- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- I-2856-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05571-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Resolution valuations“
- Advokatai
- Kasparas Kūris
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kasparui Kūriui, atsakovo atstovėms Indrei Vaitkutei ir Linai Lizūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resolution valuations“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas D. B. 2013-10-21 teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė skundą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013-09-19 sprendimą Nr. GT-62(13)-S, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, ir priimti naują sprendimą – drausmės bylą nutraukti (el. byla, 9 lapai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Garbės teismo išvadomis, jog jo atlikti žemės sklypų vertinimai atlikti ir ataskaitos Nr. LT-13-06-07-6627, Nr. LT-13-06-07-6628, Nr. LT-13-06-07-6629 parengtos nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 str. 4 d. 13 p. reikalavimo, pagal kurį turto vertinimo ataskaitose turi būti nurodytas turto nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), 62.3 p. reikalavimo ataskaitoje nurodyti pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes. Mano, kad Garbės teismo motyvai reiškia tik faktinių aplinkybių, susijusių su ataskaitų turiniu, nustatymą bei neteisingą nagrinėjamų teisės normų aiškinimą bei taikymą. Skundžiamo sprendimo išvada – dėl neva nepakankamo taikomų balų pagrindimo – yra paremta akivaizdžiai klaidinga prielaida, nes pagal apklausos duomenis yra nustatomi ne balai, o konkrečių veiksnių, pavyzdžiui, dydžio (ploto), vietos, paskirties ir kt., reikšmingumas. Lygindamas vertinamąjį objektą ir lyginamuosius objektus, vertintojas kiekvienam iš jų priskiria tam tikrą balą konkretaus veiksnio; palyginus objektų charakteristikas balais, apskaičiuojamos procentinės lyginamųjų objektų kainos pataisos bei vertinamųjų objektų rinkos vertės. Apklausų pagrindu nustatomi konkrečių veiksnių reikšmingumai, o ne balai. Taigi Garbės teismo išvada dėl nepakankamo balų pagrindimo yra nepagrįsta. Turto vertinimo priežiūros tarnybai (toliau – ir Tarnyba) teiktuose paaiškinimuose yra pateiktas aiškus balų priskyrimo pagrindimas, nurodomi balų nustatymo kriterijai, todėl klaidinga teigti, kad jis nepateiktas ar nėra pakankamas. Ataskaitos turi būti nagrinėjamos kaip vientisas dokumentas, o ne kaip atskirų, tarpusavyje nesusijusių dalių, rinkinys, tuo tarpu Garbės teismas nepakankamą balų pagrindimą konstatavo vien dėl to, kad neįvertino būtent tų ataskaitų puslapių, kuriuose toks pagrindimas pateikiamas. Paaiškino, kad skaičiuojant veiksnių įvertinimus (balus), veiksnys suskaidomas į tam tikrus smulkesnius kriterijus, tačiau svarbesni kriterijai turi didesnę įtaką atitinkamo veiksnio įvertinimui balais. Pareiškėjo teigimu, Garbės teismas nepateikia atsakymo, kokie kriterijai laikomi aiškiais, tai neapibrėžta jokiuose teisės aktuose. Pabrėžė, kad atsakovės ir Garbės teismo praktika dėl balų taikymo pagrindimo yra skirtinga. Pareiškėjo teigimu, pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, kaip tai numatyta Metodikos 62.3 p., buvo nurodytos visose ataskaitose. Be to, balų nustatymo pagrindimas ir pataisų būtinumo pagrindimas yra visiškai skirtingos sąvokos, todėl nustačius, kad ataskaitose balų pagrindimas yra nepakankamas, savaime konstatuoti, kad nėra pateiktas pataisų būtinumo pagrindimas negalima. Pasak pareiškėjo, vien abejonės balų sistemos pagrindimo pakankamumu drausminės nuobaudos skyrimui neužtenka. Be to, balų nustatymas yra tik viena iš daugelio vertinimo sudedamųjų dalių, todėl teigti, kad turto rinkos vertės nėra pagrįstos skaičiavimais vien tuo pagrindu, kad Garbės teismui nėra aiškūs balų suteikimo kriterijai, yra klaidinga. Nurodė, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo jam suteiktą kompetenciją, t. y. išnagrinėjęs drausmės bylą, jam skyrė drausminę nuobaudą ne už kompetentingos institucijos – Tarnybos – nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos Garbės teismas, veikdamas ultra vires, nustatė pats. Garbės teismas neturi teisės vertinti ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, nes tokia teisė suteikta Tarnybai. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2013-09-19) nagrinėjamos ataskaitos buvo laikomos teisingomis, galiojančiomis ir atitinkančiomis Įstatymo reikalavimus, kadangi Tarnyba dar nebuvo priėmusi 2013-09-20 išvadų, kurios konstatuotų jų neteisingumą, tuo tarpu drausminė nuobauda skirta būtent už tai, kad balų pagrindimas ataskaitose neva neatitinka Įstatymo reikalavimų, todėl sprendimas procedūrine prasme negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir turi būti panaikintas.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 2-9).
Nurodė, kad iš ataskaitose pateiktos informacijos matyti, jog tarp veiksnio reikšmingumo ir nustatyto balo yra tiesioginis ryšys, t. y. balas yra priskiriamas konkretaus veiksnio atžvilgiu, atsižvelgiant į vertinamo ir lyginamųjų objektų panašumus ir skirtumus atitinkamo veiksnio atžvilgiu, įvertinami jiems suteikiant konkrečius balus, todėl teiginys, kad balai nustatyti pagal apklausos duomenis nėra klaidingas. Tarnyba pažymi, kad vertės nustatymo pagrindimas turi būti pateiktas turto vertinimo ataskaitoje, o jo pateikimas su papildomais turto vertintojo paaiškinimais nelaikomas tinkamu Įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų įgyvendinimu. Ataskaitose buvo naudojama balų sistema pataisų koeficientų dydžiams nustatyti, tačiau pagrindimas, kaip šie balai buvo apskaičiuoti, nėra pateiktas, todėl Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.3 p. pažeidimą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, kadangi vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo. Pažymėjo, kad visos turto arba verslo vertintojų rengiamos ataskaitos yra skirtingos, nes rengiant vertinimo ataskaitą turi būti atliekamas individualus turto arba verslo vertinimas, t. y. turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atliekamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, todėl pareiškėjo nurodyta kito turto vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita yra nesusijusi su nagrinėjama byla. Remiantis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-160, 3 p., vertintojas, bendraudamas su kitais vertintojais, turi laikytis profesinio kolegiškumo principo, kuris reiškia, kad vertintojas susilaikys nuo nuomonės pareiškimo viešai apie kito vertintojo kompetenciją. Todėl pareiškėjas, nurodydamas kito turto vertintojo parengtą ataskaitą ir teikdamas savo nuomonę apie ją, galimai nesilaiko profesinio kolegiškumo principo. Pažymi, kad turto vertės nustatymo pagrindimas laikytinas esmine ataskaitose privaloma būti informacija, kadangi turto vertinimo rezultatas visada yra jo nustatyta vertė. Vertintojų nustatyta vertė yra naudojama įvairiuose civiliniuose ir teisiniuose santykiuose, todėl vertinimo užsakovui vertintojo nustatyta turto vertė yra svarbiausia, o tai suponuoja išvadą, kad ji turi būti nustatyta tinkamai, t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų. Rengdama teikimą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, Tarnyba taip pat parengia ir minėtą išvadą dėl vertintojų veiksmų rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitą, kurioje pateikiama susisteminta informacija apie galimus vertintojo padarytus pažeidimus, tačiau šia išvada ataskaitos neatitiktis Įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams nėra konstatuojama. Tarnyba išvadą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams parengia po to, kai Garbės teismas išnagrinėja turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, jeigu vertintojo drausmės byla buvo nagrinėta Garbės teisme. Kadangi turto vertintojams drausminės bylos keliamos iš esmės už teisės aktų pažeidimus, rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos, vertinant ataskaitas iš dalies sutampa, nes abu subjektai nagrinėja ataskaitoms keliamus reikalavimus ir jų laikymąsi. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo padarytus pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda. Todėl galima konstatuoti, kad Garbės teismas teisės aktų suteiktų teisių ir pareigų ribų neperžengė ir veikė jam priskirtos kompetencijos ribose.
Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resolution valuations“ atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, turto vertintojas, 2013-06-07 UAB „Resolution valuations“ vardu parengė 3 turto vertinimo ataskaitas: 1) Nr. LT-13-06-07-6627, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0497-7375, esančio Vaivorykštės g. 1, Palangoje, rinkos vertė 2013-05-14 dienai yra 580, 000 Lt (toliau – ir Ataskaita 1); 2) Nr. LT-13-06-07-6628, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0996-4796, esančio Garnių g. 31, Palangoje, rinkos vertė 2013-05-14 dienai yra 330, 000 Lt (toliau – ir Ataskaita 2) ; 3) Nr. LT-13-06-07-6629, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0994-2676, esančio Garnių g. 48, Palangoje, rinkos vertė 2013-05-14 dienai yra 140, 000 Lt (toliau – ir Ataskaita 3) (1 t., b. l. 23-147).
2013-06-20 VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.12.3)s-2690 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti išvadą dėl UAB „Resolution valuations“ vardu parengtų turto vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 str. ir Metodikos reikalavimams (1 t., b. l. 19).
Tarnyba, atsižvelgdama į VĮ Registrų centro prašymą, vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2013-07-04 raštu Nr. T(1.13)A2-1183(13) kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitų atitiktimi Įstatymo bei Metodikos nuostatų reikalavimams, pateikimo (1 t., b. l. 148-150).
Pareiškėjas 2013-07-15 Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose:
- dėl Ataskaitos 1 nurodė, kad pasirinkti lyginamieji objektai pagal datą (2012-06 - 2013-05), vietą (Palangos miestas), turto tipą (neužstatyti pavieniai žemės sklypai), sklypo naudojimo būdą (rekreacinės teritorijos), plotą (didesni nei 0,3 ha), šie kriterijai išdėstyti Ataskaitos 1 25-26 psl.; analogiško arba panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybės nurodytos Ataskaitos 1 25 psl.; kriterijai yra nurodyti Ataskaitos 1 23 psl.; Ataskaitoje 1 pasirinktų kai kurių lyginamųjų objektų plotas nuo vertinamo objekto skiriasi daugiau nei 4 kartus, todėl, kad jie yra mažesni už vertinamą objektą daugiau nei keturis kartus, o šie objektai pasirinkti todėl, kad kitų sklypų, kurių plotas būtų mažesnis mažiau nei keturis kartus, sandorių per nagrinėjamą laikotarpį nagrinėjamoje vietovėje nėra įvykę (lyginamasis objektas yra panašus į vertinamą objektą vieta, gretimybėmis, inžineriniais aprūpinimais, panašiomis vystymo perspektyvomis); egzistuoja bendrosios rinkos tendencijos, kurios šiuo atveju yra nežymios, todėl jos gali ir nedaryti įtakos atskiro turtinio vieneto vertės kitimo tendencijoms, o faktinio sandorio kaina ir vertinimo metu nustatyta rinkos vertės kaina gali skirtis dėl įvairių aplinkybių (vertintojas jas nurodo); šis teiginys yra pagrįstas ilgalaikiu rinkos stebėjimu, rinkos analizėmis bei elementariais loginiais sprendimais; kriterijai yra nurodyti Ataskaitos 1 23 psl.; Ataskaitos 1 8 psl. ištraukos neatskleidžia tikrosios citatos prasmės, o servitutas nėra trečiųjų asmenų reikalavimas ar nepaminėtos trečiųjų asmenų teisės; bet kokio sprendimo pagrindas yra visuma aplinkybių, dėl kurių yra priimamas apdairus sprendimas be prievartos pirkti arba parduoti turtą ir nustatyta rinkos vertė yra tik viena iš sprendimo aplinkybių, todėl ji negali būti pripažinta kaip sprendimo priėmimo pagrindas, vadinasi, Ataskaitoje 1 7 psl. pateikiama informacija neprieštarauja Ataskaitos 1 vertinimo tikslui ir neklaidina Ataskaitos 1 skaitytojo;
- dėl Ataskaitos 2 nurodė, kad pasirinkti lyginamieji objektai pagal datą (2012-06 - 2013-05), vietą (Palangos miestas, Šventosios gyvenvietė ar šalia jos, verčių zonos 30.5, 30.6, 30.7, 30.11, 30.12, 13.13), turto tipą (neužstatyti pavieniai žemės sklypai), sklypo naudojimo būdą (bendro naudojimo ir/ar rekreacinės teritorijos), plotą (didesni nei 0,25 ha), šie kriterijai išdėstyti Ataskaitos 2 25-26 psl.; analogiško arba panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybės nurodytos Ataskaitos 2 25 psl.; Ataskaitoje 2 pasirinktų kai kurių lyginamųjų objektų plotas nuo vertinamo objekto skiriasi daugiau nei keturis kartus, todėl, kad jie yra mažesni už vertinamą objektą daugiau nei keturis kartus, o šie objektai pasirinkti todėl, kad kitų sklypų, kurių plotas būtų mažesnis mažiau nei keturis kartus, sandorių per nagrinėjamą laikotarpį nagrinėjamoje vietovėje nėra įvykę (lyginamasis objektas yra panašus į vertinamą objektą vieta, gretimybėmis, inžineriniais aprūpinimais, panašiomis vystymo perspektyvomis); šis objektas pasirinktas dėl to, kad sklypų, kurių naudojimo pobūdis - bendro naudojimo teritorijos, per nagrinėjamą laikotarpį nagrinėjamoje vietoje yra įvykę tik du sandoriai, lyginamasis objektas yra panašus į vertinamą objektą kitais svarbiais rodikliais (vieta, gretimybės, inžinerinis aprūpinimas, panašios vystymo perspektyvos), todėl priskirtinas prie analogiškų arba panašių objektų; sandoris yra paimtas iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės; kriterijai yra nurodyti Ataskaitos 2 23 psl.; papildomos informacijos pateikimas apie bendrąją rinkos padėtį neįgalina teigti, kad vertinamo turto rinkos konjunktūra atskleista netinkamai; nurodytos Ataskaitos 2 8 psl. ištraukos neatskleidžia tikrosios citatos prasmės;
- dėl Ataskaitos 3 nurodė, kad pasirinkti lyginamieji objektai pagal datą (2012-06 - 2013-05), vietą (Palangos miestas, Šventosios gyvenvietė ar šalia jos, verčių zonos 30.5, 30.6, 30.7, 30.11, 30.12, 13.13), turto tipą (neužstatyti pavieniai žemės sklypai), sklypo naudojimo būdą (bendro naudojimo ir/ar rekreacinės teritorijos), plotą (didesni nei 0,25 ha), šie kriterijai išdėstyti Ataskaitos 3 25-26 psl.; analogiško arba panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybės nurodytos Ataskaitos 3 25 psl.; Ataskaitoje 3 pasirinktų kai kurių lyginamųjų objektų plotas nuo vertinamo objekto skiriasi daugiau nei 5 kartus, todėl, kad jie yra mažesni už vertinamą objektą daugiau nei 5 kartus, o šie objektai pasirinkti todėl, kad kitų sklypų, kurių plotas būtų mažesnis mažiau nei keturis kartus, sandorių per nagrinėjamą laikotarpį nagrinėjamoje vietovėje nėra įvykę (lyginamasis objektas yra panašus į vertinamą objektą vieta, gretimybėmis, inžineriniais aprūpinimais, panašiomis vystymo perspektyvomis); šis objektas pasirinktas dėl to, kad sklypų, kurių naudojimo pobūdis - bendro naudojimo teritorijos, per nagrinėjamą laikotarpį nagrinėjamoje vietoje yra įvykę tik du sandoriai, lyginamasis objektas yra panašus į vertinamą objektą kitais svarbiais rodikliais (vieta, gretimybės, inžinerinis aprūpinimas, panašios vystymo perspektyvos), todėl priskirtinas prie analogiškų arba panašių objektų; minimu sandoriu buvo įsigytas ne vien šis žemės sklypas, bet ir dar vienas sklypas; kriterijai nurodyti Ataskaitos 3 23 psl.; nurodytos Ataskaitos 3 8 psl. ištraukos neatskleidžia tikrosios citatos prasmės (1 t., b. l. 154-161).
Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo veiksmus rengiant Ataskaitas, 2013-08-14 surašė išvadą Nr. GT-67(13)-I „Dėl turto vertintojo D. B. veiksmų rengiant Turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-13-06-07-6627, Nr. LT-13-06-07-6628 ir Nr. LT-13-06-07-6629“ (toliau – ir Išvada), kurioje pažymėjo, kad: Ataskaitoje 1 vertinamas 294,06 arų žemės sklypas kitos (rekreacinės paskirties), esantis Vaivorykštės g. 1, Palangoje. Pasirinkti lyginamieji objektai ir vertinamas objektas skiriasi plotu. t. y. lyginamojo objekto Nr. 1 plotas - 59,35 arai (5 kartais), lyginamojo objekto Nr. 2 - 31,46 arai (9 kartais), lyginamojo objekto Nr. 3 - 116,53 arai (2, 5 karto); Ataskaitoje 2 vertinamas 728,84 arų žemės sklypas kilos (bendrojo naudojimo) paskirties, esantis Garnių g. 31. Palangoje. Pasirinkti lyginamieji objektai ir vertinamas objektas skiriasi plotu, t. y. lyginamojo objekto Nr. 1 plotas – 165, 52 arai (4 kartais), lyginamojo objekto Nr. 2 – 56,56 arai (13 kartų), lyginamojo objekto Nr. 3 - 45,43 arai ( 16 kartų); kai kurie lyginamieji objektai skiriasi nuo vertinamo objekto naudojimo būdu - Ataskaitoje 2 lyginamojo objekto Nr. 1 naudojimo būdas nurodytas bendro naudojimo, nors VI Registrų centro duomenų bazėje nurodytas naudojimo būdas - žemės, lyginamojo objekto Nr. 3 naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; Ataskaitoje 3 vertinamas 263,95 arų žemės sklypas kitos (bendro naudojimo teritorijos) paskirties, esantis Garnių g. 48, Palangoje. Pasirinkti lyginamieji objektai ir vertinamas objektas skiriasi plotu. t. y. lyginamojo objekto Nr. 1 plotas 165,52 arai (1,5 karto), lyginamojo objekto Nr. 2 plotas – 56,56 arai (4,5 karto), lyginamojo objekto Nr. 3 plotas - 45,43 arai (6 kartai); kai kurie lyginamieji objektai skiriasi nuo vertinamo objekto naudojimo būdu – Ataskaitoje 3 lyginamojo objekto Nr. 1 naudojimo būdas nurodytas bendro naudojimo, nors VĮ Registru centro duomenų bazėje nurodytas naudojimo būdas – žemės, lyginamojo objekto Nr. 3 naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba padarė išvadą, kad Ataskaitose pasirinkti lyginamieji objektai nėra analogiški arba panašūs su vertinamu turtu, todėl Ataskaitose nesilaikyta Metodikos 57 ir 58.1 punkto reikalavimų, o kadangi Ataskaitoje pasirinkti lyginamieji objektai neatitinka lyginamojo metodo esmės, Ataskaitoje neįgyvendintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimas, t. y. dėl netinkamai pasirinktų lyginamųjų objektų iškreipiamas ir turto vertės nustatymo pagrindimas (1 t., b. l. 17-18).
Tarnyba 2013-08-14 teikimu kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo (1 t., b. l. 16), o 2013-09-02 raštu Nr. T(1.13)A2-1511(13) nurodė pareiškėjui pateikti Tarnybai papildomus paaiškinimus (1 t., b. l. 185-186).
2013-09-06 rašte Tarnybai pareiškėjas paaiškinimuose dėl Ataskaitų pažymėjo, kad vertinamo objekto vertei nustatyti yra naudojami lyginamieji objektai, savo charakteristikomis panašūs į vertinamą objektą. Rodikliams įvertinti yra naudojama 10 balų skalė, atsižvelgiant į Europos vertinimo standartų septintajame leidime pateiktas gaires dėl Europos turto ir rinkos reitingavimo, skirto turto kokybei nustatyti. Dydžio charakteristika naudojama, kadangi ji turi įtakos turto vertei, vertinimo metu lygindamas vertinama ir lyginamuosius objektus nustato geriausia objektą tam tikro veiksnio atžvilgiu, tam objektui priskiriama maksimali – 10 balų reikšmė, o likusiems lyginamiesiems priskiriamos lygiavertės ar žemesnės balų reikšmės, kurios nustatomos atsižvelgiant į skirtumus tarp geriausiai įvertinto objekto bei likusių objektų savybių (1 t., b. l. 187-189).
2013-09-10 rašte Tarnybai pareiškėjas nurodė, kad pasirinkti objektai atitinka Turto ir verslo vertinimo metodikoje įtvirtintą prievolę naudotis analogiško arba panašaus turto sandorių kainomis, kadangi visų objektų savybės yra panašios – vieta, gretimybės, inžinerinis aprūpinimas, panašios vystymo perspektyvos, o plotų dydžio bei paskirties nesutapimas buvo pašalintas apskaičiavus šių veiksnių pataisas, todėl turto vertė nustatyta objektyviai, jos neiškreipiant ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Įvertinus lyginamąsias objektų savybes pagal vertinimo metodiką bei nustačius tos savybės reikšmingumą bendroje turto vertėje, galima apskaičiuoti svertinį kiekvieno lyginamojo ir vertinamų objektų įvertinimą balais. Toks įvertinimas atspindi objekto matavimo vieneto kainos ir objekto savybių ryšį – kuo didesnė objekto kaina, tuo didesnis turėtų būti lyginamojo objekto balas (1 t., b. l. 190-200).
Garbės teismas, išanalizavęs drausmės bylos medžiagą, 2013-09-19 priėmė sprendimą „Dėl drausminės nuobaudos D. B. skyrimo“ Nr. GT-62(13)-S, kuriame konstatavo, kad turto vertintojas D. B. Ataskaitas parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 62.3 p. reikalavimų ir už nustatytus pažeidimus jam paskyrė Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą drausminę nuobaudą – pastabą (1 t., b. l. 10-15).
Tarnyba, įvertinusi Ataskaitas, 2013-09-20 išvadose Nr. RC-60(13), RC-61(13) ir RC-62(13) konstatavo, kad Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.3 p. reikalavimų (2 t., b. l. 9-11).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Garbės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas nesutinka su Garbės teismo Sprendimu ir teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės dėl jį priimant padarytų materialinių ir procedūrinių teisės normų pažeidimų.
Dėl materialinių teisės normų taikymo
Reikalavimus turto vertinimo ataskaitai nustato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) ir Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas nustato, kad ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Šį Įstatymo reikalavimą detalizuojančios Metodikos IV dalies II skyriaus „Lyginamasis metodas ir jo taikymas" (šis metodas buvo taikomas nagrinėjamu atveju) nuostatos numato, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė (Metodikos 56 p.); lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 p.). Metodikos 58.1 – 58.2 punktai nustato, kad taikant lyginamąjį metodą: 1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (Metodikos 58.1. punktas (punkto redakcija, galiojusi Ataskaitų rengimo metu)); 2) įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (Metodikos 59 p.). Metodikos 60 punktas nustato, kad darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius; tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (Metodikos 61 p.). Metodikos 62.1 – 62.4 punktai atitinkamai nustato, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo šios duomenis: 1) lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; 2) analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; 3) padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; 4) taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
Sisteminė aukščiau paminėtų Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos IV dalies II skyriaus „Lyginamasis metodas ir jo taikymas" nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kiekvienoje vertinimo ataskaitoje turi būti pateiktas vertės, tame tarpe ir pataisos koeficientų (jeigu pataisos buvo taikytos) dydžių, pagrindimas ir skaičiavimai.
Sprendimu nuobauda pareiškėjui paskirta už Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto ir Metodikos 62.3 p. reikalavimų nepaisymą konstatuojant šiuos turto vertintojo padarytus vertinimo pažeidimus: 1) Ataskaitose naudojama vertinimo balų skalė (nuo 1 iki 10), pagal kurią, atsižvelgiant į vertinamo ir lyginamųjų objektų charakteristikų nesutapimus, skaičiuojamos pataisos, t. y. dydžio, vietos, paskirties (naudojimo būdo), aplinkos, privažiavimo ir bendrojo plano sprendimų, tačiau iš Ataskaitų turinio neaišku, koks minėtų balų taikymo principas (pvz., kodėl Ataskaitoje 1 vertinamo turto dydis įvertinimas 1 balu (nepatenkinamas), o lyginamųjų objektų dydis - 9 (labai geras), 10 (puikus) ir 7 (truputį aukščiau vidurkio) balais; Ataskaitoje 2 - vertinamo turto dydis įvertinimas 1 balu (nepatenkinamas), o lyginamųjų objektų dydis - 8 (geras) ir 10 (puikus) balais; Ataskaitoje 3 - vertinamo turto dydis įvertinimas 6 balais (vidurkis), o lyginamųjų objektų dydis - 8 (geras) ir 10 (puikus) balais); be to, Ataskaitose nenurodyti aiškūs kriterijai, pagrindžiantys konkrečių balų suteikimą vertinamam ir lyginamiesiems objektams, o vertintojo nurodytas pagrindimas, jog balai nustatyti remiantis vertintojų (šios srities ekspertų) apklausomis, nėra pakankamas, nes Ataskaitose nėra pateikti šių apklausų rezultatai, leidžiantys įsitikinti taikytų balų pagrįstumu ir objektyvumu; 2) dėl balų sistemos pagrindimo nebuvimo, vertintojas, rengdamas Ataskaitas, neįgyvendino reikalavimo nurodyti padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.
Pareiškėjas teigia, kad Garbės teismas, nustatydamas, jog objektams balai tam tikros objekto charakteristikos atžvilgiu yra priskiriami pagal vertintojų apklausos duomenis, padarė klaidą, kadangi pagal apklausos duomenis yra nustatomi ne balai, o konkrečių veiksnių, pavyzdžiui, dydžio (ploto), vietos, paskirties ir kt., reikšmingumas; taip pat nurodo, kad tiek Ataskaitose (23 psl.), tiek Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose yra pateiktas aiškus balų priskyrimo pagrindimas ir nurodomi balų nustatymo kriterijai, o vien tik abejonės balų sistemos pagrindimo pakankamumu drausminės nuobaudos skyrimui neužtenka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Ataskaitų 23 psl. buvo aprašyta vertinamų objektų vertės nustatymo veiksmų seka, nurodant, kad: vertintojas parenka tris (ar daugiau) analogiškus, kaip įmanoma labiau panašius į vertinamą objektą, objektus; vertintojas, priklausomai nuo vertinamo objekto tipo ir turimos informacijos apie lyginamuosius objektus, parenka savybes (veiksnius), kurių atžvilgiu objektai bus lyginami; kiekvienam iš veiksnių priskiriamas reikšmingumas, t. y. to veiksnio teorinė įtaka galutinei objekto kainai; reikšmingumai nustatomi atliekant vertintojų, ekspertų apklausas; vertintojas apskaičiuoja lyginamųjų ir vertinamo objektų kokybines charakteristikas, t. y. veiksnius skalėje nuo 1 iki 10; taikant vertinamo objekto vertės skaičiavimo lyginamuoju metodu seką apskaičiuojama vertinamo objekto vertė už vieną objekto dydžio matavimo vienetą.
Taigi, iš Ataskaitų turinio matyti, jog tarp veiksnio reikšmingumo ir nustatyto balo yra tiesioginis ryšys, t. y. balas priskiriamas konkretaus veiksnio atžvilgiu (nuo 1 iki 10); naudojami dydžio, vietos, paskirties (naudojimo būdo), aplinkos, privažiavimo ir bendrojo plano sprendinių veiksniai, kurie, atsižvelgiant į vertinamo ir lyginamųjų objektų panašumus ir skirtumus atitinkamo veiksnio atžvilgiu, įvertinami jiems suteikiant konkrečius balus. Šio ryšio buvimą pripažįsta ir pats pareiškėjas skunde teigdamas, kad „lygindamas vertinamąjį objektą ir lyginamuosius objektus, vertintojas kiekvienam iš šių objektų priskiria tam tikrą balą konkretaus veiksnio, t. y. dydžio (ploto), vietos, paskirties ar kt. atžvilgiu", o 2013-09-10 paaiškinime Tarnybai pareiškėjas nurodė, jog balai buvo nustatyti remiantis vertintojų (šios srities ekspertų) apklausomis.
Pažymėtina, kad turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, kadangi vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio). Tik tinkamai pagrindus taikytų pataisų koeficientų skaičiavimus, yra pagrindas teigti, jog turto vertė apskaičiuota teisingai, gi nagrinėjamu atveju Ataskaitose buvo naudojama balų sistema pataisų koeficientų dydžiams nustatyti, tačiau pagrindimas, kaip šie balai buvo apskaičiuoti (nustatyti), Ataskaitose nepateikiamas. Ataskaitose balų nustatymo pateikimo kriterijai turėjo būti pateikti taip, kad Ataskaitų naudotojui nekiltų abejonių dėl taikytų balų dydžių pagrįstumo ir objektyvo, tačiau jose nepateikti kriterijai ir (ar) skaičiavimai, kodėl vertinamam ir lyginamiesiems objektams priskirtas atitinkamas balas. Pažymėtina, kad balų nustatymas remiantis vertintojų (atitinkamos srities ekspertų) apklausomis, nėra pakankamas turto vertei apskaičiuoti naudotos balų sistemos pagrindimas, nes nagrinėjamu atveju Ataskaitose nebuvo pateikti šių apklausų rezultatai, leidžiantys įsitikinti taikytų balų pagrįstumu ir objektyvumu.
Be to, nors pareiškėjo 2013-09-06 ir 2013-09-10 paaiškinimuose Tarnybai iš dalies pateikiami balų nustatymo kriterijai, tačiau šių duomenų Ataskaitose nėra, o pareiškėjo nurodytame Ataskaitų 23 psl. aprašytas tik pats balų taikymo principas, tačiau nepateikiama informacija, kokių kriterijų ir (ar) skaičiavimų pagrindu suteikiamas atitinkamas balas konkrečiam vertinamam ir lyginamiesiems objektams, nors Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas imperatyviai nustato, kad vertės nustatymo pagrindimas turi būti pateiktas turto vertinimo ataskaitoje. Taigi, vertės nustatymo pagrindimo pateikimas su papildomais turto vertintojo paaiškinimais nelaikomas tinkamu Įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų įgyvendinimu.
Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad Garbės teismas, priimdamas Sprendimą, detaliai aptarė pareiškėjo rengtų turto vertinimo ataskaitų trūkumus, konstatuodamas, kokių konkrečiai turto vertintojų veiklai teisės aktuose keliamų reikalavimų nesilaikyta, o pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nustatytus jo veiklos pažeidimus, teismas konstatuoja, kad Garbės teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją padarius Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 punkto pažeidimus pastarajam rengiant Ataskaitas.
Dėl procedūrinių teisės normų taikymo
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda iš esmės ir dėl, jo nuomone, Garbės teismo padarytų procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, viršijo jam suteiktą kompetenciją, nes skyrė drausminę nuobaudą ne už kompetentingos institucijos, t. y. Tarnybos, nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos Garbės teismas, veikdamas ultra vires, nustatė pats. Pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu (2013-09-19) nagrinėjamos ataskaitos buvo laikomos teisingomis, galiojančiomis ir atitinkančiomis Įstatymo reikalavimus, kadangi Tarnyba dar nebuvo priėmusi 2013-09-20 išvadų, kurios konstatuotų jų neteisingumą.
Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus nustato Įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga; Priežiūros įstaiga nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pateikimo ir nagrinėjimo Tarnyboje tvarką reglamentuoja Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 14 punktą, Garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurią pasirašo Tarnybos direktorius.
Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Vadovaujantis Įstatymo 29 str. 1 dalimi, už Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš nustatytų drausminių nuobaudų. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga (Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 29 str. 4 d. 1-4 punktai numato, kad už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui atitinkamai gali būti skiriamos tokios drausminės nuobaudos: pastaba; papeikimas; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas (...); turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo (...) panaikinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-07-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014 konstatavo, kad Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai apibrėžia Garbės teismo kompetenciją nustatyti paminėtų teisės aktų pažeidimus nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas pagal gautus Priežiūros įstaigos teikimus (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192). Minėtoje nutartyje pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014.
Vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, darytinos tokios išvados: 1) Tarnyba, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo ir pateikia visą surinktą informaciją, o sprendimą dėl turto vertintojo padarytų pažeidimų priima ir drausmines nuobaudas už juos skiria Garbės teismas; 2) Garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai, o Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, tačiau jai nesuteikta kompetencija skirti drausminių nuobaudų; 3) Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad už pažeidimus turto arba verslo vertintojui taikomos drausminės nuobaudos, todėl Garbės teismui konstatavus, kad turto vertintojas pažeidė konkrečius Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, atsiranda pagrindas skirti turto vertintojui vieną iš Įstatyme nustatytų drausminių nuobaudų.
Nagrinėjamu atveju Tarnyboje buvo gautas VĮ Registrų centro prašymas pateikti išvadą dėl UAB „Resolution valuations“ vardu parengtų turto vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 str. ir Metodikos reikalavimams, pagal kurį ji ir atliko Įstatyme bei Taisyklėse nustatytą tokių paklausimų nagrinėjimo procedūrą, o pareiškėjo drausmės byla Garbės teisme buvo nagrinėjama pagal Tarnybos 2013-08-14 teikimą; minėtas teikimas Garbės teismui buvo pateiktas kartu su 2013-08-14 Išvada, kurioje buvo aptarti D. B. veiksmai rengiant Ataskaitas (I t., b. l. 17-18, 185-186). Garbės teismui ginčijamu Sprendimu konstatavus, kad D. B. Ataskaitas parengė nesilaikydamas Įstatymo reikalavimų ir už nustatytus pažeidimus jam paskyrus drausminę nuobaudą, Tarnyba, įvertinusi Ataskaitas, 2013-09-20 išvadose Nr. RC-60(13), RC-61(13) ir RC-62(13) konstatavo, kad Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.3 p. reikalavimų (1 t., b. l. 10-15, 2 t., b. l. 9-11). Pažymėtina, kad Garbės teismas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.5. punktu, numatančiu, kad Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms, skyrė pareiškėjui švelniausią Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytą drausminę nuobaudą - pastabą.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Garbės teismas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neviršijo jam suteiktos kompetencijos ir nagrinėdamas pareiškėjo drausmės bylą procedūrinių pažeidimų nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad Garbės teismo 2013-09-19 sprendimas Nr. GT-62(13)-S yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Nustačius, kad pareiškėjas, atlikdamas turto vertinimą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nėra kitų drausmės bylos nutraukimo pagrindų, pareiškėjo išvestinis reikalavimas nutraukti drausmės bylą negali būti tenkinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti skundo reikalavimus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.