- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-382/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., J. Š., V. V., N. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų L. M., J. Š., V. V. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senoji smuklė“ bankroto administratoriaus prašymas dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senoji smuklė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos civilinėje bankroto byloje Nr. B2-153-372/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi pagal UAB „Senoji smuklė“ direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. pareiškimą buvo iškelta nurodytos įmonės bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“, o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „Senoji smuklė“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (28-29 b. l.; CPK 179 str. 3 d.).
Pareiškėjas BUAB „Senoji smuklė“ bankroto administratorius 2012 m. balandžio 13 d. pareiškė teismui prašymą dėl BUAB „Senoji smuklė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮVĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir bankrutavusios įmonės 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3.1. (30-40, 44-46 b. l.).
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad dėl BUAB „Senoji smuklė“ ir jos organų kryptingų bei nuoseklių veiksmų buvo siekiama įmonės nemokumo, kurį lėmė ne šios įmonės verslo nesėkmės, bet jos valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Bankroto administratoriaus teigimu, AB „Šiaulių bankas“ 2009 m. vasario 24 d. suteikė UAB „Senoji smuklė“ 192 000 EUR (662 937,60 Lt) paskolą įmonės apyvartinių lėšų padidinimui, kurios buvo panaudotos ne pagal paskirtį – lėšos turėjo būti panaudotos UAB „Senoji smuklė“ kavinės valdymo išlaidoms padengti, bet pagal UAB „Senoji smuklė“ ir UAB „Cerara servis“ 2008 m. lapkričio 24 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1124-1 už jas buvo įsigytos pižamos, impilai, užvalkalai bei kitos medžiagos, nors šios prekės yra nesusijusios su bendrovės tiesiogine veikla, o nurodytų prekių vertė neatitinka realios rinkos vertės (ji yra žymiai mažesnė); be to, už šias prekes UAB „Senoji smuklė“ atsiskaitė ne su UAB „Cerara servis“, bet su unitarine prekybos įmone (toliau – UPĮ) „Belstroimet“ (pagal 2008 m. lapkričio 20 d. Skolos reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-1120), kurios prašymu, piniginės lėšos buvo pervestos Naujosios Zelandijos įmonei „Trans Logistics Limited“, iš kurios sąskaitos UAB „Senoji smuklė“ akcininkas V. V. 2009 m. kovo 4-5 d. pasiėmė 90 000 EUR (310 752 Lt) sumą, o 2009 m. kovo 11 d. – 39 160 EUR (135 211,64 Lt) sumą. Pasak bankroto administratoriaus, kredito lėšas panaudojus ne pagal paskirtį, o įsigyjant už ženkliai didesnę kainą nei rinkos vertė prekes, nesusijusias su įmonės veikla, be to, įmonės akcininkams vėliau iš bendrovės, su kuria buvo atsiskaityta už šias prekes, sąskaitos pasiėmus UAB „Senoji smuklė“ pervestas pinigines lėšas, buvo padaryta didelė turtinė žala įmonei ir jos kreditoriams (662 937,60 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažino BUAB „Senoji smuklė“ bankrotą tyčiniu (110-112 b. l.).
Nurodė, kad BUAB „Senoji smuklė“ bankroto administratorius, kreditorių susirinkimo pavedimu, tik per tyčinio bankroto procesą gali įvertinti veiksmus įmonės organų, sudariusių sandorius, kurie galėjo privesti UAB „Senoji smuklė“ prie bankroto; be to, bankrotą pripažinus tyčiniu, bankroto administratorius sandorius gali analizuoti už 5 metų laikotarpį, o bankroto pripažinimas tyčiniu nėra sankcija įmonės organams – tai būdas „giliau“ įvertinti jų veiklą, vadovaujant įmonei.
Teismo teigimu, nepagrįstas atsakovo akcininkų L. M., J. Š., V. V. ir N. M. atstovo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo organai jau įvertino bankrutavusios UAB „Senoji smuklė“ vadovų ir akcininkų veiksmus, sudarant sandorius, panaudojant apyvartinių lėšų papildymui skirtą banko kreditą, bei nenustatė jų kaltės. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje ir ikiteisminio tyrimo sustabdymo baudžiamojoje byloje Nr.40-9-076-10“ buvo įvertinti šių asmenų veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu, o bankroto administratorius privalo juos analizuoti civiline tvarka, spręsdamas klausimą dėl sandorių pagrįstumo, teisėtumo, pasekmių kreditorių atžvilgiu ir UAB „Senoji smuklė“ valdymo organų galimų kaltų veiksmų, padarius ar nepadarius žalos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. M., J. Š., V. V. ir N. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo BUAB „Senoji smuklė“ bankroto administratoriaus prašymą (114-116 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla bei jos valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenurodė sandorių ar UAB „Senoji smuklė“ bei jos organų veiksmų, kuriais įmonė būtų iššvaisčiusi ar paslėpusi turtą, dėl kurių būtų pagrindo nurodytos įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei neatliko pareigos išsamiai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 263, 270 str.).
2. Bankroto administratorius prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jo nuomone, įmonei žalingus sandorius, kurie sudaryti 2009 metais, todėl neturi teisinės reikšmės teismo teiginys, kad bankroto administratoriui tyčinio bankroto atveju bus suteikta teisė peržiūrėti UAB „Senoji smuklė“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Juolab kad bankroto administratoriaus nurodytus sandorius jau ištyrė ir įvertino Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, 2011 m. rugsėjo 30 d. priėmusi nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-076-10.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Teismo sprendimas yra teisingumo aktas, kurį teismas priima, išsprendęs bylą iš esmės (Konstitucijos 109 str., CPK 259 str. 1 d.); galutiniu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, ištyrus visus įrodymus ir išsprendus visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 str.). CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą, o CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė paminėtas ir kitas proceso teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su BUAB „Senoji smuklė“ bankroto pripažinimu tyčiniu, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, dėl ko galėjo priimti neteisingą skundžiamą nutartį, kurios negalima palikti galioti (CPK 176, 185, 263, 265 str.).
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 20 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai; be to, tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo BUAB „Senoji smuklė“ bankroto administratorius prašyme dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė atsakovo dalyvių veiksmus ir sandorius, sudarytus su AB „Šiaulių bankas“ bei UAB „Cerara servis“, be to, sudarytus tarp UAB „Cerara servis“ bei UPĮ „Belstroimet“, kurie, bankroto administratoriaus nuomone, privedė prie bankroto UAB „Senoji smuklė“, jos akcininkams pasisavinus šios bendrovės turtą, kartu su šiuo prašymu (ir vėliau) teismui pateikdamas įrodymus, kurie, anot bankroto administratoriaus, pagrindžia prašyme nurodytas aplinkybes (tarp jų 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1124-1, sudarytą tarp UAB „Senoji smuklė“ ir UAB „Cerara servis“, UAB „Senoji smuklė“ sąskaitos išrašą, 2008 m. lapkričio 20 d. skolos reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-1120, sudarytą tarp UPĮ „Belstroimet“ ir UAB „Senoji smuklė“, 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Cerara servis“ ir UPĮ „Belstroimet“ tarpusavio atsiskaitymo aktą Nr. 0811-18/2 pagal 2008 m. sausio 18 d. sutartį Nr. 0801-18, 2012 m. kovo 2 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. SRJ-20214; 30-40, 44-46, 55-58, 82-83, 89, 97-99 b. l.).
Tačiau apygardos teismas, netinkamai taikydamas CPK taisykles, neištyrė ir neįvertino bankroto administratoriaus ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų, tarp jų aukščiau paminėtų sutarčių sudarymo ir įvykdymo aplinkybių, šios įmonės valdymo organų ir dalyvių veiksmų bei kitų UAB „Senoji smuklė“ sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, o, nenustatęs reikšmingų faktinių aplinkybių, pripažindamas BUAB „Senoji smuklė“ bankrotą tyčiniu, padarė išvadą, nepagrįstą įrodymų duomenimis, neatitinkančią faktinių aplinkybių (CPK 176, 185, 259, 263 str.).
Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tinkamai neištyrus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių bei įrodymų, susijusių su paminėta atsakovo UAB „Senoji smuklė“ valdymo organų ir dalyvių bei šios įmonės veikla, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstas pareiškėjo BUAB „Senoji smuklė“ bankroto administratoriaus prašymas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nes tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (CPK 185, 263 str.; ĮBĮ 2 str. 12 d.).
Dėl pasakyto, pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius CPK numatytas taisykles, padarius neatitinkančią faktinių aplinkybių išvadą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, neatskleidus šio klausimo esmės, galėjo būti neteisingai išspręstas nurodytas klausimas. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti nurodyto ir kitų aukščiau paminėtų pažeidimų, nes reikalinga apklausti teisme byloje dalyvaujančius (o esant pagrindui, ir kitus) asmenis apie paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes, ištirti daug kitų įrodymų, kurie visiškai nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Dėl to panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senoji smuklė“ bankroto administratoriaus prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senoji smuklė“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.