- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-441-133-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-441-133/2012
2012 m. birželio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam M. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. ir nuteistas 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda;
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str.1d. ir nuteistas 80 MGL (dešimties tūkstančių keturių šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės ir neįvykdyta baudos bausmė pagal 2011-03-30 Prienų rajono apylinkės teismo Baudžiamąjį įsakymą subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė skirta – 120 MGL (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) bauda, ją sumokant į VMI prie LR FM sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. d. ir 222 str. 1 d. už tai, jog nuo 2005-02-28, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, 2 d. - apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaule vengdamas atsiskaityti už gautas prekes bei suteiktas paslaugas, sąmoningai, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) bei išvengti finansinių įsipareigojimų, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudarydamas fiktyvią 2008-10-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-10-23 perdavimo-priėmimo aktą bei, pateikdamas neteisingus duomenis VĮ Registrų centrui apie įmonės buveinės ir direktoriaus pasikeitimus, padarė VĮ (duomenys neskelbtini) 153200,74 Lt turtinę žalą, UAB (duomenys neskelbtini) 27952,43 Lt turtinę žalą, VĮ prie (duomenys neskelbtini) 152078,50 Lt turtinę žalą, VĮ (duomenys neskelbtini)173401,30 Lt turtinę žalą, VĮ (duomenys neskelbtini) 8925, 33 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įstatymo reikalavimus, kadangi baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik kaltas asmuo, o byloje ištirti parodymai neduoda pagrindo manyti, jog jis padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Apeliantas nurodė, jog nuosprendyje išdėstyti teismo teiginiai prieštarauja BK 186 str. 1 d. nuostatoms. Pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t.y. apgaulės atveju kaltininkas įtikina nukentėjusįjį jo naudai atlikti tam tikrus veiksmus, suteikti paslaugas, prekes, įtikindamas, kad už šiuos veiksmus bus sumokėta, tačiau žinodamas, kad su nukentėjusiuoju neatsiskaitys ir padarys jam turtinę žalą. Apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu, pateikiant jam suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines turinčias įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui aplinkybes ir pan. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant ar asmens veiksmuose ar nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 186 str., požymiai, yra itin svarbus baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas. Civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas
Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Baudžiamoji atsakomybė taip pat nekyla, kai piniginio reikalavimo padengimas išnyksta ne dėl kaltininko veikos, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodė, jog nauja įmonė buvo įsteigta anksčiau nei prasidėjo finansiniai sunkumai, įmonė buvo įsteigta darbui Baltarusijoje ir nebuvo sudarinėjamos jokios sutartys su miškų urėdijomis. Ketinimai perleisti bendrovę nebuvo slepiami, nuo kreditorių nesislapstė ir tai įrodo bendravimas ir mokėjimo grafikų sudarinėjimas su kreditoriais, tarp paskutinių mokėjimų kreditoriams ir akcijų pirkimo-pardavimo nedidelis laiko tarpas, o sutartys su kreditoriais buvo sudarytos žymiai anksčiau negu parduotos akcijos. Todėl, sudarant sutartis su kreditoriais, nebuvo tyčios juos apgauti. Atsiskaitymai su kreditoriais įvyko ne dėl apgaulės, o susidariusios ekonominės situacijos šalyje ir sutrikus bankų kreditavimui. Įmonė vykdė projektą „Marių parkas“, į projektą buvo investuota apie 300000 Lt., bet, bankui nesuteikus kredito, įmonėje finansinė situacija tapo prasta. Taip pat įmonė pirko medienos džiovyklas, kurių kaina buvo 760000 Lt., bet, rangovams nevykdant įsipareigojimų, ir, nepastačius medienos džiovyklų, įmonei teko mokėti bankui palūkanas ir įmokas pagal lizingo sutartį, tai sudarė apie 250000 Lt. Dėl šios priežasties buvo ieškoma į UAB (duomenys neskelbtini) investuotojo, nes atsirado apyvartinių lėšų trūkumas. Nei bendrovės projektai, nei kita finansinė ūkinė veikla nepatvirtina to fakto, kad dėl jo kalės apgaule atsirado turtinė žala kreditoriams.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo kaltės pripažinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir teigimu, jog veika pasireiškė tuo, kad buvo tyčia neišsaugoti apskaitos dokumentai ir to pasekmė - nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-08-28. Tai neginčijamai patvirtina specialisto išvada, liudytojų aprodymai, kita bylos medžiaga.
Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimu Nr. 55, išaiškino teismams, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus. Šis nusikaltimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis (aktyviais veiksmais): apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; paslepiant apskaitos dokumentus; sunaikinant apskaitos dokumentus; sugadinant apskaitos dokumentus; nei vienos iš šių veikų, nuteistojo nuomone, nebuvo nustatyta. Atsakomybė už šią veiką atsiranda tik tuo atveju, kai dėl aukščiau nurodytų veikų atlikimo nėra galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo skunde nurodė, jog jo veiksmuose tyčios, kaip nusikaltimo sudėties elemento nėra. Nenuginčijamai yra nustatyta, kad 2008-10-23 įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis susirinkimas yra teismo nenuginčytas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta, kad jo priimti dokumentai yra suklastoti. Šio susirinkimo pagrindu buvo nutarta parduoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Yra akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje fiksuota, kad 2008-10-23 akcininkai A. L., A. B., K. M., R. Z. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas M. Ž. už 50 000 Lt. 2008-10-23 perdavimo priėmimo aktas, kuriame fiksuota, kad bendrovės antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos likutis, materialus ir nematerialus turtas, mokėtinos ir gautinos sumos pagal sandorius ir kitas bendrovės prievoles, perduodamos M. Ž., perduoda M. B.. VĮ Registrų centro duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2005-05-18 iki - 2008-10-23 M. B., nuo 2008-10-23 M. Ž., šie dokumentai yra teisėti ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti.
Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. K., kuris parodė, kad iki 2008 m. lapkričio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu. Tvarkė buhalterinius dokumentus. Visi įmonės darbuotojai buvo atleisti 2008 m. spalio mėnesį, jis dirbo iki 2008 m. lapkričio mėnesio, nes reikėjo surašyti pažymas dirbusiems darbuotojams į darbo biržą. 2008 m. rugsėjo mėn. iš M. B. sužinojo, kad įmonė bus parduota kitiems asmenims. Jis pareikalavo įmonės dokumentų. Visus 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus atidavė M. B. 2008 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena. Atiduodant dokumentus, M. B. pasakė, kad visas dokumentų perdavimas yra jau sutvarkytas kitam įmonės savininkui. Apie naująjį įmonės savininką nesidomėjo. Kada ir kokiu būdu buvo perduotas įmonės turtas nežino. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad jam sakė, kad bendrovė yra parduodama, kad dokumentus atidavė R. M., kad dokumentų bylos buvo tik už 1 metus.
Liudytojas Pranciškus A. J. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo pat įmonės įkūrimo, tačiau įmonėje jokių pareigų neužėmė. Įmonėje direktoriaus pareigas vykdė M. B., o komercijos direktoriaus pareigas vykdė R. M.. Jam žinoma, kad 2008-10-23 įmonės akcininkai pardavė akcijas. 2008 m. pas jį buvo atvykęs M. B. ir R. M., kurie prašė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kokie dokumentai buvo nežino, jų neskaitė. Liudytoja R. Z. parodė, kad 2006 m. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini)200 vnt. paprastųjų akcijų už 20 000 litų. Akcijas įsigyti pasiūlė M. B. ir R. M.. Siūlė atkurti įmonę ir didinti įmonės kapitalą. Tapusi akcininke, įmonės veikla nesidomėjo, jokių pareigų neatliko. 2007 m. spalio mėnesį papildomai įsigijo 500 įmonės akcijų. Apie įmonės veiklą ar sandorius kaip akcininkei informacija nebuvo teikiama. 2008 m. pavasarį M. B. pranešė, kad nori parduoti įmonės akcijas. M. B. pasiūlė už akcijas 20 000 litų. Ši suma jos netenkino, nes matė, kad įmonei verslas sekasi, įmonės patalpos plečiasi. 2008 m. rudenį pas ją į namus atvažiavo M. B. ir R. M., kurie pasakė, jog įmonės „finansinė padėtis yra prasta, sakė, kad jie suradę žmogų, kuris nupirks įmonės akcijas ir įmonės veikla bus vykdoma toliau. 20008-10-23 ji pardavė akcijas M. Ž., tačiau pasirašant sutartį M. Ž. nedalyvavo, pinigų už parduotas akcijas negavo.
Liudytojas R. M. parodė, kad jis nuo 2006 m. iki 2008 m. spalio pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi komercijai. Įmonė vykdė veiklą medienos pardavimo, medienos gaminių gamybos bei realizacijos srityje. 2008-10-23 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų-pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įmonė buvo parduota M. Ž. su visais įmonės esamais kreditoriniais įsipareigojimais bei įsiskolinimais valstybės biudžetui. Pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus direktorius M. B. perdavė M. Ž. „Statoil“ degalinės teritorijoje, esančioje Marijampolės mieste, Kauno g., surašant dokumentų perdavimo aktus. Dokumentų trūkumas nustatytas nebuvo. Dokumentų perdavime dalyvavo ir jis. Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) su visomis įstaigomis pagal sutartis atsiskaitydavo laiku, tačiau vėliau neatsiskaitant apdailos lentelių pirkėjams, susidarė įsiskolinimai minėtoms įmonėms. Taip pat nurodė, kad trūko apyvartinių lėšų, todėl ieškojo investuotojo.
Liudytojas A. L. parodė, kad 1995 m. jis, V. B., P. J. įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau įmonės valdymą perėmė M. B. ir R. M.. Jis įmonėje liko tik akcininkas, įmonės veikla nesidomėjo ir nieko nežino. Dalį akcijų pardavė už 5000 litų. Prieš parduodant akcijas pas jį atvažiavo M. B. ir R. M. iš kurių sužinojo, kad įmonės veikla žlunga ir, kad yra naujas įmonės pirkėjas, kuris nori nupirkti visas įmonės akcijas. Naujo įmonės pirkėjo nėra matęs, pasirašant akcijų pardavimo sutartį pirkėjas nedalyvavo. Akcininkų susirinkimuose nedalyvaudavo.
Liudytoja A. B. parodė, kad 2005-01-25 įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) 200 vnt. paprastųjų akcijų už 20 000 litų. Tuo metu įmonė buvo veikianti, apyvarta maža, dėl to M. B., R. M. ir jos tėvas A. L., sugalvojo plėsti verslą. Koks buvo susitarimas tiksliai nežino, bet suprato, jog tėvas reikalavo, kad ji ir sesuo taptų įmonės akcininkėmis. Įmonės direktorius buvo M. B.. Kaip buvo valdoma įmonė nežino, jokių pareigų neatliko, veikla nesidomėjo, buvo tik akcininke, įmonei plečiant veiklą ir didinant įmonės kapitalą ji, K. M., R. Z. įsigijo papildomai po 500 vnt. akcijų. Akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, susirinkimų protokolus pasirašydavo namuose. 2008-10-. 23 ji visas įmonės akcijas pardavė, pinigų negavo, nes akcijas buvo pirkęs M. B.. Savo pinigų investavusi nebuvo. Pasirašant akcijų pardavimo sutartį akcijų pirkėjas nedalyvavo. Dokumentus pasirašyti atnešė M. B.. Pamena, kad akcijų pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog visi turtiniai įsipareigojimai pereina pirkėjui. Kur yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai nežino.
Liudytoja K. M. parodė, kad tuo metu, kai M. B. iš jos tėvo A. L. perėmė UAB (duomenys neskelbtini) valdymą, ji tapo įmonės akcininke. Vėliau prie įmonės valdymo prisijungė jos sutuoktinis R. M.. Kiek akcijų turėjo, nežino, visus reikalus tvarkė sutuoktinis, dokumentus pasirašinėdavo namuose. Nuo 2007 m. lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vyr. vadybininkės pareigose. Darbinės funkcijos buvo bendrauti su užsienio klientais dėl paslaugų teikimo, versdavo sutartis. Apie įmonės veiklą akcijų įsigijimą nieko nežino. Kur yra įmonės buhalteriniai dokumentai nežino.
Liudytojas E. L. parodė, kad nuo 2006-09-27 iki 2008-10-21 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose. 2008 m. vasarą įmonės finansinė padėtis pradėjo prastėti, tai žinojo, kadangi ne kiekvieną dieną reikėdavo eiti į darbą, nes nebuvo žaliavų. Įmonės direktorius M. B. apie sunkią įmonės padėtį nekalbėdavo, tik vėliau pasakė, jog įmonę perima kiti, minėjo jog iš Šiaulių. 2008 m. spalio mėnesį jam paskambino M. B. ar R. M. ir pasakė, kad nuvažiuotų į lentpjūvę ir atrakintų duris, nes atvažiavo nauji įmonės savininkai pasiimti 2-jų miškovežių kiek prisimena autovežių atvažiavo pasiimti 3 vyriškiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepatikėjo šių liudytojų parodymais, o patikėjo liudytojais M. Ž., V. S., T. R.. Šių liudytojų parodymų teisminio nagrinėjimo metu patikrinti nepavyko, nes jie vengė atvykti ir neatvyko į teismą, tačiau teismas jų parodymais tiki, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos aplinkybės, ar ne dėl jų kaltės buvo prarasti įmonės dokumentai ir įmonė privesta prie bankroto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino aplinkybių visetą bei skyrė bausmę. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistojo M. B. skunde neigiama kaltė dėl turtinės žalos padarymo apgaule bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau teismas pripažindamas M. B. kaltu pagal LR BK 186 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d., visiškai pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi liudytojų M. Ž., V. S., T. R., R. Z., K. M., liudytojo A. L., T. R., O. P., A. L., K. V., K. B., O. S. ir kt. liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip M. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d., 222 str. 1 d., įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, kad M. B. padarė turtinę žalą apgaule bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nors ir M. B. savo kaltę neigė, tačiau jo veiksmai buvo tyčiniai ir kryptingi. Akivaizdu, jog nuteistojo suplanuotais tyčiniais veiksmais buvo neišsaugoti apskaitos dokumentai, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-08-28, tai ką reglamentuoja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti faktiniai duomenys, kaip specialisto išvada Nr. 64-1-IS1-413, 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta O. P., 2010-01-13 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame nurodyta, kad 2008-10-23 akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkai – V. B., A. L., Pranciškus A. J., K. M., A. B., R. Z., akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria 2008-10-23 akcininkai A. L., A. B., K. M., R. Z. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas M. Ž. už 50 000 Lt., 2008-10-23 perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo bendrovės antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos likutis, materialus ir nematerialus turtas, mokėtinos ir gautinos sumos pagal sandorius ir kitas bendrovės prievoles, perduodamos M. Ž., o perduoda - M. B., VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2005-05-18 iki 2008-10-23 M. B., nuo 2008-10-23 M. Ž., kiti rašytiniai bylos duomenys.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog M. B. atliko visą seką sisteminių veiksmų, siekiant neišsaugoti apskaitos dokumentus: akcininkai pasirašinėjo akcijų pardavimo sutartis pirkėjams net nedalyvaujant, vėliau jos fiktyviai tariamai buvo perduodamos M. Ž., o kartu su jomis tariamai perduodamas bendrovės turtas, rekvizitai, buhalterinė dokumentacija. Po to, visa tai buvo perleidžiama dar ir trečiajam asmeniui – V. S.. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtina liudytoja K. M., kuri nurodė, kad įmonės veikloje nedalyvavo, liudytoja R. Z. parodė, kad susirinkimų nebuvo, įmonę valdė M. B. ir R. M., pinigų už akcijas negavo, liudytojas A. J. parodė, kad nesutiko parduoti akcijų, būdamas akcininku, pranešimu atgaline data sužinojo, kad bendrovė parduota ir jis „kviečiamas“ į jau įvykusį susirinkimą naujo direktoriaus rinkimams. Liudytojas M. Ž. kategoriškai nurodė ir patvirtino, kad jis už nedidelį (kelių šimtų) litų atlygį tik pasirašęs jam pateiktus pasirašymui dokumentus, jokio dokumentų, turto realaus perdavimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog liudytojo M. Ž. parodymai abejonės nekelia, nes šio asmens socialinius statusas bei užsiėmimas nesudarė jam jokių galimybių ir prielaidų faktiškai už 50 000 Lt. įgyti bendrovės akcijas. Tai patvirtina ne tik liudytojo M. Ž. parodymai, bet ir skirtingai liudytojų R. M. ir R. K. nurodomos dokumentacijos perdavimo aplinkybės. Liudytojas R. M. parodė, kad krovė į automobilį bendrovės dokumentaciją, jos buvo daug, ją į automobilį nešė per kelis kartus. Tuo tarpu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs finansininkas R. K. nurodė, kad dokumentacijos buvo keletas aplankų, buvusių jo namuose. Ir juos per vieną kartą pasiėmė ir su savimi išsinešė R. M.. Sandorio ir dokumentų perdavimo akto pasirašymas tarp pardavėjo ir pirkėjo vyko degalinėje automobilyje (to neneigia ir pats M. B.), o tai tik patvirtina, kad sandoris nebuvo realiai įvykdytas, nes, esant tokioms sąlygoms, realiai perimti dokumentacijos, kurios, kaip nurodo R. M., kurios buvo labai daug, neįmanoma. Ištirtų įrodymų visetas pagrįstai suponavo išvadą, kad tiek M. Ž., tiek ir V. S. buvo sąmoningai pasinaudota, siekiant atsikratyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterine dokumentacija, turimų administracinių įgaliojimų ir pareigų bei sudaryti prielaidas iš pažiūros teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles, kas teismo nuosprendyje neginčytinai įrodyta. Nuteistojo skundo argumentai, jog M. Ž. neatvyko į teisiamąjį posėdį ir teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais duotais ikiteisminiame tyrime bei tikėjo V. S. ir T. R. atmetami kaip nepagrįsti, kadangi liudytojo M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui pagarsinti BPK 276 str. 4 d. tvarka, jokio BPK pažeidimo nesuponuoja, T. R. parodymai dėl įvykio aplinkybių nėra informatyvūs, o V. S. parodymais nuosprendyje nebuvo remtasi.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai M. B. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. įvertino, kaip glaudžiai susijusią su nusikalstama veika padaryta pagal BK 186 str. 1 d, t.y. tuo, jog, kad jis apgaule, vengdamas atsiskaityti už gautas prekes bei suteiktas paslaugas, sąmoningai, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) bei išvengti finansinių įsipareigojimų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudarydamas fiktyvią 2008-10-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-10-23 perdavimo-priėmimo aktą bei, pateikdamas neteisingus duomenis VĮ Registrų centrui apie įmonės buveinės ir direktoriaus pasikeitimus, tokiu būdu padarė VĮ (duomenys neskelbtini) 153200,74 Lt turtinę žalą, UAB (duomenys neskelbtini) 27952,43 Lt turtinę žalą, VĮ prie (duomenys neskelbtini) 152078,50 Lt turtinę žalą, VĮ (duomenys neskelbtini) 173401,30 Lt turtinę žalą, VĮ (duomenys neskelbtini) 8925, 33 Lt turtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismine praktika (AT nutartis Nr.2K-462/2010), pagrįstai konstatavo, jog BK 186 str.1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule, vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją, kuri pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan.
Buhalterinės dokumentacijos paslėpimo faktas tinkamai aptartas pripažintas įrodytu. Liudytojų K. V., K. B., G. K., O. S., A. S. parodymais bei bylos rašytine medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad su paminėtų liudytojų atstovaujamomis įmonėmis ir bendrovėmis UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama ir vadovaujama M. B., turėjo sutartinius santykius medžio žaliavos tiekimo ir apdirbimo sferoje. UAB (duomenys neskelbtini) prievoles iš pradžių vykdė, vėliau vykdė netinkamai, o prieš bendrovės realizavimą jas nustojo vykdžiusi, o bendrovės vadovai pradėjo slapstytis nuo kreditorių. nustatė, kad buvo netinkamai įvykdytos prievolės, dėl ko bvuo padaryta VĮ (duomenys neskelbtini) 153200,74 Lt turtinė žala, UAB (duomenys neskelbtini) 27952,43 Lt turtinė žala, VĮ prie (duomenys neskelbtini) 152078,50 Lt turtinę žala, VĮ (duomenys neskelbtini) 173401,30 Lt turtinė žala, VĮ (duomenys neskelbtini) 8925, 33 Lt turtinė žala.
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad žala atsirado kaip pasekmė visos eilės M. B. atliktų sąmoningų veiksmų: buvo vengiama tinkamo prievolių vykdymo, klaidinami kreditoriai slepiant nuo jų tikrąją padėtį, žadama atsiskaityti, slepiami ketinimai bendrovę perleisti kitiems asmenims, tai nuslepiant nuo kreditorių. Nors kreditoriams buvo aiškinama, kad įmonėje padėtis gera, tik trumpam užstrigę kaip kurie atsiskaitymai, liudytojas E. L. parodė, kad tuo laiku įmonėje jau darbo nebuvo, o M. B. tuo metu įsteigė kitą įmonę, sudarinėjo sutartis. Tai parodo jo tyčinį ir nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu. Be to, sugalvota ir realizuota kombinacija, kurios pagalba, kreditoriams apie tai nieko nežinant, buvo neišsaugota (šiuo atveju paslėpta) bendrovės finansinė dokumentacija, ją fiktyviai perleidžiant tretiesiems asmenims, rodo, kad atsiskaitymų su kreditoriais vengta tyčia. Taip pat šiuo M. B. pasirinktu būdu realizuotos priemonės, kad išvengti už tai civilinės atsakomybės. Šis fiktyvus bendrovės realizavimas iš kreditorių galutinai atėmė galimybę iškilusį ginčą spręsti teisme civilinio proceso tvarka, kad būtų apginti jų turtiniai interesai, todėl išvada, kad tai akivaizdžiai įrodo M. B. veiksmuose esant visus būtinus, nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str.1d., požymius, yra visiškai teisėta ir pagrįsta.
Skunde nurodytų liudytojų parodymų interpretavimas vertinamas kaip nuteistojo gynybinė taktika, kadangi nuteistasis savo skunde nurodo tik tą liudytojų parodymų ištrauką iš parodymų konteksto, kuri jam naudinga ir nevertina nei atskiro liudytojo parodymų visumos, nei įrodymų viseto.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog teismas išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog M. B. apgaulingai tvarkė apskaitą ir padarė apgaule turtinę žalą.
Bausmė M. B. skirta teisingai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, asmenybę, elgesį ir skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę-baudą. Paskirtos bausmės dydis atitinka padarytų veikų žalą, nuteistojo pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį ir atsižvelgiant į tai, yra teisingas ir tinkamas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.