Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja A. Tumelionyte Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.

NUTARTIS

2008 m. kovo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo A. B. skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipedos apygardos teismo 2002m. spalio 2d. nuosprendžiu pagal LR BK 271str.2d., 105str.5p. laisves atemimu 11m. su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. gegužes 20 d. nutartimi Klaipedos apygardos teismo 2002 m. spalio 2 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003-01-08 nutartis pakeista – nusikalstamos veikos perkvalifikuotos i naujojo LR BK 178str.2d., 129str.2d.6p., vadovaujantis BK 63 str. 2d., 5 d. 2 p. bausmes subendrintos ir palikta galutine bausme laisves atemimas vienuolikai metu.

Bausmes pradžia: 2001-10-20, bausmes pabaiga: 2012-10-20. ½ laisves atemimo bausmes atliko 2007-04-20.

Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi teikimo netenkino, nurodydamas, kad A. B. nuteistas ilgalaike laisves atemimo bausme už labai sunku nusikaltima, neatliktos bausmes dalis yra gana didele (4 m. 8 men. 20 d.), todel ankstyvas nuteistojo paleidimas iš pataisos istaigos prieštarautu teisingumo principo igyvendinimui. Be to teismas pažymejo, kad galimybe nuteistajam laisveje apsigyventi labai nekonkreti, nes savo šeimos, gyvenamojo ploto neturi, o motinos isipareigojimai nepasverti, nes ji nurodomu funkciju atlikti negales, kadangi Lietuvoje negyvena.

Nuteistasis A. B., nesutikdamas su šia teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagristai atsisake tenkinti jo lygtini paleidima iš pataisos istaigos, neteisingai aiškino ir taike teises normas. Nuteistojo manymu, teismas nepagristai remesi padaryto nusikaltimo pobudžiu bei pavojingumo laipsniu. Pažymi, kad padarytoje nusikalstamoje veikoje jo vaidmuo buvo pagalbinis, antraeilis, todel jam buvo paskirta švelnesne bausme nei kitiems to nusikaltimo bendrininkams. Nuteistasis nurodo, kad teismas teisingumo principo igyvendinima turejo aiškinti kartu su kitais istatyme numatytais bausmes tikslais (pvz.: BK 41 str. 2 d. 4 p.). Nurodo, jog bausmes atlikimo metu jis yra charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, turi 12 paskatinimu, yra perkeltas i lengvaja grupe, kalte, padarius nusikalstama veika, pripažista visiškai, byloje pareikštas ieškinys atlygintas. Pataisos namuose jis igijo kelias specialybes, palaiko socialinius ryšius su šeima. Nuteistojo manymu, tai rodo jog atlikta bausmes dalis ji paveike, kad jis ateityje laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Nuteistasis nurodo, kad teismas, teigdamas jog jo galimybe laisveje apsigyventi labai nekonkreti, motina savo darbdavio funkciju atlikti negales, nes šiuo metu Lietuvoje negyvena, vadovavosi tik prielaidomis, bet ne faktais. Pažymi, kad laisveje apsigyvens pas A. B. (jos sutikimas byloje yra), dirbs motinos ukiuose. Todel mano, kad yra pagrindas toliau ji taisyti prižiurima, taciau neizoliuota nuo visuomenes.

Prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarti ir ji lygtinai paleisti iš pataisos istaigos.

Teismo posedyje A. B. ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas netenkintinas.

Vilniaus m. trecias apylinkes teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi pagristai atsisake nuteistojo A. B. atžvilgiu taikyti lygtini paleidima.

Lietuvos Respublikos bausmiu vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos salygas. Šio straipsnio treciojoje dalyje numatytos laisves atemimo bausmes dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos klausima, taciau šis pagrindas pats savaime neipareigoja teismo priimti sprendimo del lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos istaigos nuteistaji, atlikusi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. nustatyta laisves atemimo bausmes dali, tik tuomet, kai padaro išvada, kad bausmes tikslai nuteistojo atžvilgiu gali buti pasiekti, toliau ji taisant prižiurima, taciau neizoliuota nuo visuomenes.

Lietuvos Respublikos bausmiu vykdymo kodeksas neitvirtina konkreciu kriteriju, kurie turi buti vertinami, sprendžiant ši klausima. Teismu praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, visapusiškai vertinama nuteistojo asmenybe. Atsižvelgiama i ankstesnius teistumus, i nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu yra atliekama bausme, t.y. i ju pobudi, padarymo buda, taip pat i nuteistojo požiuri i padarytus nusikaltimus, likusios neatliktos bausmes dali. Be to, pasitelkiant pataisos namu administracijos išvada bei pataisos namu psichologines tarnybos charakteristika, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos namuose – atsižvelgiama i galiojancias ir išnykusias nuobaudas, ju pobudi, turimus paskatinimus, nora dirbti, mokytis, adaptuotis visuomeneje. Atsižvelgiama i turimus nuteistojo socialinius ryšius bei kitas svarbias aplinkybes.

Nors nuteistasis A. B. atitinka formaluji lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos pagrinda, taip pat isipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys, yra charakterizuojamas teigiamai, atlikdamas bausme nustatyto režimo reikalavimu nepažeide, buvo skatintas, igijo specialybe, dirba, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. B. atžvilgiu lygtinis paleidimas kol kas netaikytinas.

Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausima, atsižvelgia i tai, kad A. B. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padaryma, t.y. už bendrininku grupeje padaryta itin žiauru nužudyma, todel tik nuteistojo teigiamai vertinamas elgesys bausmes atlikimo vietoje, noras pasitaisyti negali buti pagrindu lygtiniam paleidimui atlikus šiek tiek daugiau nei puse paskirtos ilgalaikes laisves atemimo bausmes. Priešingu atveju, butu pažeisti BK 41 str. numatyti bausmes tikslai, tarp kuriu yra teisingumo principo igyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentejusiuju asmenu teisiu ir interesu gynimu. Nuteistojo siekis pasitaisyti, mokytis, dirbti yra remtinas. Taciau ivertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmes tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nera pasiekti. Todel Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo atsisakymas taikyti A. B. lygtini paleidima iš pataisos istaigos yra pagristas.

Del išdestytu argumentu keisti ar naikinti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarti nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija

nutare:

nuteistojo A. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarti.