Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovės A. D. prašymu sujungti skirtinguose teismuose nagrinėjamas civilines bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas išspręsti ieškovės A. D. prašymas sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-966-1088/2022 ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1428-1055/2022 į vieną bylą. Ieškovė nurodė, kad bylos yra vienarūšės (jose yra nagrinėjami ginčai, susiję su tuo pačiu sandoriu), bylose dalyvauja tos pačios šalys ir reikalavimai yra iš esmės susiję, todėl yra tikslinga išnagrinėti jas kartu.

Civilinės bylos sujungtinos.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1428-1055/2022 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams D. Z. ir E. Z., kurioje ieškovė prašo teismo pripažinti nesudaryta jos ir E. K. 2020 m. sausio 7 d. paskolos sutartį arba, teismui netenkinus šio reikalavimo, pripažinti minėtą sutartį negaliojančia. Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 9 d. ieškovės sugyventinio motina E. K. pagal žodinį susitarimą sumokėjo už ją 4 209,64 Eur skolą antstolei. Šalys buvo susitarusios, kad tai yra dovana ieškovei. Vėliau, 2020 m. sausio 7 d. ieškovė buvo priversta pasirašyti susitarimą, kuriuo įsipareigojo grąžinti minėtą pinigų sumą E. K., bet pastaroji atsisakė pasirašyti šį susitarimą, nurodydama, kad pinigus dovanojo. E. K. mirus, jos palikimą pagal testamentą priėmė kito jos sūnaus sugyventinė L. Z. (kurios teisių perėmėjais yra atsakovai). Veikdama kaip mirusiosios teisių perėmėja, ji pradėjo iš ieškovės reikalauti grąžinti tariamą įsiskolinimą pagal 2020 m. sausio 7 d. susitarimą, kuriame yra galimai suklastotas susitarimą atsisakiusios pasirašyti E. K. parašas.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-966-1088/2022, kurioje ieškovai D. Z. ir E. Z. (pradinės ieškovės L. Z. teisių perėmėjai) prašo teismo priteisti jiems iš atsakovės A. D. 4 210 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje pateiktame ieškinyje yra nurodyta, kad 2018 m. spalio 9 d. kreditorės E. K. ir skolininkės A. D. žodinio susitarimo pagrindu E. K. iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė 4 210 Eur į antstolės sąskaitą, tokiu būdu padengdama skolininkės turimą įsiskolinimą ir antstolės vykdymo išlaidas. E. K. sumokėjus šią skolą, ji ir A. D. 2020 m. sausio 7 d. pasirašė skolos raštelį, kuriame pastaroji įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 30 d. grąžinti skolą, tačiau iki šiol ji neįvykdė savo įsipareigojimo. Pradinė ieškovė L. Z., kaip mirusios kreditorės E. K. teisių perėmėja, kreipėsi į teismą, reikalaudama šią skolą grąžinti.

6. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad tiek Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, o jų reikalavimai, pareikšti šiose bylose, yra tarpusavyje susiję ir grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors Kauno apylinkės teismas, spręsdamas byloje Nr. e2-966-1088/2022 pateiktus prašymus dėl bylos sustabdymo ar bylų sujungimo, 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi jų netenkino, nurodęs, kad byloje pareikšto reikalavimo priteisti skolą faktiniu pagrindu yra tai, jog E. K. žodinio susitarimo su A. D. pagrindu pervedė 4 210 Eur į antstolės sąskaitą, o ne vėliau surašytas skolos raštelis, todėl bylas galima išnagrinėti atskirai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje remiasi ir tuo, jog atsakovė buvo surašiusi minėtą skolos raštelį. Taigi, ieškovai skolos raštelio pasirašymą taip pat vertina kaip aplinkybę, galinčią turėti reikšmės siekiant patenkinti jų reikalavimus, tačiau šis raštelis yra ginčijamas Utenos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant išsamiai ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusius ginčus, išvengti prieštaringų teismo sprendimų rizikos, yra tikslinga sujungti minėtas bylas į vieną bylą ir kompleksiškai jas išnagrinėti, įvertinant, kokius teisinius santykius – prievolės įvykdymo už skolininką, paskolos ar dovanojimo – šalys siekė sukurti, kokius santykius sukūrė ar įtvirtino ginčijamas skolos raštelis ir pan. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), tarp ginčo šalių greičiau bus atkurta teisinė taika (CPK 2 straipsnis).

7. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-966-1088/2022 yra iškelta anksčiau, nei Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1428-1055/2022, sujungiant šias bylas, civilinė byla Nr. e2-1428-1055/2022 prijungtina prie civilinės bylos Nr. e2-966-1088/2022.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-966-1088/2022 ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1428-1055/2022, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1428-1055/2022 prie civilinės bylos Nr. e2-966-1088/2022.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1428-1055/2022 perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.