- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- e1-1258-890/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-18916-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sugriebė savo sutuoktinei A. D. – J. už plaukų ir patempė bei ranka trenkė ne mažiau kaip 5 kartus jai į galvos sritį, taip sukeldamas A. D. – J. fizinį skausmą.
Be to, E. J. 2025 m. gegužės 31 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jos sutuoktinės A. D. – J. kilo žodinis konfliktas, kai paprašė, kad ji parodytų savo telefoną, kas jai rašo SMS pranešimus. Ji nesutiko bei jam pasakė, kad nori su juo skirtis. Jis paėmė iš rankų jos telefoną, nes norėjo pasižiūrėti, kas jai rašo SMS. Telefonas turi užrakinimo kodą ir slaptažodį. Sutuoktinė atsisakė atrakinti telefoną. Jis paėmęs sutuoktinės telefoną išėjo iš buto į lauką parūkyti, jai nieko nesakė. Po kelių minučių grįžo į butą. Pamatė, kad sutuoktinė aprengusi jų dukrą nori eiti pasivaikščioti. Jis paėmė sutuoktinės piniginę. Jis paėmęs piniginę pasakė, kad jis ją išlaiko ir metė piniginę ant grindų į sutuoktinę nesitaikė. Jis sutuoktinei negrasino, tik pasakė, jeigu dabar išeis gali ir negrįžti. Jis sutuoktinei pasakė, kol ji neparodys telefone esančių žinučių, niekur neišeis, užrakino buto duris ir paėmė raktus. Žodinis konfliktas vyko svetainėje. Jis jos prašė atrakinti telefoną, ji nerakino. Sutuoktinė turi ilgus plaukus, todėl jis stovėdamas jai iš nugaros sugriebė už plaukų ir patempė. Sutuoktinė turėjo vaiką ant rankų. Po to, kai patempė jai už plaukų stovėdamas už nugaros, ištiesė ranką su telefonu jai prieš veidą, tačiau telefonas neatsirakino. Jis buvo susinervinęs, todėl galėjo nestipriai trenkti ranka sutuoktinei į pakaušį. Neskaičiavo, kiek kartų trenkė. Kadangi sutuoktinė nesutiko atrakinti savo telefono, jis išėjo iš svetainės į miegamąjį, kad apsiramintų. Po 3-5 minučių nuėjo į svetainę ir pamatė atvirą langą, o kambaryje nebuvo nei sutuoktinės, nei jų dukros. Pas jį liko sutuoktinės telefonas ir buto raktai. Sutuoktinė, kai išlipo su dukra per buto langą į namus, buvo trumpam sugrįžusi sekmadienį pasiimti dukros daiktų. Jis jai atidavė telefoną ir buto raktus. Sutuoktinė pasiėmė daiktus ir išėjo iš namų, grįžo tik ketvirtadienį. Jis su sutuoktine skiriasi. Jis labai gailisi, kad sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Jis 2025 m. balandžio mėnesį iš MB (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nesusitvarkė dokumentų Regitroje. 2025 m. gegužės 31 d. jis minėtu automobiliu, apie 19.00 val., išvažiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini), pas savo draugę į Klaipėdą. Jis buvo apsipykęs su drauge, todėl dieną vienas išgėrė 7 vnt. alaus po 0,5 l talpos. Pasikalbėjo su drauge ir nusprendė važiuoti į Klaipėdą taikytis su drauge. Kai išvažiavo iš namų, buvo išgėręs, tačiau nesijautė girtas. Atvažiavo į Klaipėdą, nusileidus tiltu į Baltijos prospektą, sustojo ir prie jo sustojusio automobilio priėjo nepažįstamas asmuo bei ištraukė raktelius, kad negalėtų toliau važiuoti. Visko gerai neatsimena, nes nuo išgerto alkoholio kiekio girtėjo. Pamena, kad kai buvo paimti iš jo automobilio rakteliai, išlipo iš automobilio. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai. Jis sugrįžo prie automobilio. Jis prisimena, kad buvo tikrinamas jo blaivumas, koks buvo nustatytas girtumas tiksliai neatsimena. Jis negali pasakyti, kodėl atsisakė pasirašyti ant blaivumo nustatymo akto, turbūt dėl neblaivumo. Jis sutinka su nustatytu neblaivumu. Automobilį nutempė į automobilių saugojimo aikštelę. Jis labai gailisi, kad išgėręs vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pabaigti baudžiamuoju įsakymu, pasižada vykdyti jam paskirtą bausmę ir daugiau įstatymams nebenusižengti.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui
Iš nukentėjusiosios A. D. – J. 2024 m. gegužės 19 d. pareiškimo matyti, jog 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. J. ant jos rėkė, jai keletą kartų rovė už plaukų, daug kartų delnais trankė jai į galvos sritį, stumdė kambaryje. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, ji bijo E. J., prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Liudytoja A. D. – J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.30 val., ji ruošėsi su vaiku išeiti pasivaikščioti ir jos sutuoktinis E. J. jos pareikalavo duoti telefoną. Ji jam telefono nedavė, nes žinojo, kad jis pradės rašyti žinutes jos draugėms. Tada jis pradėjo ją stumdyti po kambarį, keletą kartų rovė jai už plaukų, buvo rankomis suėmęs jai už kaklo. Ji rankose laikė dukrą, norėjo išeiti iš namų, bet jis jai neleido. E. J. nuolat ją įžeidinėjo, priekaištavo, kad netinkamai prižiūri dukrą, blogai gamina maistą, nesitvarko namuose ir pan. Po kurio laiko jam aprimus, jis nuėjo į miegamąjį ir ji iššoko pro langą ir nuėjo į Akropolį, kuriame dirba jos pusseserė, tikėjosi, kad pusseserės kolegės padės jai paskambinti, nes neturėjo telefono. Ji paskambino pusseserei, kuri nuvyko paimti jos vaiko, o ji atvyko į policiją. E. J. yra neprognozuojamas, nuolat ją įžeidinėja, jį ištinka pykčio priepuoliai, kurių metu mėto daiktus, elgiasi iššaukiančiai. Butas nuomojamas jos vardu, raktų nuo buto ji neturi, jie likę pas vyrą. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau gimus vaikui galvojo, kad jis pasikeis, nes tai yra žadėjęs. Vieno iš smūgio metu jai laikant dukrą rankose, po jo suduoto smūgio ji smakru trenkėsi į dukros kaktą, po ko ši pradėjo verkti, bei ant jos kaktos trumpam buvo likęs paraudimas, greičiausiai sužalojimo nėra. Policijos nėra kvietusi, nedrįso.
Papildomos apklausos metu A. D. – J. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., 13.30 val., tarp jos ir sutuoktinio E. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pajuto smūgį į pakaušio sritį, jai skaudėjo, mano, kad vyras trenkė iš rankos delno, smūgiavo ne mažiau 5 kartus, 4 kartus buvo tik pliaukštelėjimas, fizinio skausmo nejuto, o penktas kartas buvo stipresnis smūgis, nuo kurio galvą palinko į priekį ir ji savo smakru kliudė dukros kaktą. Dukra tik išsigando ir pradėjo verkti. Ji vyrui pasakė, kad nori skirtis, jis pasakė, kad ji atrakintų telefoną, jis pasižiūrės ir tada galės skirtis. Ji atsisakė atrakinti telefoną. Visas žodinis konfliktas vyko svetainėje. Ji stovėjo nusisukusi nuo sutuoktinio, rankose turėjo dukrą. Vyras ją pradėjo tempti už plaukų iš nugaros, sakė „atrakink telefoną“ prieš veidą laikė telefoną, kuris atsirakina nuo veido pagrinde nuo akių. Ji užsimerkė kad telefonas neatsirakintų. Tada vyras sugriebė jai už kaklo iš nugaros pusės, suspaudė, ji pajuto fizinį skausmą. Ji paėjo į priekį link lango. Sutuoktinis išėjo iš kambario, tačiau netrukus grįžo pamatė, kad rankoje turi jos piniginę, kurią metė piniginę į ją, tačiau nepataikė. Jis vėl išėjo iš kambario į miegamąjį sakydamas: „palauk vakaro, verksi kruvinom ašarom gulėdama ant grindų“. Vyras buvo girtas. Ji pamatė, kad yra viena kambaryje, išlipo per langą su dukra, susirado pusseserę ir keturias paras gyveno pas ją, bijojo grįžti į namus. Su ja susisiekė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jai pasakė, kad jos sutuoktinis pasiskundė, kad ji neleidžia matytis su dukra. Nuo 2024 m. gegužės 23 d. ji vėl kartu gyvena su sutuoktiniu bute, jis jai pagrasino, jeigu su juo kartu negyvens jos gyvenimą padarys pragaru. Dėl jai sukelto fizinio skausmo pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos specialistus nevyko, nes buvo viena su dukra, neturėjo, kur jos palikti. Dėl jai sukelto fizinio skausmo turtinės žalos nepatyrė, neturtinės žalos neprašys. Ji sutinka su sutuoktiniu taikytis, jeigu jis jos atsiprašys ir pasižadės daugiau prieš ją nesmurtauti.
Iš 2024 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta A. D. – J. apžiūra, kurioje užfiksuotas matomas įdrėskimas kaktos ir kaklo sritimis. Daugiau vizualių sužalojimų nesimato.
Dėl vairavimo neblaiviam
Iš 2025 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., pirmu pūtimu alkotesteriu (Alkotest 7510 ARKA - 0027) jam buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas, antru tikrinimu jam buvo nustatytas 3,31 promilių neblaivumas. Automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos raj. Šlapšilės k. Goberniškės g. 18.
Liudytojas T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d., apie 19.45 val. važiavo iš Vaitelių greitėjimo juosta magistraliniu keliu link Klaipėdos ir ties Gargždų tiltu pastebėjo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo automobilį, iš vienos juostos įvažiuodavo į kitą eismo juostą, užvažiuodavo ant kelkraščio, tai darydavo važiuodamas dideliu greičiu. Nepastebėjo, kas vairuoja automobilį, jam bevažiuojant apie 100 km per valandą greičiu, važiavo jam iš paskos ir ties „Vlantana“ įmone bandė pristabdyti asmens vairuojamą automobilį, privažiavo iš šono ir bandė parodyti gestais, kad sustabdytų automobilį, tada pastebėjo, jog automobilį vairuoja vyriškis, daugiau automobilyje žmonių nepastebėjo. Kai rodė gestais, kad sustabdytų automobilį, asmuo jį pastebėjo, o pastebėjęs padidino greitį ir nuvažiavo link Klaipėdos. Iki Klaipėdos automobilio vairuotojas važiavo galimai apie 150 km per valandą greičiu. Iš paskos važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur buvo apsisukimo vieta, ties ta vieta asmuo prilėtino greitį, tuo metu, kai prilėtino, jis išlipo iš savo automobilio ir pribėgo prie vairuotojo durelių, jas atidarė, bandė paimti raktelius iš spynelės, kad negalėtų važiuoti. Paėmė raktelius, o vairuotojas išlipo iš automobilio ir pasiėmė telefoną į rankas, perėjo per gatvę, o jis paėjo toliau nuo „Ford“ automobilio ir kaip tik privažiavo policijos automobilis.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Trečioje eismo juostoje ant kelio stovi transporto priemonė „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, universalas, užgesintas variklis. Automobilyje ant vairuotojo sėdynės guli juodos spalvos piniginė, ant grindų prie vairuotojo sėdynės guli cigarečių pakelis, kairėje pusėje vairuotojo sėdynės guli monetos. Ant priekinės keleivio sėdynės galimai alkoholinių gėrimų buteliai, pilni skysčio. Po priekine keleivio sėdyne priekyje guli pradarytos skardinės galimai alkoholinių gėrimų. Už vairuotojo sėdynės guli „Ekstra“ skardinė 1 vnt. galimai alkoholinio gėrimo, taip pat suplėšyti plastmasiniai paketai, ant kurių yra užrašai "Ekstra" 2 vnt. Galinės keleivio sėdynės užlenktos, ant kurių yra kartoninė dėžė su užrašu „FILTRON“ ir kartoninė dėžė „BOSCH“, šalia guli bakelis galimai alyvos su užrašu „MOTOR OIL“. Bagažinėje guli kartoninės dėžės su užrašu „MAHLE“. Ant bagažinės dangčio yra galimai išmėtyti drabužiai, bagažinės uždangalas. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. J. vardu.
Iš 2025 m. gegužės 31 d. kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog atvyksta policijos pareigūnai, išlipa ir pareigūnas nubėga. Pareigūnė prieina prie stovinčio baltos spalvos automobilio, prie kurio stovi du vyrai. Vienas ranka rodo, kur nuėjo vyras, pareigūnė paklausia, ar mašinoje daugiau asmenų nėra, vyras patvirtina, kad nėra. Vaizdo įraše matosi stovintis tamsios spalvos automobilis, kur nueina vyras, policijos pareigūnė, jo klausia ar jis matė, kaip važiavo, vyras patvirtina, kad matė bei pateikia savo asmens dokumentą. Vaizdo įraše matosi stovintis automobilis prie apsisukimo šviesios spalvos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelės atidarytos. Vaizdo įraše matosi, kaip ateina vyras juodos spalvos marškinėliais su tatuiruotėmis tyrimo metu nustatyta, kad tai E. J..
Iš 2025 m. gegužės 31 d. neblaivumo nustatyto akto matyti, kad E. J. 19.30 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,28 promilių, antru pūtimu 20.01 val. – 3.31 promilių neblaivumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog E. J. 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sugriebė savo sutuoktinei A. D. – J. už plaukų ir patempė bei ranka trenkė ne mažiau 5 kartus jai į galvos sritį, taip sukeldamas A. D. – J. fizinį skausmą. Be to, E. J., 2025 m. gegužės 31 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas. Kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad E. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir prokurorės pareiškime siūlomas bausmės rūšis – areštą. Prokurorės pasiūlytos bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, parinktos pagrįstai, todėl jų mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės yra teisingos ir proporcingos, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Įvertinęs kaltinamąjį E. J. charakterizuojančius duomenis – kaltę visiškai pripažino ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta – teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Net ir trumpalaikio arešto bausmės atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos nei naudos. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymą prokurorės pasiūlytam 6 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamajam atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, jam intensyvi priežiūra netaikytina, o skirtinos pareigos ir draudimas, kurios teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 10 punktai).
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad E. J. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, E. J. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 9 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. J.. Kadangi jam priklausantis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes šią transporto priemonę kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veika padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. birželio 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. J. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to naikintinas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės atėmimas – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, naikintinos.
E. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. J. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, E. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam paskiriant tokias pareigas:
- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t .y. nuo 2025 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. birželio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. J. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikinti.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.