūrint nukentėjusiąją (2011-07-22), ir kvalifikuojama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo pasidarymo galimybė pačiai V. M. dilbiu atsimušant į kietą buką riboto paviršiaus daiktą neatmetama, tačiau pagal savo pobūdį ir lokalizacija toks sužalojimas dilbyje būdingas smūgio atrėmimui (tomas 1, b. l. 97-98).

-Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kad V. M. pateikė tris šuns nuotraukas, kuriose pavaizduotas nedidelis juodos spalvos šuo, kurios gražintos V. M. (1 tomas, b. l. 99-103).

-nuotraukomis, kuriose pavaizduota, kaip atrodė įvykio vieta 2011 m. liepos mėnesį, t. y. kad krantas apaugęs aukšta žole, teritorijoje daug medžių (tomas 1 b. l. 64-67 ).

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 2339/11 (01), kurioje nurodyta, kad A. R. padaryta odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-21). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvada, padarius jos kopiją, gražinta įtariamajam (tomas 2, b. l. 22-26).

-Specialisto J. G.-D paaiškinimu, kuri specialisto apklausos metu atsakinėdama į klausimą ar specialisto išvadoje Nr. G 2339/11 (01) A. R. nustatyti sužalojimai būdingi šuns įkandimams, atsakė, kad A. R. nustatyti sužalojimai abejose blauzdose yra būdingi šuns įkandimams. Individualūs žalojančio daikto požymiai (daiktų požymiai) sužalojimuose liko neužsifiksavę, todėl pasisakyti kokiu konkrečiu daiktu (daiktais) buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, morfologinius požymius, sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu, kitais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti pvz. šuns letenos, nagai, krūmų šakos ir pan. ( tomas 2, b. l. 27-28).

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 2237/11 (01), kurioje nurodyta, kad S. S. kūne sužalojimų nėra (tomas 1 b. l. 114-115).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu metu buvo prie ežero. Ežero krantas yra vieša vieta, joje nors ir nebuvo kitų žmonių, tačiau turi teisę bei gali lankytis bet kurie kiti asmenys.

Įvertinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė per poveikį papildomiems objektams, t. y. žmonių sveikatai bei demonstruodamas įžūlų elgesį (spirdamas nukentėjusiųjų šuniui bei grasindamas nukentėjusiajai M. M.). Įrodymų visuma nustatyta, kad abi nukentėjusiosios prie ežero atėjo sveikos ir būnant šalia jo buvo sužalotos.

Spręsdamas esminį klausimą, ar būtent kaltinamasis jas sužalojo,- teismas pripažįsta, įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, to neneigė ir pats kaltinamasis, bei patvirtino teisme nukentėjusioji M. M., nurodžiusi, kad kaltinamasis jos būnant prie ežero atėjo ir iš karto pradėjo keiktis dėl jų buvimo prie ežero, taip pat ir liudytojas I. S. patvirtino, kad matė, jog prie ežero ėjo moterys su vaiku ir šunimis, vieną vedė ant pavadėlio, ir kad A. R. nuėjo dėl to su jomis aiškintis, o po to įvyko konfliktas.

Nurodytos teisme nukentėjusiosios M. M. jos ir jos dukters sumušimo aplinkybės yra atitinkančios jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei viena kitos. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai paaiškino, kad 2011-07-21 buvo su dukra V. M. ir anūku S. S. prie ežero, kad atsivedė su savimi šunį pudelį su diržu, jis buvo pririštas prie medžio, o kiti du kaimo šunys pribėgo prie jų vėliau. Joms ilsintis nuo sodybos atėjo keikdamasis vyras - tai buvo kaltinamasis. Jis keikėsi rusiškai necenzūriniais žodžiais ir jų atžvilgiu, nes daugiau žmonių nebuvo. Dukra išgirdusi, kad jis šaukia ant jos, užsistojo ir padarė jam pastabą dėl tokio elgesio. Kaltinamasis sakė, kad prieina čia visokių ir dar atsiveda šunis. Jos paaiškino, kad turi teisę ateiti prie ežero. Tada jis spyrė jų pririštam šuniui. Šuo nusirito, o kiti šunys pradėjo loti. Kai atstūmė jį rankomis, jis sudavė jai kumščiu į galvą, pataikydamas į kairę veido pusę, skruostikaulį ir smilkinį. Kai dukra pradėjo šaukti kaltinamasis paėmė pagalį iš laužavietės, ir su pagaliu trenkė dukrai, norėjo suduoti į galvą, bet ji užsidengė, todėl pataikė į dešinę ranką, per vidurį. Tada ji griebė jam už marškinių, juos suplėšė, nes jis sukosi. Dukra su anūku pabėgo. Ji pasiliko, nes norėjo atimti iš kaltinamojo lazdą. Kaltinamasis laikė lazdą už kito galo ir ištraukė jai iš rankų. Tada subraižė jai ranką su lazdos galu.

Specialisto išvados Nr. G 2235/11 (01) ir G 2236/11 (01), patvirtina, kad M. M. nustatytos dvi nedidelės poodinės kraujosruvos: po vieną kairėje veido pusėje ir dešinio dilbio vidiniame paviršiuje su smulkiais dešinio dilbio ir dešinės plaštakos IV piršto odos nubrozdinimais. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar daiktais (nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniu daiktu) maždaug prieš 0,5-1,5 paros iki apžiūrėjimo (2011-07-22). Sužalojimų pasidarymo galimybė pačiai M. M. nurodytomis kūno dalimis ir sritimis kontaktuojant su žalojančiais daiktais mažai tikėtina, tačiau pilnai neatmetama; bei kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje. Ji padaryta smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu per dilbio alkūninį paviršių nuo keleto valandų iki 2 parų laikotarpį iki apžiūrint nukentėjusiąją (2011-07-22). Sužalojimo pasidarymo galimybė pačiai V. M. dilbiu atsimušant į kietą buką riboto paviršiaus daiktą neatmetama, tačiau pagal savo pobūdį ir lokalizacija toks sužalojimas dilbyje būdingas smūgio atrėmimui.

Specialisto išvados patvirtina, kad abi nukentėjusiosios galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-21), buvo sumuštos, joms padaryti sužalojimai atitinka nežymų sužalojimą, o jų lokalizacija patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas jų sumušimo virš aptartas aplinkybes. Taip pat ir liudytojas J. B. patvirtino matęs sumušimus ant moterų veido ir rankų.

Nors kaltinamasis neneigė konflikto su nukentėjusiomis, tačiau nurodė, kad jų nesumušė, iš kur pas jas atsirado sužalojimai jis nežino ir negali paaiškinti, bei nurodė, kad jos abi jį užpuolė, o jis tik gynėsi nuo jų. Tačiau teismas laiko tai kaltinamojo gynybine pozicija, kuri neatitinka virš aptartus įrodymus. Be to kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jų prieštaravimai aprašant juos buvo aptarti. Nors liudytojas I. S. teisme nurodė, kad matė konfliktą prie ežero, ir patvirtino, kad moterys užpuolė kaltinamąjį, o jis tik neva nuo jų gynėsi, tačiau jo parodymai neatitinka teisme nustatytoms aplinkybėms, nors jis teigė, kad jaunesnė moteris iššokusi iš vandens pradėjo plėšyti A. R. marškinius, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. M. suplėšė kaltinamojo marškinius, gindama dukrą. Be to liudytojas painiojosi duodamas parodymus, tai paklaustas nukentėjusiosios sakė, kad nematė kas kam trenkė, o prokurorės paklaustas, atsakė, kad pirma, kad nematė kaip A. R. paėmė pagalį iš laužavietės, o po to, kad tikrai matė, kad A. R. neėmė jokio pagalio iš laužavietės.

Nors I. S. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad kai kurių reikšmingų įvykio aplinkybių I. S. negalėjo matyti: nustatyta, kad nuo ūkinio pastato, kur buvo I. S. matyti tik žmonių siluetai, ryškaus vaizdo nesimato, be to vaizdą užgožia A. R. siluetas (tomas 1 b. l. 120-133). Esant nurodytiems neatitikimams liudytojo I. S. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia priimdamas nuosprendį.

Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad nuo suduoto smūgio jos dukra apsiverkė ir suspiegė, šalia moterų buvo mažametis, jis labai išsigando ir verkė, nuėjus dukrai A. R. dar gąsdino M. M. jai grasindamas, todėl teismas mano, kad konfliktą ir muštynes A. R. pradėjo neatsižvelgęs, kad moterys poilsiauja kartu su mažamečiu vaiku, kas rodo įvykio metu buvus kaltinamojo abejingumą ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis bendrais bruožais numatė, kad jo įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius galinčiu šokiruoti elgesiu bus padaryta žala nukentėjusiosioms, taip pat galimai pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamojo gynėja ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., dar ir todėl, kad veiksmai prieš nukentėjusiąsias yra padaryti dėl asmeninių santykių aiškinimosi, o ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, Teismo nuomone, šis kaltinamojo gynėjos argumentas yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis su nukentėjusiosiomis iki byloje aptariamų įvykių buvo pažįstamas ir jokių santykių tarp jų nebuvo. Be to, ir laikant, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykiai dar iki įvykio buvo priešiški, nagrinėjamu atveju nepaneigtų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektyvaus požymio (įžūlaus elgesio) buvimo A. R. padarytoje nusikalstamoje veikoje. Asmeninės paskatos ne visada šalina veikos priešiškumą viešajai tvarkai.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str.3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą-tyčią, kaltinamojo amžių ir asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, neteistas, pensininkas, į jo sveikatos būklę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda.

Nukentėjusiosios pareiškė civilinius ieškinius: M. M. 2000 Lt ir V. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Spręsdama klausimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusiosios dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo abi nukentėjusiosios buvo sužalotas, patyrė pažeminimą užpultos vidurį dienos viešoje vietoje, išgąstį dėl agresyvaus ir amoralaus elgesio ir dar mažamečio vaiko akivaizdoje, skausmą dėl padarytų sužalojimų. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, kiekvienos jų ir kaltinamojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Nustatydamas jų dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančią praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos sumas pripažįsta, kad V. M. ir M. M. priteistina po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti – 10 MGL (1300 Lt) – dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš A. R. priteisti neturtinei žalai atlygini M. M. 1500 Lt ir V. M. 1500 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

T. V. Karšulis