Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad savo pasakojimą nori pradėti nuo 2015 m. sausio 13 d. Keletą dienų prieš tai el. paštu informavo banką, kad greitai įvykdys nusikalstamą veiką – banko apiplėšimą ir paprašė susisiekti su policija. Sausio 13 d. nuvyko į banką tikėdamasis, kad ten bus policijos pareigūnai. Pasisekė, kad ten jie buvo. Pranešė apie save neuniformuotam pareigūnui, kuris nuvežė jį į ekonominės policijos skyrių. Tuo metu turėjo tik vieną misiją – apginti savo šeimą. Ekonominės policijos skyriuje jis parodė visus įrodymus – įgaliojimo laišką, bendrovės laišką, tačiau nepasakojo apie A. Y.. Pareigūnai turėjo įtariamąjį, kuris norėjo padaryti pareiškimą, visus įrodymus, tačiau jie tiesiog nuvežė jį į Britanijos ambasadą. Sausio 14 d. nuvyko į ambasadą, kurioje paprašė susisiekti su policija, kad galėtų parašyti pareiškimą. Po poros valandų buvo nuvežtas į policijos nuovadą, t. y. ėjo į nuovadą savo valia ir noru su įrodymais antrą kartą. Tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė, nes A. Y. dieną prieš pasiskundė, kad jis (M. G.) pavogė 23 350 JAV dolerių. Policija rado pas jį įrodymus, tačiau ne dėl pinigų vagystės, o dėl bandymo suklastoti dokumentus. Sausio 15 d. jau buvo praėjusios dvi dienos, tačiau niekas nebuvo padaryta dėl to bandymo suklastoti dokumentus, nebuvo jokios apklausos. A. Y. į nuovadą atėjo kaip nukentėjęs, iš kurio buvo pavogta 23 350 JAV dolerių suma. Sausio 16 d. tyrėja A. P. nutarė jį apkaltinti bandymu suklastoti dokumentus. Sausio 19 d. buvo nuvežtas į Lukiškes, kaip ir A. Y.. Šios šešios dienos yra labai svarbios. Iš kaltinamojo akto galima suprasti, kad jis buvo sulaikytas su įrodymais, tačiau iš tikrųjų jis pats atėjo į policiją kaip laisvas žmogus su įrodymais ir buvo paleistas, tačiau tų įrodymų nesunaikino. A. Y. jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir tai tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje. Netgi Lukiškėse jis negalėjo jaustis saugus, nes sausio 19 d. A. Y. buvo priėjęs prie jo ir paprašė pakeisti parodymus. Dar vienas užpuolimas, tačiau jau fizinio pobūdžio, buvo rugpjūčio 12 d. Bernardinų sode, kai A. Y. grasino jo mokiniams, bandė atimti jo pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Be to, A. Y. jį buvo smarkiai sumušęs 2014 m. lapkričio 2 d. Kovo 19 d. gavo laišką iš advokatų kontoros „Varul“ su pasiūlymu dėl vykdomų baudžiamųjų procesų. Šiuo laišku mainais už A. Y. pareiškimo atsiėmimą kitame procese buvo siūloma jam (M. G.) atsiimti parodymus prieš A. Y. šioje byloje. A. Y. norėjo pasinaudoti situacija ir priversti jį (M. G.) prisiimti atsakomybę už bandymą įvykdyti klastojimą. Labai nori atgauti savo nuosavybę – turtą, banko sąskaitas, kompiuterius, kietuosius diskus, kurie jėga buvo paimti minėtą 2014 m. lapkričio 2 d. Tai yra diena, kai A. Y. Minske jį nuvežė į mišką, sumušė ir viską atėmė, t. y. negaliojantį pasą, banko sąskaitų PIN kodus, el. slaptažodžius. Tuo metu A. Y. galėjo kontroliuoti jo (M. G.) gyvenimą. Kai kurie iš atimtų daiktų dingo, t. y. kompiuteris, mobiliojo ryšio telefonas, dvi banko kortelės. Visus šiuos daiktus tikrai neatidavė savo noru. Neneigia, kad kreipėsi į DNB banką dėl „overdrafto“, tačiau nebuvo pradėta pildyti paraiška dėl kredito. DNB bankas neatmetė jo prašymo dėl kredito išdavimo. UAB „M.“ buvo įsteigta 2014 m. sausio mėn., t. y. tuo metu, kai jis negyveno Baltarusijoje ir nepažinojo A. Y.. Vienintelis ryšys tarp bandymo įvykdyti sukčiavimą ir UAB „M.“ yra A. Y.. A. Y. pažinojo UAB „M.“ buhalterę ir buvo susisiekęs su ja el. paštu. Dėl pinigų – kaltinamajame akte nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. A. Y. davė jam 29 300 JAV dolerių, tačiau kodėl nebuvo jokių raštų, patvirtinimų, notarinių susitarimų. Skirtumas tarp pinigų, perduotų Baltarusijoje, ir 23 350 JAV dolerių, perduotų Lietuvoje, tas, kad 2015 m. sausio 13 d. jie ketino nuvykti pas notarą Vilniuje. A. Y. teigimu, jis laukė jo DNB banko pastate, nes norėjo vykti pas notarą viską apiforminti, tačiau tai turėjo padaryti abu. Klausimas, ar A. Y. tikrai davė jam tuos pinigus. Be abejo, A. Y. davė jam tuos pinigus, kadangi pamatė gerą galimybę. A. Y. 2014 m. spalio pradžioje davė jam 21 000 JAV dolerių. Tai yra tikra suma. Tačiau tie pinigai buvo reikalingi jam (M. G.), nes jis negalėjo legaliai dirbti Baltarusijoje, neseniai buvo gimusi dukra, gyvenimas buvo labai sunkus. A. Y. matė tą galimybę pasipelnyti ir jo (M. G.). 2014 m. lapkričio 2 d. nutarė grąžinti A. Y. didesnę pinigų dalį, o gruodžio mėnesį – likusią pinigų dalį.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis M. G. parodė, kad įgaliojimas ir jo tėvo testamentas yra suklastoti. Tai buvo padaryta Baltarusijoje ir šiuos du dokumentus jis pateikė, kad galėtų kreiptis į DNB banką ir gauti kreditą UAB „M.“ vardu. Šiuos du įrodymus jis pateikė pareigūnams. A. Y. nuolat jam grasino, tokiomis sąlygomis jie susikūrė tuos dokumentus. Jis turėjo duomenis apie savo tėvą, bet neturėjo duomenų apie UAB „M.“, šie duomenys buvo pateikti A. Y.. Jeigu jis nebūtų kreipęsis į policiją 2015 m. sausio 13 d., tai niekuomet nebūtų pasibaigę. A. Y. buvo jo (M. G.) pasų saugotojas. Testamentas buvo parengtas gerokai prieš susitikimą su A. Y.. A. Y. matė puikią galimybę išplauti pinigus. Koks bankas galėtų sugalvoti pasitikrinti testamentą? Niekas niekada neturėjo abejonių dėl to. Testamentas buvo panaudotas norint padaryti taip, kad bankas lengviau suteiktų kreditą UAB „M.“. Pateikti testamentą sugalvojo A. Y.. Viskas prasidėjo 2014 m. lapkričio 2 d., kai A. Y. pagalvojo, kad turi savo rankose jo gyvenimą, nes A. Y. reikėjo žmogaus, kuris prisiimtų atsakomybę ir paimtų iš bendrovių pinigus. Jis (M. G.) buvo tobulas kandidatas, nes yra ES pilietis ir turi du pasus, gerai kalba angliškai. Jie pradėjo rengti dokumentus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiais atvejais, kalbama apie UAB „M.“. Jis pats neturi ryšių su UAB „M.“, nežino, kas jos steigėjas ir vadovas. Yra tikras, kad UAB „M.“ nėra visiškai teisėta įmonė. Jie sukūrė minėtus dokumentus interneto kavinėje miesto centre 2014 m. lapkričio mėn. Tačiau duomenys apie UAB „M.“ pateikti A. Y., kuris ir perdavė jam šios įmonės antspaudą. A. Y. gaudavo duomenis iš A. ir pateikdavo juos jam (M. G.). Taip, jie pagamino tuos dokumentus, žinodami, kad tai klastotė. Tuo pačiu metu kilo idėja dėl testamento, t. y. lapkričio mėn. Atvyko į banką Vilniuje paprašyti kredito UAB „M.“ vardu ir atidaryti banko sąskaitą savo vardu, pateikdamas suklastotą dokumentą. Niekada neturėjo prieigos prie UAB „M.“ el. bankininkystės puslapio. Vienintelė kortelė buvo rasta pas A. Y., nors šis teigė, kad jis tą kortelę padėjo A. Y. į kuprinę. Į DNB banką buvo nuvykęs 5 ar 6 kartus, tai buvo iš anksto suderinti susitikimai. Banke diskutavo apie kreditus, t. y. apie 30 000 JAV dolerių kreditą. Jei bankas būtų suteikęs kreditą, tas, kas turėjo el. priemones tiems pinigams paimti, būtų paėmęs. Jis (M. G.) neturėjo tokios galimybės ir būtų jų neėmęs. Pradėjo imtis priemonių, nes žinojo, kad jei į sąskaitą ateis pinigų, bus didesnių problemų. Patį pirmą kartą galėjo pranešti bankui apie vagystę, tačiau turėjo apginti savo šeimą. Bandė išlošti tam, kad galėtų apgalvoti, ką daryti toliau. Jei būtų atsisakęs, dabar būtų negyvas. Planavo išvežti šeimos narius iš Baltarusijos ir taip juos apginti. Jis pats buvo pasirengęs sėsti į kalėjimą. Jis 2015 m. sausio 13 d. turėjo galimybę dingti. Patį pirmą kartą policijai nepasakojo apie A. Y., nes bijojo, kad neiškiltų grėsmė jo šeimai. Pirmą kartą A. Y. susitiko 2014 m. rugsėjo pradžioje, kai pasiskolino 100 JAV dolerių, nes buvo dideli finansiniai sunkumai. Tuo momentu A. Y. sužinojo, kad jis turi finansinių sunkumų ir pradėjo ieškoti visokių būdų, kurie visi buvo neteisėti. Nutarė paprašyti A. Y. pagalbos, atrodė kaip geras žmogus. Tai buvo klaida, silpnumas. Jam buvo pasiūlyta padaryti daug visokių dalykų, pirkti ir parduoti mobiliuosius telefonus ir pan. Tą akimirką, kai paėmė pinigus, buvo galas. Kai grąžino pinigus, jų nepakako. A. Y. norėjo vis daugiau. Jis buvo svetimoje šalyje su šeima ir vaikais. Neskambino policijai, nes A. Y. teigė, kad turi ryšių su KGB. Buvo labai išsigandęs. 2014 m. spalio mėnesio pradžioje buvo dukros krikštynos, A. Y. buvo geras pažįstamas. Spalio mėn. suprato, kad yra priklausomas nuo A. Y., kai gavo pinigų iš jo. Spalio 1 d. A. Y. davė jam 21 000 JAV dolerių. Pinigai buvo reikalingi maistui, vaistams, buvo ką tik gimusi dukra, tuo metu gyveno su uošve. Jis išsaugojo tuos pinigus, galvojo, ką su jais daryti, ar gali juos leisti, ar grąžinti. A. Y. davė šiuos pinigus be jokių raštelių. Iš tos sumos išleido tik 2000 JAV dolerių. Turėjo planų, kaip juos grąžinti ir visi jie buvo teisėti. Jis gavo pinigus ir A. Y. manė, kad duoda juos ne už dyką, siūlė keliauti į ES ir pirkti telefonus. Tie pinigai nebuvo skirti pirkti telefonus. A. Y. turėjo pasiūlymų padidinti tą sumą, galbūt nusipirkti telefonus. A. Y. skolino pinigus ne vien jam (M. G.) padėti, o pasinaudoti jo judėjimo laisve, kad gautų pelno. Nebuvo susitarimo, kada reikės grąžinti pinigus. 2014 m. spalio 28 d. suprato, kad yra priklausomas nuo A. Y.. Jie atvyko į Vilnių turėdami planą pirkti telefonus „iPhone“ ir „iPad“, tačiau jis (M. G.) pasakė, kad to nedarys, buvo didelė konfrontacija. A. Y. norėjo, kad jam pinigai būtų grąžinti tuoj pat, tačiau jis (M. G.) pinigų neturėjo su savimi, jie buvo Minske. A. Y. pradėjo grasinti, kad kažkas blogo nutiks jo šeimai. Jis nesikreipė į policija, nes A. Y. minėjo, kad turi ryšių ir galės pasodinti jį į kalėjimą 8 metams. Su A. Y. keliaudavo traukiniais, autobusu ar A. Y. mašina, visuomet kartu. Kai juos tikrindavo, A. Y. pateikdavo savo ir jo pasą. Todėl jis ir turėjo tik vieną pasą, kai kreipėsi į policiją. A. Y. duodavo jam pasą, bet pats neidavo į banką, o jis eidavo ir grįžęs pasą atiduodavo A. Y.. Turėjo daug galimybių pabėgti, tačiau A. Y. visada laukdavo ir jis turėjo galvoti apie savo šeimą.

M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad prieš 6 mėnesius jis pasiskolino pinigų iš Baltarusijos piliečio ir iki nustatytos datos negalėjo jų grąžinti. Kai neatidavė pinigų, jam ir jo šeimai pradėjo grasinti. Nežinojo, ką daryti, buvo desperatiškas. Žmogus, iš kurio jis pasiskolino pinigų, yra A. Y.. A. Y. pasiūlė jam išeičių: pažinojo Baltarusijoje gyvenantį asmenį, kuriam priklausė Lietuvoje veikianti UAB „M.“. Prieš tai nežinojo apie minėtą įmonę ir kuo ji užsiima. Dėl to, kad jis turi Europos Sąjungos pilietybę, A. Y. jo paprašė, kad pagal įgaliojimą paimtų pinigų iš banko. Su šiuo įgaliojimu M. G. galėtų nueiti į DNB banką ir prašyti paskolos. Pinigų grąžinimo terminas buvo 2014 m. lapkričio 2 d. Tą pačią dieną A. Y. paėmė jo pasus, asmens tapatybės korteles, korteles, mobilųjį telefoną, kompiuterį ir visus PIN kodus. Nuo tos dienos jo gyvenimas buvo A. Y. rankose. Jam grasino, buvo 2 kartus sumuštas. Jis skambino į Jungtinės Karalystės ambasadą ir prašė pagalbos. Jam buvo pasakyta, kad turėtų išvykti iš Baltarusijos. Jis neišvyko, nes myli savo šeimą. Jis sutiko atlikti neteisėtus veiksmus, nors žinojo, kad tai buvo neteisinga. Jo nuomone, kai esi desperatiškas, neturi per daug pasirinkimo galimybių. 2014 m. lapkričio pabaigoje jis nuvyko į DNB banką. Prisistatė ir paprašė 30 000 JAV dolerių paskolos. Bankas nėra kvailas ir taip pinigų neduoda. Banko darbuotoja teigė, kad UAB „M.“ naudojasi banko paslaugomis, tačiau pinigų judėjimas buvo nepakankamas, kad jie suteiktų paskolą. M. G. nežino, bet spėja, kad UAB „M.“ buvo sukurta Rusijos ar Baltarusijos piliečių, kurie norėjo vykdyti pinigų plovimą per Lietuvą. Į DNB banką jis vyko 3-4 kartus. Kai bankas atsisakė suteikti 30 000 JAV dolerių paskolą, jis prašė mažesnės pinigų sumos, 20 000 ar 10 000 JAV dolerių tam, kad nors kažką duotų. Kiekvieną kartą, kai vyko į Vilnių, su juo vyko ir A. Y. su jo dokumentais. Banke A. Y. jam atiduodavo pasą. Jeigu nieko nepavykdavo gauti, jie grįždavo atgal į Minską. Sausio 12 dieną jis nusprendė, kad jam gana. Nusiuntė į banką elektroninį laišką ir pasakė, kad viską, ką prieš tai darė, buvo nelegalu ir paprašė, kad bankas iškviestų policiją. Jis parašė bankui, kad galėtų su jais susitikti sausio 13 dieną. Sausio 13 dieną nuvyko į banką ir ten buvo policija. Jis policijos pareigūnui pasakė savo tapatybę ir kad nori parašyti pareiškimą. Jį išsivežė ekonominė policija. Policija jo klausė, ar su juo banke buvo kitas asmuo. Jis atsakė, kad ne, nes buvo pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo paties atliktus veiksmus. Ekonominė policija jam davė tyrėjo mobilaus telefono numerį. Kitą dieną jis nuvyko į Jungtinės Karalystės ambasadą prašydamas pagalbos. Jie pasiūlė, kad jis parašytų oficialų pareiškimą policijai. Tuomet jis paskambino Ekonominės policijos tyrėjui. Šis atsiuntė mašiną, kad jį paimtų nuo Jungtinės Karalystės ambasados. Atsakydamas į teisėjo klausimus, M. G. parodė, kad nežino, kas yra parašyta įgaliojime, nes jis parašytas rusų kalba, bet žino, kad įgaliojimas suteikia jam teisę kalbėti su banku. Įgaliojimas buvo suklastotas, tikriausiai 2014 m. lapkričio viduryje. Jis nuvyko į interneto kavinę ir iš interneto atsisiuntė standartinę įgaliojimo formą. A. Y. jam davė antspaudo kopiją. Šio dokumento originalas neegzistuoja. Dokumentas buvo pagamintas naudojantis programa Photoshop. Dokumentą jis teigia klastojęs vienas. Įgaliojimas jam buvo reikalingas, nes tai buvo vienintelis būdas kalbėtis su banku. Su įmone UAB „M.“ turėjo bendrauti, nes jam buvo pasakyta naudotis šia įmone, kad gautų 30 000 JAV dolerių. Tai pasakė A. Y.. 2014 m. lapkričio 2 d. A. Y. pasakė, kad ieškojo būdo, kaip jis (M. G.) galėtų grąžinti pinigus. A. Y. pasakė, kad pažįsta UAB „M.“ savininką, UAB „M.“ ieško kapitono, kuris galėtų paskandinti laivą. Jis nežinojo, kokia veikla įmonė užsiima. Jis niekada nebuvo susitikęs su UAB „M.“ savininkais. Jam šį įgaliojimą reikėjo išversti iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. Šio dokumento kopiją jis nusiuntė į vertimų biurą Vilniuje. Tą pačią dieną, kai turėjo pirma susitikti su DNB banko darbuotoju, su A. Y. išvyko iš Minsko. Jie nuvyko į vertimų biurą ir pasiėmė notaro patvirtintą vertimą. Nuvyko į banką. Į banką jis ėjo vienas. A. Y. visada jo laukdavo apačioje. Į interneto kavinę ėjo kartu su A. Y., nes Baltarusijoje norint pasinaudoti internetu kavinėje reikia parodyti savo asmens dokumentą, tai A. Y. davė jo (M. G.) pasą. A. Y. pats neklastojo dokumentų, tik davė jam antspaudą ir A. B. kontaktinius duomenis. Nežino, bet A. B. veikė, kaip UAB „M.“ pagrindinis asmuo. Vienas įgaliojimas buvo suklastotas ir jį M. G. atidavė policijai 2015 m. sausio 13 d. Banke pateikė UAB „M.“ įgaliojimą ir savo tėvo testamentą. Testamentas taip pat buvo suklastotas. Jis tikėjosi, kad su šiuo dokumentu bankas lengviau duos pinigus. Aišku, testamentas banko nedomino. Pats sugalvojo suklastoti testamentą. Jį suklastojo naudodamasis programa Photoshop 2014 m. lapkričio mėnesį Minske. A. Y. neprašė suklastoti testamento, bet sakė, kad jis turi rasti būdų, kaip jam grąžinti pinigus. Tai dvejomis skirtingomis dienomis jis kartu su A. Y. nuvyko į interneto kavinę Minske, kur jis suklastojo minėtus dokumentus. Testamente buvo parašyta, kad tėvas jam testamentu palieka pinigų. Viena dalis pinigų, 1 100 000 JAV dolerių, ir kad sesei palieka pinigų. Tai buvo įsivaizduojama, atsitiktinė suma. Jis neturėjo iš tikro gauti testamente nurodytos pinigų sumos. Tai buvo psichologija, idėja, kad jam nuvykus į banką, parodžius tėvo testamentą, kad vieną dieną iš Amerikos gaus šią pinigų sumą, bankas lengviau duos UAB „M.“ pinigų. Kai A. Y. išgirdo sumanymą suklastoti įtariamojo tėvo testamentą, jis pasakė, kad turi kontaktų Kazachstane ir jie galėtų naudoti šį testamentą pinigų plovimui, todėl įtariamasis nusprendė išsiųsti elektroninį laišką bankui ir kreiptis į policiją, nes tai galėjo tapti nekontroliuojama. Žinojo, kad tai niekada nesibaigs. Jis ir A. Y. buvo draugai. A. Y. yra jo dukters krikštatėvis. Tai yra blogai pasibaigusi draugystės ir pinigų istorija. Atsakydamas į prokurorės klausimus, į M. G. parodė, kad nežino, ar UAB „M.“ turi internetinę bankininkystę. Kai DNB bankas atsisakė išduoti paskolą, tai buvo vienintelė galimybė kreiptis dėl įmonės kreditinės kortelės. Kreditinė kortelė buvo duota, bet nebuvo limito. Kai bankas davė kreditinę kortelę, jis iš karto kortelę atidavė A. Y.. 2014 m. lapkričio pabaigoje, sausio pradžioje, kai buvo Lietuvoje, banko darbuotojas jam pasakė, kad jis negaus paskolos UAB „M.“ vardu. Verslo klientų vadybininkas pasakė, kad UAB „M.“ yra per jauna įmonė, kad gautų paskolą. Ji buvo įkurta 2014 metų sausio mėnesį ir nebuvo jokio įmanomo būdo, kad ši įmonė galėtų gauti pinigų iš banko. Tai supratęs, t. y. kad nėra būdo, kaip jis galėtų gauti pinigų, banko darbuotojui išsiuntė elektroninį laišką ir paprašė policijos pagalbos. Žino, kad įvykdė nusikaltimą Lietuvoje. Atvyko čia prašyti pagalbos, nes nežinojo, ką daryti. A. Y. reikalavo, kad jis gautų pinigų iš banko, bet jis sakė, kad tai neįmanoma. Bandė prisiskambinti Lietuvos policijai iš Minsko. Jie pasakė, kad jis turi atvykti į Lietuvą ir parašyti pareiškimą. Galvojo, kaip galėtų susisiekti su banku, kad bankas susisiektų su policija. Jis tiesiog pranešė, kad 2015 m. sausio 13 d. apvogs banką ir prašė iškviesti policiją. Jis tikėjosi, kad bankas iškvies policiją, nesiruošė banko plėšti. Į banko pastatą įėjo kartu su A. Y. ir maldavo (tikėjosi), kad ten bus policija. Pamatė civiliai apsirengusį policijos pareigūną, priėjo prie jo, prisistatė ir pasakė, kad jam reikia parašyti pareiškimą. Pareigūnas davė jam popieriaus lapelį ir paprašė, kad ant jo parašytų savo vardą. Taip pat paprašė jo atsisėsti ir palaukti, kol atvyks policija. Eidamas į banką jis teigia A. Y. pasakęs, kad paskutinį kartą bandys gauti iš banko pinigų. Jis Baltarusijoje nedirbo, nes neturėjo leidimo dirbti ir nekalba rusiškai. Baltarusijoje gyveno, nes ten gimė jo dukra. 2014 m. lapkričio mėnesį bandė ieškotis darbo Norvegijoje, Anglijoje. A. Y. jam pasakė, kad jam neleis išvykti, kol jis negrąžins pinigų. Kai A. Y. paėmė jo daiktus, dokumentus, jis teigia į Baltarusijos policiją nesikreipęs, nes A. Y. jam pasakė, kad turi kontaktų su KGB. A. Y. jam sakė, kad jeigu jis būtų nuvykęs į policiją Baltarusijoje ir pasakęs, kad nesugeba grąžinti pasiskolintų pinigų, sėstų į kalėjimą nuo 8 iki 10 metų, todėl 2014 m. lapkričio 4 d. jis paskambino Jungtinės Karalystės ambasadai Minske ir paprašė pagalbos. A. Y. jam suteikė 2 dalykus: notaro antspaudą ir A. B. duomenis. Notaro antspaudas buvo ant dokumento, kurį jam suteikė A. Y., galbūt tai buvo jo žmonos automobilio kažkoks dokumentas. Jis nekalba ir nerašo rusiškai. Jis ir A. Y. nuvyko pas notarą Minske ir paprašė įgaliojimo bankui pavyzdžio. Notaras jiems nedavė antspaudo. Notarė jiems davė įgaliojimo pavyzdį. Jie turėjo įgaliojimo pavyzdį, rusų kalba. Jis dirbo kompiuteriu, o A. Y. iš savo telefono diktavo A. B. duomenis. A. Y. jam pasiūlė pasinaudoti UAB „M.“ vardu, kad galėtų grąžinti pinigus, liepė rasti būdą, kaip grąžinti pinigus, o jis (M. G.) stengėsi grąžinti pinigus. Kaip minėjo, norint naudotis internetine kavine Baltarusijoje, visada reikia pateikti asmens dokumentą. A. Y. turėjo jo dokumentą ir jį pateikė. Nežino, kur dabar yra jo dokumentai. Jis yra vienintelis asmuo, kuris prisiima atsakomybę dėl šių dokumentų klastojimo, nes bijo. A. Y. jį vertė tik grąžinti pinigus, bet būdo, kaip grąžinti, nenurodė. Jam buvo pasakyta, kad padarytų bet ką, kad tik grąžintų jam pinigus. Spausdino klaviatūra, bet nežino, kas yra A. B., kas yra UAB „M.“ ir negalėjo gauti antspaudo kopijos, tai pateikė A. Y.. Į banką visada eidavo pats, o A. Y. laukė apačioje, norėdamas įsitikinti, kad įtariamasis nepabėgs. Banko darbuotojai jį banke matė vieną.

Kaltinamasis A. Y. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad su M. G. susipažino Minske per savo sutuoktinę, kuri buvo sena M. G. sutuoktinės draugė, tarp jų buvo labai geri santykiai. M. G. buvo pristatytas kaip solidus žmogus, verslininkas, viešbučių Indonezijoje savininkas. Jo ir M. G. pažintis prasidėjo nuo to, kad M. G. turėjo problemų su kreditine kortele, todėl paprašė paskolinti 200 JAV dolerių. Susitikdavo šeimomis, vaikščiojo su vaikais, kartu praleisdavo daug laiko. Pokalbių metu M. G. domėjosi, kokiu verslu jis (A. Y.) užsiima. Pasakius, kad viena iš verslų krypčių yra mobiliųjų telefonų pardavimas, M. G. pasakė, kad turi gerą draugą Vokietijoje vardu Ch., kuris turi daug ryšių visame pasaulyje, tarp jų ir su „Apple“ gamintojais. 2014 m. rugsėjo 26 d. el. laišku M. G. pasiūlė įgyti 68 vnt. „iPhone5s“ telefonų po 100 JAV dolerių, patikino, kad kontaktas yra patikimas, todėl galima įgyti šiuos telefonus ir vėliau pelningai parduoti. Pasitaręs su sutuoktine, nutarė pasinaudoti šia galimybe, nes pasitikėjo M. G. sutuoktine, kuri sakė, kad jos vyras yra patikimas verslininkas ir problemų nebus. Jis 2014 m. spalio 1 d. Minske perdavė M. G. 12 000 JAV dolerių minėtų telefonų įgijimui. M. G. labai profesionaliai pateikdavo informaciją apie telefonus, nurodė, kad yra papildoma galimybė įgyti „iPhone 5s“ ir „iPhone 4s“ 100 vnt. Jis (A. Y.) bendrai perdavė M. G. 28 000 JAV dolerių. M. G. atveždavo jam ne visus užsakytus telefonus, o tik jų dalį – 4 vnt. be pakuočių, pakrovėjo, ausinių. Jis sėkmingai juos realizavo Minske. M. G. siūlė plėtoti verslą ir nupirkti kitą „Apple“ produkciją, bendra suma 38 000 JAV dolerių. M. G. perdavė jo (A. Y.) kontaktus Ch. ir jie toliau susirašinėjo trise. Jų visų buvo numatytas susitikimas Vilniuje 2014 m. spalio pabaigoje. Vėliau sužinojo, kad M. G. jokių derybų su Ch. nevedė. Ch. jam pranešė, kad jis yra pažįstamas su M. G., tačiau jis jį apgavo ir pavogė jo pinigus. M. G. pranešė jam (A. Y.), kad į minėtą susitikimą Ch. neatvažiuos ir prisipažino, kad jį (A. Y.) apgavo. M. G. paaiškino, kad turi didelių problemų, jį persekioja, nes turi atsiskaityti pagal skolas, gresia pavojus jo gyvybei. M. G. informavo, kad tuos pinigus panaudojo padengdamas savo skolas, to iš karto nesakė, nes jis (A. Y.) nebūtų paskolinęs jam tų pinigų. M. G. pranešė, kad turi daug galimybių, kad grąžintų tą skolą. Jis į tai atsakė, kad kreipsis į policiją Minske, nes pagal Baltarusijos įstatymus, tokiu būdu skolindamasis pinigus, M. G. padarė nusikaltimą. Tačiau M. G., suprasdamas tą situaciją, kartu su savo sutuoktine pradėjo prašyti, kad jis nesikreiptų į policiją. Tuo momentu, prieš dvi savaites, M. G. buvo paprašęs jo būti dukters krikšto tėvu. Jis nusprendė nepranešti policijai. 2014 m. lapkričio mėn. M. G. pasiūlė įsteigti įmonę dėl turistinių paslaugų teikimo, tačiau vėliau šis verslas nepasisekė. Po to M. G. informavo, kad 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje jis susitarė su Ch. dėl mobiliųjų telefonų teikimo. Tam, kad būtų daugiau realizuota, reikalinga įmonė, kuri būtų įsteigta Europoje. M. G. pasakė, kad jeigu jis (A. Y.) galėtų rasti tokią įmonę, tai jų verslas klestės. Jis susirado žmogų vardu A., kuris organizuoja verslą Lietuvoje, turi įmonę. Apie tai jis informavo M. G., kuris pasakė, kad yra galimybė gauti kreditą banke, taip vadinamą „overdraft“. DNB banko puslapyje buvo pateikta informacija, kad už prekes galima gauti paskolą, bet prekės lieka banko nuosavybe iki bus grąžinti pinigai. M. G. nurodė, kad tai yra lengvai įgyvendinama. Jis pagalvojo, kad tai puiki galimybė. M. G. pasiūlė, kad veiksmų atlikimui su šia įmone reikia gauti įgaliojimą. Jis buvo informuotas, kad UAB „M.“ steigėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Apie tai jis pranešė M. G., tačiau šis pasakė, kad jie nesiruošia daryti nusikalstamų veiksmų ir pasiūlė paruošti įgaliojimo tekstą, kad viskas galėtų veikti. Jis kreipėsi į notarą, kuris pasakė įgaliojimo tekstą. M. G. pasakė, kad reikia surinkti šį tekstą el. būdu, tačiau jis (M. G.) negeba to padaryti rusų kalba, todėl paprašė surinkti tekstą. Jie nuėjo į interneto kavinę „Sungate“ ir ten jis surinko įgaliojimo tekstą ir išsiuntė į M. G. el. paštą. M. G. paprašė supažindinti jį su bet kokiu prieinamu įgaliojimu. Jis turėjo įgaliojimą žmonos automobilyje, todėl nufotografavo jį ir su notaro antspaudu nuotrauką perdavė M. G.. Vėliau M. G. atsiuntė jau paruoštą įgaliojimą, taip pat informavo, kad telefonai iš Ch. atkeliaus į Vilnių 2015 m. sausio men. viduryje. Kadangi buvo įmonė, jie galėjo juos pardavinėti oficialiai, bent taip aiškino M. G.. M. G. taip pat pranešė, kad banke paprašė „overdrafto“ verslo plėtrai užstatant telefonus. 2014 m. viduryje su M. G. kartu atvyko į Vilnių. M. G. sakė, kad problemų nėra, nes kai bus telefonai, jie galės juos pateikti bankui ir gauti pinigų užstačius kažkokią dalį, tada padaryti dar vieną užpirkimą ir gauti daugiau pelno. Tuo metu pasitikėjo M. G., jie tęsė bendravimą šeimomis, kartu šventė šventes, M. G. buvo labai mandagus. Vėliau M. G. pasakė, kad telefonų pardavimui bus reikalinga banko kortelė, nes reikėjo nusiimti pinigus, jei prekės bus parduotos. 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie vėl kartu atvyko į Vilnių. Po susitikimo su bankininkais M. G. pranešė, kad reikia pakeisti įgaliojimą ir ten padaryti papildymus, nurodė, kokius papildymus. Jis atspausdino tai namuose Minske ir nusiuntė M. G., o šis – vertėjui. Be to, M. G. informavo, kad kortelės gavimui reikalingas antspaudas. Tai pasakė, kai jie buvo DNB banke Lvovo g. 25. M. G. pasakė, kad netoli yra įmonė, kuri užsiima antspaudų gamyba. Pagaminti antspaudo toje įmonėje nepavyko, nes neužteko tam tikrų dokumentų. M. G. iš jo (A. Y.) telefono parašė el. laišką UAB „M.“ buhalterei. Po to jie grįžo į Minską. M. G. sakė, kad tęsiant darbus reikalingas antspaudas. Jis susisiekė su A., kuris buvo kontaktinis UAB „M.“ asmuo, ir šis pateikė antspaudą be korpuso. Kito apsilankymo Vilniuje metu (2015 m. sausio mėn.) M. G. pasirašė kažkokį susitarimą su banku. Kaip jis suprato, M. G. gavo banko kortelę, kad būtų įnešami ir nuimami pinigai. Antspaudą ir dokumentus M. G. paprašė įdėti į jo (A. Y.) kuprinę. Tuo metu M. G. toliau teigė, kad viskas gerai, telefonai bus. 2015 m. sausio mėn. pradžioje M. G. informavo, kad pakvietė DNB banko darbuotojus į susitikimą mobilių telefonų parduotuvėje Antakalnio g. 102. Su draugu J. C. atvežė M. G. į tą parduotuvę. M. G. išsiuntė J. C. žinutę, kad bankininkai bus vėliau. Vėliau M. G. buvo atsiuntęs ir antrą žinutę, kad jis susitiko su bankininkais ir susitarė dėl „overdrafto“ gavimo ir kortelės aktyvavimo. Po šių įvykių M. G. informavo, kad reiks atvažiuoti į Vilnių ir viską aptarti notarų kontoroje. Ch. neperdavė telefonų, o M. G. sakė, kad tuoj tai bus padaryta, gal rytoj, gal poryt, prašė nueiti pas notarą ir pakalbėti kaip įtvirtinti jų susitarimą ir reikalus. Jie vaikščiojo po miestą ir atėjo į verslo centrą, kur yra bankas. M. G. sakė, kad ten ir notaras. Papietavus, M. G. nuėjo ieškoti, ar yra vietoje notaras, ir paliko jį (A. Y.). Jis laukė M. G. kelias valandas, buvo labai pavargęs, todėl fojė užmigo. Kai pabudo, buvo 15 ar 16 val., tačiau M. G. nebuvo. Bandė ieškoti M. G., tačiau jo nerado. Tai buvo 2015 m. sausio 13 d. Buvo šokiruotas, nes suprato, kad M. G. jį apgavo, pavogė jo pinigus. Dėl kito epizodo kaltinamasis A. Y. parodė, kad M. G. Minske maldavo, jog jis nesikreiptų į policiją. Kaip įrodymą, kad nesiruošia bėgti ir slėptis, spręsdamas problemą, perdavė jam (A. Y.) piniginę, kurioj buvo visi dokumentai, visos kreditinės kortelės. Kadangi Baltarusijoje nėra jokios atsakomybės už dokumentų laikymą, jokių minčių, kad yra neteisėta, nebuvo. M. G. labai įtikinamai įrodinėjo, kad jis yra draugas, maldavo, kad viską paimtų. Norėdamas padengti skolą, M. G. perdavė jam neseniai už jo pinigus nusipirktą kompiuterį, telefoną ir kolonėlę. Vėliau dar grąžino 800 JAV dolerių. M. G. perduotus dokumentus laikė namuose, tačiau M. G. naudojosi tais dokumentais, jis (A. Y.) buvo pats kaip piniginė. Jis nenorėjo, kad M. G. pasas būtų pas jį, bet suprato tai kaip gerų ketinimų parodymą, kaip užtikrinimą. Kai 2015 m. sausio 13 d. surašė Vilniuje pareiškimą, kitą dieną jau buvo Minske. Su juo susisiekė tyrėjas iš Lietuvos, kvietė į Vilnių. Jis informavo tyrėją, kad turi M. G. dokumentus, kai kurias kreditines korteles. Tyrėjas paprašė šiuos dokumentus atvežti, o jis taip ir padarė. Visi jų (kaltinamųjų) veiksmai nepriminė nusikalstamos veikos. Kaip suprasdavo iš M. G., visai tai yra legalu ir problemų negalėjo kilti. Pats suprato, kad pateikdamas bankui prekes ir gavęs nedidelę dalį šių prekių vertės, tai nėra kažkokia nusikalstama veika. Žinojo, kad reikės grąžinti bankui pasiskolintus pinigus. Pradėjo domėtis M. G. veikla ir sužinojo daug įdomių faktų apie jį, kaip sukčių, apgavusi ne vieną žmogų.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis A. Y. parodė, kad pripažįsta kaltinimą dėl sukčiavimo, kadangi nenumatė ir buvo prisidėjęs prie dokumentų suklastojimo, t. y. prie įgaliojimo, kuris buvo panaudotas, suklastojimo. Buvo neatsargus ir tai jo kaltė. Supranta, kad tai nusikalstami veiksmai. Kai gamino tą įgaliojimą, nesuvokė to, jie nesiruošė nieko apgaudinėti, planavo dirbti ir net nekilo mintis, kad gali susidaryti tokia situacija. Pasitikėjo M. G. net po pinigų praradimo, kadangi jis buvo geranoriškas, pastoviai kažką žadėjo, buvo pateikęs 13 ar 14 telefonų. Kai M. G. paprašydavo savo dokumentų, visada jam atiduodavo. Dokumentus laikė namuose. Kertant sieną M. G. savo dokumentus pateikdavo pats, o kirtus sieną, juos grąžindavo jam (A. Y.). Kai jie važiuodavo į Vilnių, M. G. pasakydavo, kad jam reikalingas Didžiosios Britanijos pasas ir jis (A. Y.) jam atiduodavo. M. G. reikalaudavo paimti pasą, nors jis (A. Y.) sakė, kad dokumentų nereikia. Jo tikslas, nuvažiavus į policiją, atiduoti dokumentus, taip pat banko korteles. Skolinant pinigus M. G. nebuvo sudaromos rašytinės sutartys, verslas buvo vystomas remiantis draugiškais santykiais ir jų sutuoktinių ilgamete draugyste. Nors M. G. jį apgavo, toliau tęsė verslo santykius, nes M. G. sakė, kad turi rimtų problemų, kalbėjo apie gresiantį pavojų jo gyvybei, aiškino, jog verslas su telefonais yra realus ir viskas bus gerai. Kadangi UAB „M.“ savininkas buvo Baltarusijoje, tuo metu gauti legaliai jo įgaliojimą buvo problematiška. Kai M. G. pasiūlė suklastoti įgaliojimą, nebuvo kilusi mintis, kad apgaudinėjama, todėl sutiko su tokiu M. G. pasiūlymu. Jis (A. Y.) pats surado UAB „M.“. Pasidomėjo pas pažįstamus, ar kas nors turi įmonę, kuri vykdytų veiklą Lietuvoje ilgiau kaip metus, nes banko svetainėje buvo nurodytas toks reikalavimas. Vienas pažįstamas A., jo pavardės nežino, pasakė, kad turi pažįstamą su įmone. Šią informaciją prašė pateikti M. G., o šią informaciją pateikus, pasakė, kad reikalingas įgaliojimas. Viską darė pagal M. G. rekomendacijas, o šis nesiūlė pirkti šios įmonės. Jo santykis su UAB „M.“ pasibaigė, kai visą informaciją pateikė M. G.. Negavo jokių įmonės dokumentų, žinojo tik įmonės pavadinimą ir jos direktoriaus vardą bei pavardę – A. B.. Taip, įmonės vardu norėjo gauti „overdraftą“. M. G. jį įtikino, kad tame nėra nieko blogo. Būtų grąžinę įmonės vardu paskolą. Jis nekontroliavo jokių M. G. el. pašto dėžučių, tačiau kartais, norėdamas prisijungti prie savo el. pašto dėžučių, pasinaudodavo jo (A. Y.) telefonu. Ne jo iniciatyva M. G. perdavė jam savo dokumentus. M. G. pats tai pasiūlė. Kadangi Baltarusijoje nėra tai draudžiančio įstatymo, jis ir priėmė M. G. dokumentus. Tai, kad M. G. davė jam savo dokumentus ir kitus daiktus, sulaikė jį nuo kreipimosi į policiją. Kreipėsi į policiją Lietuvoje, nes elgėsi emocionaliai, būtų kreipęsis ir Baltarusijoje, tačiau po pareiškimo surašymo buvo sulaikytas. Negali tiksliai pasakyti sumos, kurią perdavė M. G., nes visa informacija buvo telefone, kurį paėmė. Yra perdavęs M. G. ne mažiau kaip 28 000 JAV dolerių sumą. Jo advokatas buvo surašęs M. G. laišką, tai buvo advokato darbas siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Į DNB banką skambino vieną kartą – 2015 m. sausio 13 d. pasidomėti, ar M. G. nebuvo atvykęs į banką. M. G. tuo metu planavo eiti pas notarą, kuris buvo 4 aukšte, tačiau ten M. G. nebuvo, todėl paskambino banko darbuotojui. Jam priklauso el. pašto dėžutė adresu (duomenys neskelbtini), rašė iš jo Ch. ir M. G., tačiau V. K. nerašė.

Liudytoja V. K. apklausiama teisme parodė, kad ji yra UAB „L.“, kuri teikia buhalterines paslaugas, vadovė. Nuo 2014 m. ši įmonė pradėjo prekiauti bendrovėmis, bendradarbiaujant su Latvijos įmone, pagal kurios užsakymą buvo įsteigta UAB „M.“ ir vėliau per Latvijos įmonę parduota. Ji (liudytoja) UAB „M.“ įsteigė kaip fizinis asmuo. Neprisimena, kam ši įmonė buvo perleista. Kiek pamena UAB „M.“ buvo parduota 2014 m. Šiuo metu UAB „M.“ perleidimo aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, kad jai skambino ir ieškojo UAB „M.“ vadovo, tačiau ji jokios informacijos negalėjo pateikti. Asmeniškai įmonės akcijų pirkėjo nematydavo, nes pirkėjai kreipdavosi ne į ją, o į Latvijos įmonę. UAB „M.“ naujo akcininko dokumentus turėjo, nes jų reikėjo sutarčiai, tačiau juos atsiųsdavo Latvijos įmonė. Kiek atsimena, UAB „M.“ pirkėjas buvo Baltarusijos pilietis A. B.. Pati įmonė įsteigiama elektroniniu būdu, atidaroma ir banko sąskaita. Ji perdavė UAB „M.“ dokumentus, t. y. juos kažkas atsiėmė po skambučio iš vyro, kurio telefonas buvo nurodytas, pasakius, kad atvažiuos jo draugas. Prieš pardavimą Latvijos įmonė visada atsiųsdavo naujo savininko paso kopiją, todėl ji matė, kas atsiima dokumentus. Šiuo atveju matė, kad atsiėmė ne A. B., nors tas asmuo ir prisistatė kaip A.. Dar paklausė jo, kur bus vedama buhalterinė apskaita, o asmuo atsakė, kad netoli yra įmonė, kuri tuo užsiims. Su teismo salėje sėdinčiais asmenimis neteko bendrauti, A. Y. ir M. G. pavardės jai negirdėtos.

Pagarsinus liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 30 d. buvo UAB „M.“ vienintelė savininkė. Įmonė buvo bendro pobūdžio veiklą vykdanti įmonė. Ji ją pirko tam, kad vėliau parduoti ir gauti pelno už tai. Vėliau, kai atsiranda kitas savininkas, jie konkretizuoja veiklą, sudaro sutartis, tvarko buhalteriją ir t. t. 2014 m. sausio 22 d. į ją per UAB „S.“ kreipėsi asmuo, vyriškis, norintis nupirkti UAB „M.“. „S.“ yra tarpininkas parduodant įmones. Šios įmonės tarpininkas, skambinęs jai, el. paštu atsiuntė visus reikiamus dokumentus įmonės perregistravimui ir naujo savininko A. B. paso (Baltarusijos) kopiją bei visus jo pasirašytus dokumentus. Po to, kai gavo šiuos dokumentus, jai į mobilų telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs A. B., kuris pasakė, kad į dokumentų atsiėmimą atvyks ne jis pats, o kitas jo asmuo. Paties A. B. ji niekada nėra mačiusi. Pamena, kad neužilgo prie jos ofiso (duomenys neskelbtini) atvyko dokumentų pasiimti vaikinas. Ji dar paklausė, ar jis pageidaus, kad jų įmonė suteiktų buhalterines paslaugas. Vaikinas pasakė, kad nereikės, turi savo buhalterę, po ko jie išsiskyrė. Kontaktų, su kuo bendravo dėl įmonės pardavimo, dabar nežino ar yra išsaugojus, o dokumentus, kuriuos gavo el. paštu, turi savo ofise (originalai yra dėl akcijų pirkimo pas ją). 2014 m. lapkričio pabaigoje skambino vyriškis ir teiravosi dėl šios įmonės savininko, nes įvyko kažkokia apgaulė su didele suma pinigų. Daugiau nieko neaiškino, minėjo, kad kreipėsi į Baltarusijos policiją (2 t., b. l. 144–146). Papildomos apklausos metu liudytoja V. K. patikslino, kad Vilniuje, prie jos ofiso atvyko atsiimti UAB „M.“ dokumentus tikrai ne A. B. (nes ji turėjo jo Baltarusijos piliečio paso kopiją). Kadangi įmonė buvo steigiama pagal notarinį įgaliojimą, kurio kopiją pateikia, visi dokumentai buvo perduoti minėtam asmeniui. 2014 metų lapkričio mėnesį paskambino kažkoks vyriškis teigdamas, jog UAB „M.“ direktoriumi prisistatęs asmuo išviliojo iš jo (ar kaip iš asmens, ar iš jo firmos) didelę sumą pinigų ir prašė jos suteikti informaciją apie šios firmos direktorių. Ji paaiškino, kad UAB „M.“ akcijos yra perleistos Baltarusijos piliečiui (neįvardindama jo) ir daugiau jokios informacijos suteikti negali. Vyriškis teigė, kad bandys kaip nors ieškoti šios įmonės savininko. Jis prisistatė nelietuvišku vardu, lyg ir ,,V.“, bet liudytoja tuo nėra tikra, gali klysti. 2014 m. gruodžio 23 d. ji į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo el. laišką anglų kalbą iš adresato ,,A. A., (duomenys neskelbtini)“, kurio esmė buvo, kad jie ieško informacijos apie registruotą Lietuvoje įmonę UAB „M.“ ir kreipsis į policiją dėl pinigų dingimo. Taip pat jos buvo prašoma suteikti informaciją apie įmonės UAB „M.“ prieigos raktą (skaičių kombinaciją-kodą), taip vadinamą „ESI“, tikslu pamatyti, kas yra įmonės savininkas (jo asmens kodą, gyvenamąją vietą). Tuo metu ji į minėtą el. laišką neatsakinėjo ir jokios informacijos nesuteikinėjo, nes minėtą informaciją galima gauti oficialiai, kreipiantis į registrų centrą, kur už 10 Lt sumą išduodama oficiali pažyma (2 t., b. l. 148–149). Papildomos apklausos metu liudytoja V. K. patikslino, kad 2014 m. pradžioje buvo įsteigta įmonė UAB „M.“, kurios direktore ji buvo nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 30 d. Kai buvo elektroniniu būdu suformuotas prašymas VĮ Registrų centrui atidaryti įmonę, kurio metu prašė įnešti į bendrovės kaupiamąją sąskaitą įstatinį kapitalą. Jis šiuo atveju buvo „įneštas“. Po to buvo „atidaryta“ įmonė UAB „M.“. Jos vardu atidaryta AB DNB banko kaupiamoji sąskaita tapo minėtos įmonės atsiskaitomąja sąskaita. Ji jokių šios įmonės elektroninės bankininkystės kodų-slaptažodžių kortelių neturėjo, naudojosi asmeniniu AB DNB banko kodų generatoriumi. Ji parduodant šią įmonę tik gavo visą įstatinio kapitalo sumą. Daugiau jokių piniginių pervedimų, susijusių su šia įmone, po jos pardavimo neatliko. Minėtu asmeniniu AB DNB banko generatoriumi naudojosi tik ji vienintelė. Ji yra ir įmonės „L.“ direktorė nuo pat šios įmonės įsteigimo. Tai yra buhalterinių paslaugų įmonė. Atsakydama į klausimą, ar jungėsi 2014-2015 metais prie UAB „M.“ el. bankininkystės, ar atliko kokius nors piniginius pervedimus, liudytoja V. K. parodė, kad ji jokių piniginių pervedimų tikrai nėra dariusi, išskyrus, kaip minėjo, dėl įstatinio kapitalo. Galėjo, kaip UAB „M.“ įgaliotas atstovas, 2014 metais kreiptis į AB DNB banką, kad būtų išduotos UAB „M.“ el. bankininkystės kortelės ir su ja, kaip įgaliotu atstovu, būtų sudaryta el. bankininkystės sutartis. Jei tai buvo padaryta, tai ji el. bankininkystės korteles, išduotas UAB „M.“ vardu, perdavė atvykusiam atsiimti firmos dokumentų asmeniui. Pati ji tikrai nevyko į Baltarusijos Respubliką ir jokių dokumentų, susijusių su šios įmonės pardavimu-pirkimu, neperdavinėjo. Dėl jai pateikto AB DNB banko išrašo su el. prisijungimais (bandymais prisijungti) prie UAB „M.“ banko sąskaitos 2014 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais ir 2015 m. sausio 8 d. nieko negali paaiškinti. Pardavus įmones, ji kreipėsi visada į banką, kad būtų atjungta nuo banko generatoriaus dėl tolimesnių prisijungimų panaikinimo. Pardavus UAB „M.“ turėjo būti analogiškai. Ji fiziškai negalėtų atlikti jokių pervedimų UAB „M.“ vardu, nes ši įmonė nėra priskirta prie jos banko generatoriaus (2 t., b. l. 164–165).

Po liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytoja teismui papildomai parodė, kad neatsakė į minėtą el. laišką, nes tai konfidenciali informacija, o ji nežino, kas prašo duomenų. Dabar neatsimena el. pašto, iš kurio gavo el. laišką, pavadinimo.

Daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. sausio 19 d. protokolu liudytoja V. K. pateikė VĮ „Registrų centro“ išrašą, įgaliojimą ir jo vertimą, Baltarusijos piliečio A. B. paso kopiją ir el. laišką (2 t., b. l. 150–163).

Liudytojas J. K. apklausiamas teisme parodė, kad su A. Y. yra draugai nuo 2010 m. Matė M. G. porą kartų, susipažino per A. Y., kai šis buvo atvažiavęs į Vilnių. Susitiko su A. Y. stotyje, kartu buvo M. G.. Visi nuvažiavo į Lvovo g., kur M. G. kažkur išėjo, o jis su A. Y. liko automobilyje. Kitą kartą taip pat kažkada važiavo trise iki Antakalnio g., į kažkokią parduotuvę dėl telefono, kur M. G. pasiliko. Nežino, ar juos (M. Y. ir M. G.) sieja verslo reikalai, jie šnekėjo apie telefonus. Jis ir pats susidomėjo, klausė apie telefonus, ar jie iš Amerikos. M. G. į parduotuvę važiavo su krepšiu, su juo ir išlipo, o jis (liudytojas) su A. Y. liko automobilyje. Suprato, kad tikslas buvo dėl telefonų. Kažkas iš jų jam davė dėžutę nuo telefono su ausinėmis ir pakrovėju, bet be telefono. M. G. turėjo jo (liudytojo) telefono numerį, buvo siuntęs jam žinutę, kurią turėjo perduoti A. Y., kad M. G. nuvyko į DNB banką. Tai buvo prieš dvejus metus. A. Y. paprašė jo paliudyti dėl vežiojimų ir dėl minėtos žinutės. M. G. jam rodė telefono dėžutes, siūlė pirkti telefoną iPhone 5s. A. Y. skambino jam ir sakė, kad jį apgavo M. G..

Liudytoja J. P. apklausiama teisme parodė, kad 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje dirba DNB banke finansų konsultante, šiuo metu yra išėjusi tikslinių atostogų. Pamena M. G., kurį matė pas savo kolegę, jis atidarinėjo sąskaitą. Datos neatsimena, apie 17.00 val. kolegos V. M. ir A. R. pasakė, kad turi klientą, kuriam reikalinga konsultacija, o ji pati dirba su VIP klientais. Minėjo, kad jis paveldėjo didelę pinigų sumą, jį domino sąskaitos ir kitų banko produktų gavimas. Ji pateikė M. G. savo vizitinę kortelę ir sutarė dėl konsultacijų vėlesniam laikui, nes ji neturėjo laiko. Pradinius dalykus atliko V. M., t. y. atidarinėjo sąskaitą. Po kurio laiko M. G. atsiuntė jai el. laišką, kuriame nurodė, kad paveldėjo pinigus, kuriuos nori perkelti į Lietuvą, norėjo kortelės ir el. bankininkystės, kad galėtų pinigus valdyti nuotoliniu būdu, nes gyvena kitoje šalyje. Buvo kalba tik apie fizinio asmens sąskaitą ir banko produktus, nes verslo klientų ji neaptarnauja, jais rūpinosi A. R.. Kai reikia suteikti paslaugas užsienio piliečiui, banko prevencijos departamentas tikrina visus dokumentus ir pasako, kokius banko produktus galima suteikti. Jai asmeniškai dėl M. G. įtarimų kilo, nes, jeigu gerai pamena, buvo paveldėta 3 mln. suma. M. G. sakė, kad turi paveldėjimo dokumentą, patvirtintą notaro. Kilo klausimas, kodėl jis viską daro Lietuvoje, nors bazuojasi kitose valstybėse. Ji iš banko prevencijos departamento gavo atsakymą, kad galima jam suteikti tik sąskaitą be nuotolinio valdymo. Apie tai ji pranešė M. G. el. paštu.

Teisminio bylos nagrinėjimu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. P. duoti parodymai, kad 2014 m. lapkričio mėnesio viduryje kolegė (V. M.) jai pristatė klientą M. G., paaiškindama, kad šis asmuo gavo JAV doleriais palikimą ir pageidauja, kaip fizinis asmuo, atidaryti sąskaitą bei daryti įvairias investicijas. Asmeniškai su šiuo klientu ji nebendravo, bet jį matė banko patalpose. Šiam klientui ji padavė jos vizitinę kortelę su nurodytais kontaktais. 2014 m. lapkričio 27 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) ji gavo laišką anglų kalba, kuriame klientas prisistatė kaip M. G.. Jis rašė, kad gyvena Indonezijoje, bet yra Didžiosios Britanijos pilietis ir dažnai keliauja po Europą, todėl norintis turėti sąskaitą kokiame nors Europos banke. Taip pat jis minėjo, kad iš savo tėvo turi gauti palikimą pagal testamentą. Jis su laišku atsiuntė ir dokumentus anglų kalba su atliktu vertimu į lietuvių kalbą. Laiške M. rašė, kad nori valdyti savo jau anksčiau atidarytą DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš bet kokios pasaulio vietos, t. y. pageidavo el. bankininkystės, kad jis galėtų tinkamu metu atlikti bet kokius mokėjimus ir teiravosi, kokie mokesčiai bus taikomi. Taip pat jis pageidavo įsigyti DNB banko mokėjimo kortelę savo vardu su galimybe išimti/papildyti sąskaitą piniginėmis lėšomis ir ja disponuoti visame pasaulyje. Jai kilo įtarimas dėl M. G. atliekamų kažkokių nelegalių veiksmų, nes testamente buvo nurodyta, kad jo palikimu paveldėta 1 868 000 JAV dolerių suma ir jo sesers paveldėta 1 100 000 JAV dolerių suma būtų pervesta per jo sesers sąskaitą, esančią JAV banke. Ji pakartotinai kreipėsi į DNB banko prevencijos departamentą, išsiuntė el. paštu užklausą dėl M. G. pageidaujamų paslaugų galimybės. Po atlikto patikrinimo buvo gautas atsakymas, kad M. G. leidžiama naudotis tik DNB banko sąskaita, t. y. kad jis bet kokias pinigines lėšas ir operacijas gali atlikti tik pats fiziškai atvykęs į bet kurį DNB banko filialą. Užsienyje jis jokių bankinių pavedimų negalėtų atlikti. Po šio sprendimo M. G. buvo informuotas el. laišku apie tai, kad jam suteikiama teisė naudotis tik DNB banko sąskaita, be jokių kreditinių kortelių ir el. bankininkystės, nes, pagal banko politiką, jei asmuo neturi jokių sąsajų su Lietuva (čia nedirba, negyvena, neturi jokių socialinių ryšių), suteikiamos tik mažos rizikos paslaugos. Kiek jai žinoma, tai šio kliento asmeninėje sąskaitoje nebuvo jokių piniginių įplaukų ir vykdyta jokių atsiskaitymų. Kaip fizinis asmuo, šis klientas nepageidavo gauti jokios paskolos. Nežiūrint į tai, M. G. pageidavo susitikti, bet dėl įtempto darbo grafiko toliau šiuo klausimu su juo bendravo lyg ir kolega A. R.. Šį klientą, kurį jai kolegė pristatė kaip M. G., ji paskutinį kartą matė 2015 m. sausio 13 d. prie DNB banko filialo, tačiau į banką jis nebuvo užėjęs (1 t., b. l. 172–173).

Po liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytoja teismui papildomai parodė, kad gali būti, kad pakartotinai buvo kreiptasi į departamentą, nes V. M. kreipėsi, kad sąskaitą atidarytų. Kai ji kontaktavo su M. G., sąskaita jau buvo atidaryta. Ji pakartotinai kreipėsi, ar galima kitas paslaugas suteikti. Kai ji informavo M. G., kad bankas negali suteikti kitų paslaugų, jis vėl parašė, kad jam reikia, minėjo, kad indėlį galėtų pasidėti banke, davė lyg tokį kaip saugumą, kad galėtų taupyti pas juos ir disponuoti. Taip jis parašė po banko neigiamo atsakymo. Tada kontaktas su juo nutrūko. A. R. jai pranešė, kad kažkas vyks, nes M. G. parašė laišką, kad kažką negero darys. M. G. nurodytą dieną matė jį DNB banko skyriaus Lvovo g. 25 fojė. Jis buvo vienas, vaikščiojo kaip neramus žmogus. M. G. jai buvo nurodęs, kad yra įmonė atidaryta ir jis yra įgaliotas asmuo, įmonė nori kredito. Pas ją jis nepildė jokių dokumentų, bet pas V. M. galėjo pildyti, kad atidarytų sąskaitą. Ji jokio banko produkto jam nesuteikė, buvo susirašinėjimas tik laiškais. Kaip fizinis asmuo, M. G. dėl kredito ar paskolos į ją nesikreipė. Jam banko sąskaitą atidarė ne ji, o V. M.. Nepamena, kokį el. pašto adresą naudojo M. G., reikia žiūrėti atspausdintus el. laiškus. Kiek pamena, jokie pinigai į M. G. sąskaitą ar iš jos nebuvo pervesti.

Daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. balandžio 10 d. protokolu liudytoja J. P. pateikė el. laiškus – susirašinėjimą su M. G. (1 t., b. l. 174–197).

Liudytojas A. R. apklausiamas teisme parodė, kad yra matęs M. G., kuris 2014 m. pabaigoje buvo atėjęs pas jį, kai jis dirbo DNB banke verslo klientų vadybininku. Gavo kontaktą iš vadovės ar kontaktų centro, kad klientui reikia suteikti konsultaciją dėl paskolų. Prieš tai dar gavo įmonės finansines ataskaitas, nes prieš konsultacijas prašo, kad jos būtų pateiktos, kad galėtų jas įvertinti. Pamačius tuos dokumentus, jam pasirodė įtartina, nes balansas buvo 0, t. y. visiškai lygus, o tai būna retai, todėl pagalvojo, kad tai bus slaptas pirkėjas. Su klientu buvo susitikęs banke, klientas papasakojo apie savo verslą, kam reikia pinigų. Klientas norėjo „overdrafto“, tikslios sumos nepamena, laiškuose turi būti nurodyta. Kontaktų centras dažniausiai iš karto paprašo dokumentų arba jis (liudytojas) pats paprašo prieš konsultaciją. Šiuo atveju jis turėjo tuos dokumentus (finansinius) prieš atvykstant klientui. Klientas kreipėsi su įmonės įgaliojimu. Įmonės pavadinimo nepamena, gali būti UAB „M.“. Buvo pateikti pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas. Įgaliojimas buvo pateiktas susitikimo metu, nors konsultuojant jis nėra būtinas, nes tai tik pokalbis, t. y. pirminė konsultacija su kliento pateiktais dokumentais. Tuo metu įsitikinti, ar asmuo tikrai yra įgaliotinis, nėra poreikio. Klientas pateikė jam įgaliojimą, kurį jis nuskenavo, taip pat asmens dokumentą. Jeigu būtų vykę tolesni santykiai, būtų giliau žiūrėjęs. „Overdrafto“ esmė – tai kredito limitas sąskaitoje, trumpalaikis finansavimo šaltinis. Bankas laiko kaip finansavimą, paskolą. Tai galimybė eiti į minusą, tačiau pinigai turi grįžti. Kai įmonė prekiauja, ji turi ir įplaukiančių lėšų, tie pinigai grįžta į sąskaitą, pasidengia. Gauti „overdraftą“, reikia turėti ne tik sąskaitą banke. Su M. G. bendravo susitikimo metu gyvai, buvo susitarę susitikti ir klientas atvyko sutartu laiku. Liudytojo vertinimu, prieš susitikimą gauti dokumentai buvo netikri, nes skaičiai pelno (nuostolių) ataskaitoje ir balanse buvo pernelyg lygūs, ko nebūna realybėje. Į juos pasižiūrėjus akivaizdžiai matėsi, kad jie ištraukti iš interneto, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Jų forma buvo ne tokia, kokia naudojama Lietuvoje, o įmonė buvo Lietuvos, be to, anglų kalba. Pagalvojo, kad tai slaptas pirkėjas, nes banke būna tokių patikrinimų kaip aptarnaujami klientai. Pirma mintis, kad tikrina darbo kokybę. Susitikimas buvo ilgas, buvo paprašyta papasakoti apie verslą, kurį buvo prašoma finansuoti. Klientas (M. G.) pasakojo, kad pardavinėja telefonus „iPhone“ į Rusiją, Kazachstaną ir pan. Jis (liudytojas) papasakojo, kokiu būdu bankas vertina ir suteikia finansavimą, aiškinosi, kokių priemonių reikia, t. y. kad reiktų įkeisti atsargas, kur tie telefonai yra, koks galutinis rezultatas. Jautė, kad nieko neįvyks, nes viskas atrodė dirbtinai. Besikalbant M. G. pateikė įgaliojimą ir asmens dokumentą, kuriuos jis (liudytojas) nuskenavo. Nebuvo kalbėta, kad dokumentai tinkami ar ne, nes tie dokumentai buvo tiesiog netikri, apie tai klientui nesakė. M. G. paaiškino, ką veikia, kad reikia pinigų apyvartinėms lėšoms, kad galėtų išsipirkti telefonus, sakė, kad įmonei reikia „overdrafto“. Jis (liudytojas) nedavė pildyti jokių blankų. Pirmas susitikimas buvo konsultacinis. Kadangi iš karto matėsi, kad nieko nebus, tai nieko susitikimo metu nieko ir nepildė, tiesiog buvo suteikta konsultacija. Nevertino rimtai kliento prašymo. Kuomet norima apyvartinių lėšų, pildomos paraiškos, tikrinami duomenys, renkama visa dokumentacija. Pirminiam įvertinimui nereikia visos dokumentacijos, pakanka finansinių ataskaitų. Po visos informacijos suteikimo ir įvertinimo priimamas sprendimas. Suteikti ar nesuteikti paskolą, sprendžia 4 žmonės. Jis (liudytojas) tik siūlo, o sprendimą tvirtina kiti žmonės. Šiuo atveju nebuvo detalaus patikrinimo. Tai nebuvo išskirtinis atvejis. Pas juos dažnai ateina užsieniečiai, kurie įsteigia įmonę ir prašo pinigų. Nemažai tokių „tuščių“ įmonių steigia ukrainiečiai, baltarusiai. Tai tarsi „tranzitinė“ kompanija, per kurią daromi atsiskaitymai. Realios veiklos Lietuvoje nėra, jis tai išsiaiškino susitikimo metu, todėl to vertinimo tolesnio ir nebuvo, nes jo ir nereikėjo, kadangi įmonė veiklos nevykdė ir finansai netikri. Kai bankui atsiuntė finansinius dokumentus, iš jų aiškiai matėsi įmonės pavadinimas – UAB „M.“. Internete galima pamatyti jos apyvartą, darbuotojų skaičių, bankas naudoja svetainę, kurioje matosi apyvartos ir finansiniai duomenys. Šiuo atveju tokios bendros informacijos, kurią galima gauti, užteko prieš ateinant klientui ir žinant, kad nepadės žmogui. Apie ką šnekėjo antro susitikimo metu, nepamena. Kažkuriuo metu buvo kalbama apie paveldėjimą, kad turi gauti iš JAV kažkokią pinigų sumą, kad būtų galima pervesti pinigų į sąskaitą. Apie tai informavo J. P. ir V. M.. Jis (liudytojas) su grynais pinigais nedirba, todėl perdavė tą informaciją joms. M. G. kalbėjo su juo, kad gavo paveldėjimą ir nori jį pervesti į DNB banko sąskaitą. Istorija su šiuo klientu pasibaigė asmeniniu el. laišku, kad jo šeimą laiko įkaitais, klientas atvyks pasikeisti valiutą. Šis el. laiškas buvo persiųstas banko prevencijos skyriui ir vadovui. Bankas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Asmeniškai į prevencijos skyrių nesikreipė, nes žinojo, kad paskola nebus suteikta. Buvo tą dieną banke, kai M. G. planavo atvykti. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu viskas buvo šviežia, todėl parodymai detalesni. Nepamena susirašinėjimo su M. G.. Klientas bandė pagrįsti, kad reikia įmonei daug pinigų, o tada buvo staigus šuolis iš didelės sumos į mažesnę. Tada pradėjo tą pareiškimą vertinti dar blogiau, nes pradžioje prašė daug, o vėliau – bent kažkiek. DNB banke pateikimas el. paštu laikomas pakankama priemone kreiptis dėl kredito. Net žodinis prašymas suteikti kreditą laikomas pakankamu. Dėl M. G. pateiktų dokumentų bankas nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Tik iš savo patirties gali nuspręsti, kad jie blogi. Pirminių konsultacijų metu, kai asmuo atsiunčia nepasirašytus dokumentus, darbuotojai nepuola juos perduoti prevencijos departamentui. Buvo gavęs skambutį, tik nežino iš ko. Telefono numerį buvo perdavęs prevencijos skyriui. Iš pradžių skambinantysis kalbėjo anglų kalba, bet sunkiai sekėsi, po to paklausė, ar gali kalbėti rusiškai, asmuo teiravosi, ar M. G. atvyko į banko skyrių. Jis (liudytojas) turi teisę pasakyti klientams neigiama atsakymą, bankui nereikia priimti oficialaus sprendimo dėl atsisakymo suteikti kreditą. Su M. G. praktiškai, kur prasidėjo, ten ir pasibaigė, t. y. pirminėje stadijoje, konsultacijos ribų neperžengė, nesvarstė, ką daryti, kad gautų tą kreditą. Pirmą kartą išgirdo UAB „M.“ pavadinimą, kai gavo finansinę ataskaitą. Ši įmonė buvo registruota bankinėje sistemoje, nes turėjo sąskaitą. Negali patvirtinti, ar M. G. prašė atidaryti sąskaitą UAB „M.“ vardu, nes sąskaita jau buvo atidaryta prieš tai. Kas ją atidarė, nežino. Gauti „overdraftą“ galima ir be įkeitimo, reikia sąskaitos istorijos, įmonės istorijos, apyvartos, be to, įmonė turi veikti 2 metus. Oficialiai turi būti parašas ant paraiškos kreipiantis dėl kredito, prie jos pridedami ir dokumentai. Tai proceso pradžia, jeigu oficialiai žiūrint. Įgaliojimas esmės nesudarė, jam (liudytojui) jis nebuvo reikalingas. Nepamena, kad buvo atsakyta, kad kreditas nebus suteiktas. Prieš minėtą laišką dėl atėjimo į banką pagrobti pinigus buvo kreiptasi ir dėl mažesnės sumos. Su M. G. buvo kalbėta apie užstatą, tačiau susitikimo metu paaiškėjo, kad užstato Lietuvoje nebuvo. M. G. turėjo omeny telefonų atsargas. Jis (liudytojas) suprato, kad kreditas buvo reikalingas apyvartinėms lėšoms, o konkrečiai telefonų įsigijimui. Asmeniškai nesilankė telefonų parduotuvėje Antakalnio g. 2, automobiliu M. G. nevežė. Nepamena, ar buvo pateikti dokumentai, susiję su telefonų pirkimais. M. G. nerodė jam telefono kaip pavyzdžio. Nekreipė dėmesio, iš kurios ir iš kiek el. pašto dėžučių M. G. rašė.

Teisminio bylos nagrinėjimu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. R. 2015 m. sausio 19 d. duoti parodymai, kad 2014 m. lapkričio 17 d. į savo darbinį elektroninį paštą gavo laišką iš (duomenys neskelbtini), jų banko kliento M. G., kuris jam nurodė, jog nori gauti paskolą apyvartinėms UAB „M.“, kuriai jis atstovavo, lėšoms. Taip pat jis rašė, kad jo tėvas po mirties testamentu jam paliko 1,8 milijono JAV dolerių palikimą, kuriuos jis norėjo pervesti į DNB banko sąskaitą. Jie susitarė dėl susitikimo 2014 m. lapkričio 26 d., kurio metu M. G. papasakojo, kad verčiasi mobiliųjų telefonų prekyba ir nori gauti paskolą, kuri turėtų būti pervesta į UAB „M.“ banko sąskaitą. Jis pateikė įgaliojimą atstovauti UAB „M.“ vardu, asmens dokumentą – pasą, UAB „M.“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Išanalizavus M. G. pateiktus dokumentus jam buvo pranešta, kad paskolos šiai bendrovei suteikti negalės, nes įmonės verslas yra ne Lietuvoje (bankas tokių verslų nefinansuoja), be to, buvo labai maža įmonės apyvarta, vertinant tai, kad M. G. prašė 30 000 JAV dolerių paskolos ir nebuvo pateikta įmonės metinė finansinė atskaitomybė. Taip pat įtarimą sukėlė tai, kad finansinės UAB „M.“ ataskaitos buvo paruoštos ne pagal Lietuvos verslo apskaitos standartus, skaičiai ataskaitose buvo labai suapvalinti (praktikoje paprastai taip nebūna), be to, skaičiai buvo nurodyti JAV doleriais, o ne litais. Dėl M. G. paveldėjimo, kiek pamena, dokumentus tvarkė jo kolegė, kuri atidarė jo vardu DNB banko sąskaitą. Maždaug po dviejų savaičių M. G. vėl susisiekė su juo el. paštu prašydamas susitikti dar kartą dėl paskolos suteikimo UAB „M.“. Nors M. G. buvo paaiškinta, kad paskolos suteikti nėra galimybės, 2014 m. pradžioje M. G. vėl apsilankė DNB banke, kur jam buvo paaiškinta, kad nėra galimybių suteikti įmonei paskolą, po ko jis paminėjo, kad Nordea banko politika šiuo klausimu yra lankstesnė ir jis galimai kreipsis dėl paskolos suteikimo į šį banką. Susitikimo metu jis taip pat sakė, kad gyvena Balyje, Indonezijoje (tai buvo nurodyta ir įgaliojime atstovauti įmonę). Paprastai su M. G. jis bendravo el. laiškais, asmeniškai bendravo su juo 2 kartus. Į susitikimus jis ateidavo vienas. 2015 m. sausio 12 d. jis vėl parašė el. laišką su perspėjimu, kad 2015 m. sausio 13 d. jis ateis į DNB banko skyrių Vilniuje, Lvovo g. Minėjo, kad susidėjo su nusikaltėliais, kurie verčia jį paimti paskolą jų banke UAB „M.“ vardu. M. G. teigė, kad jis ateis į banką su pasiklausymo įranga ir norės pakeisti apie 10 000 JAV dolerių ir prašė pranešti apie tai policijai, kad pareigūnai jį sulaikytų. Apie tai jis informavo banko vadovybę ir banko prevencijos departamentą. Tolimesnių detalių jis nežinantis, tik girdėjo, kad atvykęs į banką M. G. buvo sulaikytas. 2015 m. sausio 13 d. vakare, apie 17.18 val., į mobilų telefoną jam skambino iš lenkiško telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir domėjosi, kur dingo jo draugas M. G.. Iš pradžių vyriškis kalbėjo angliškai, po to rusų kalba. Vyriškiui jis paaiškino, kad M. G. pas jį nebuvo atėjęs ir pasiūlė skambinti pačiam M. G. į mobilų telefoną. Į ką vyriškis atsakė, kad bandė su juo susisiekti, tačiau telefonas yra išjungtas. M. G. el. laiškus rašė iš skirtingų el. paštų, t. y.: (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 96–97). Papildomos (2015 m. gegužės 6 d.) apklausos metu liudytojas parodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. iš kliento M., po pokalbio telefonu, jis gavo el. laišką, kuriame nurodė, ką nori aptarti susitikimo metu, t. y. jis pageidavo gauti 30 000 JAV dolerių „overdraftą“ (apyvartinių lėšų finansavimui). 2014 m. lapkričio 18 d. jis, atsakydamas į jo el. laišką, paskyrė susitikimą DNB banko filiale, Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. lapkričio 25 d. 14 val. Prieš šį susitikimą M. G. parašė, kad turės šiuos dokumentus: savo asmens dokumentą, UAB „M.“, kaip įgalioto atstovo įgaliojimą, išverstą ir patvirtintą notariškai, bei testamentą dėl palikimo. Iki susitikimo, jo prašymu, 2014 m. lapkričio 26 d. M. G. atsiuntė UAB „M.“ įmonės balanso ir pelno-nuostolių ataskaitas. Nurodytą datą į susitikimą M. G. atvyko vienas. Jis elgėsi ramiai, jokio įtarimo nesukėlė. Atlikus M. G. pateiktų finansinių ataskaitų analizę, susitikimo metu M. G. buvo paaiškinta, kad kaip klientas UAB „M.“ neatitinka banko keliamų reikalavimų. Kadangi konsultacijos metu M. pageidavo atidaryti ir asmeninę banko sąskaitą bei sutvarkyti palikimo reikalus, todėl buvo nukreiptas toliau šiais klausimais bendrauti su kolege. M. G. pasiteiravus, kodėl jam būtina banko paskola, jei jis gauna tikrai didelį palikimą, pastarasis atsakė, kad tiesiog nenori painioti asmeninių lėšų su verslu. Iki susitikimo, jo žiniomis, jau buvo atidaryta UAB „M.“ sąskaita, bet jis lyg ir neturėjo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės. 2014 m. lapkričio 26 d. po įvykusio susitikimo M. G. jam persiuntė el. laišką, patvirtindamas, kad sėkmingai atidarė asmeninę sąskaitą ir patvirtinimą-susitarimą tarp UAB „M.“ ir įmonės „A.“ dėl „Apple“ produkcijos įsigijimo už 95 000 JAV dolerių sumą. Tai sukėlė įtarimą, kad vos po įvykusio susitikimo siųstame susitarime jau buvo nurodyta UAB „M.“ banko sąskaita. 2014 m. lapkričio 28 d. M. G. vėl kreipėsi el. laišku pageidaudamas, kad jam būtų suteikti prisijungimai prie UAB „M.“ el. bankininkystės ir pageidavo gauti debetinę banko kortelę. Šiuo klausimu jis M. G. nukreipė pas savo banko kolegas. M. G. jis buvo informavęs, kad tam, kad būtų suteikta prašoma paskola, bendrovė turi vykdyti kažkokią tai veiklą arba jis, kaip įmonės įgaliotas atstovas, turi turėti su Lietuva kokias nors sąsajas. Po to, kai M. 2014 m. lapkričio 19 d. parašė laišką teigdamas, kad Vilniuje turi atlikti kažkokius tai apmokėjimus už sandėlių nuomą ir už komunalines paslaugas, vėl teiravosi, ar būtų visgi galimybė gauti UAB „M.“ vardu paskolą, nurodydamas ženkliai mažesnę sumą – 1 850 eurų. Nors jis buvo informuotas ne kartą apie reikalavimus gauti paskolą, M. G. primygtinai reikalavo, kad būtų išduota mažesnė paskola. 2014 m. gruodžio 9 d. savo laiške jis dar patvirtino, kad Nordea banke jis gavo žodinį sutikimą dėl el. bankininkystės suteikimo. Jis laiške taip pat rašė, kad DNB banke norintis iškeisti 30 000 JAV dolerių, tačiau jam nebuvo išsiųstas patvirtinimas, kad ši suma bus paruošta konvertavimui į kitą valiutą. 2015 m. sausio 12 d. jis atsiuntė el. laišką minėdamas, kad turi finansinių sunkumų ir buvo priverstas Baltarusijos piliečių veikti UAB „M.“ vardu pateikinėjant suklastotus dokumentus bankui. Jis minėjo, kad 2015 m. sausio 13 d. jis atvyks į DNB banką ir baltarusių nurodymu bandys įvykdyti plėšimą. Anot A. R., M. G. veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas gauti banko paskolą, nes jis jos reikalavo primygtinai bei to siekė aktyviais veiksmais, nuolatos vykdamas į susitikimus. Nors jis dėl paskolos gavimo nepildė jokių paraiškų, bet finansinių ataskaitų pateikimas bei laiškai ir jų metu svarstomi klausimai vertinami kaip realus pageidavimas ir siekimas – prašymas gauti paskolą (1 t., b. l. 117–119.).

Po liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytojas teismui papildomai parodė, kad jie daug diskutavo. Jis pasakojo, ko reikia, kad būtų suteiktas „overdraftas“. Jis kalbėjo ne apie tai, kad bankas neduos kredito, o paaiškino, ko reikia tam, kad jį bankas duotų ir taip leido suprasti, kad bankas suteiks kredito. Pamena aplinkybes dėl susitarimo tarp UAB „M.“ ir „A.“. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Faktas tai, kad kreipiamasis buvo, bandymas pasiskolinti buvo. Pagal žodinį prašymą bankas išduoda kreditus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. R. atpažino M. G. kaip jų banko klientą (1 t., b.l. 98–99.).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. sausio 19 d. protokolu liudytojas A. R. pateikė el. laiškus – susirašinėjimą su M. G. (1 t., b. l. 100–116), susirašinėjimo vertimas (1 t., b. l. 120–170).

Liudytoja V. M. apklausiama teisme parodė, kad dirba DNB banke asmenine vadybininke, 2014 m. pabaigoje, 2015 m. pradžioje – vadybininke. Klientas M. G. kreipėsi į banką norėdamas atidaryti fizinio asmens sąskaitą ir ši paslauga jam buvo suteikta. Tai buvo 2014 m. pabaigoje, gal lapkričio mėn. Jį nukreipė A. R., paaiškindamas, kad M. G. kreipėsi į banką norėdamas gauti įmonei finansavimą, bet bankas jam to pasiūlyti negalėjo, todėl nukreipė pas ją, nes M. G. norėjo atidaryti banko sąskaitą. Pagal savo pareigas tuo metu galėjo atidaryti sąskaitą fiziniam asmeniui. Kai M. G. pateikė dokumentus, kad nori gauti prisijungimus prie el. bankininkystės, tada pateikė ir kitus dokumentus, jog nori tvarkyti ir įmonės reikalus. Ji pagal pareigas galėjo tvarkyti viską, kas susiję su sąskaitomis. M. G. pasakė, kad nori sąskaitoje kaupti paveldėjimo didelę sumą, o vėliau ją investuoti, todėl buvo nukreiptas pas J. P.. Jam buvo atidaryta banko sąskaita be kitų paslaugų, t. y. mokėjimo kortelės, prisijungimų prie el. bankininkystės ir pan. Po to, kai buvo atidaryta sąskaita, jis kreipėsi dėl įmonės. Buvo ir susitikimų, ir susirašinėjimų el. paštu. Jis klausinėjo, ką pateikti, kad gautų tas paslaugas. Jis pateikė dokumentus, kad gautų prisijungimus prie el. bankininkystės įmonės vardu. Įmonės pavadinimo neprisimena. M. G. pateikė direktoriaus įgaliojimą jo vardu, kad jis gali tvarkyti sąskaitas, gauti prisijungimus, užsakyti kortelę. Labai daug visko įgaliojime buvo prašyta, bet svarbiausia jam buvo tie prisijungimai. Jis buvo pateikęs vieną įgaliojimą. Gali būti, kad pirmo apsilankymo metu jam buvo atsakyta, kad nėra įvardyta įgaliojimo apimtis, t. y. kad gali naudotis el. bankininkyste. Jis atsakė, kad tai ne problema ir galės pakoreguoti įgaliojimą. Vėliau jis pateikė kitą įgaliojimą su visomis paslaugomis. Pirmo įgaliojimo ji nepasiėmė, tik pasižiūrėjo. Bankas priėmė tik vieną įgaliojimą. El. laiškais su juo buvo susirašinėjama, kas turi būti parašyta įgaliojime. Jam buvo paaiškinta, kad įgaliojime turi būti pažymėta apie kortelę, PIN kodus, tada gali būti suteikti prisijungimai. UAB „M.“ turėjo sąskaitą banke, jos nereikėjo atidaryti, M. G. norėjo el. prisijungimo prie šios sąskaitos. Tikriausiai pas jos kolegę E. užsakė ir atsiėmė kreditinę kortelę, nes tuo metu ji (liudytoja) su sąskaitomis jau nebedirbo. Vėliau vadovę ją informavo, kad M. G. planuoja apvogti, pasakė, kad reikės jį atpažinti. Ji jį atpažino. Jis buvo atėjęs į banką Lvovo g. 25, bet prisėdo banko fojė. Jį sulaikė ir toliau ji nieko nežino. Pačioje pradžioje M. G. pateikė tokius dokumentus, kurie neturėjo logikos. Jai su kolege sukėlė įtarimą tai, kad jis registruotas kitoje šalyje, turi Didžiosios Britanijos dokumentą, o sugalvojo didelę sumą laikyti Lietuvoje. Taip pat įtarimą sukėlė dokumentas apie paveldėjimą. Matėsi, kad dokumentas neoriginalus. Įmonės direktoriumi buvo nurodytas Baltarusijos ar Rusijos pilietis, vardas A.. Ji atidarė asmeninę sąskaitą, bet visas operacijas su ja klientas galėjo atlikti tik banke, nepaisant to, kad klientas norėjo daugiau paslaugų. Dokumentai dėl įmonės nesukėlė jokių abejonių, todėl buvo suteikti prisijungimai. Ji išdavė prisijungimą prie sąskaitos. Ji, kaip fiziniam asmeniui, atidarė sąskaitą, o kaip juridiniam – išdavė prisijungimus. Įmonė jau turėjo sąskaitą, kai klientas kreipėsi į banką. Naujos sąskaitos neatidarinėjo, tik išdavė prisijungimus prie el. bankininkystės. Nepamena, ar įmonės sąskaitoje buvo lėšų. M. G. visada ateidavo vienas. Klientas tą dieną, kai bankas buvo įspėtas dėl to įvykio, taip pat atvyko vienas. Nepajuto, kad klientas būtų spaudžiamas. Kai įmonė atidaroma, įgaliotiems asmenims ar direktoriui yra išduodami prisijungimai. Negali pasakyti dėl debeto kortelės. Su M. G. kalbėjo apie korteles, bet nepamena, ar jos buvo fiziniam ar juridiniam asmeniui. Gali būti, kad ji sakė dėl įmonės antspaudo, bet gali būti, kad dėl kortelės atsiėmimo kitą kartą M. G. kreipėsi į E. B.. Kiekvienam asmeniškai buvo išduoti prisijungimai prie sąskaitos. Direktorius tikrai turėjo prisijungimą prie sąskaitos, o M. G. buvo išduoti prisijungimai pagal įgaliojimą. Galėjo prisijungti direktorius ir jis, kaip įgaliotas asmuo, prie el. bankininkystės.

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba DNB banke asistente. Pagal banko sistemoje esamus įrašus jai žinoma, kad nuo 2014 m. vasario 24 d. UAB „M.“ vardu buvo atidaryta banko sąskaita ir tada buvo pateikti šie dokumentai: bendrovės direktoriaus A. B. Baltarusijos piliečio pasas, 2014 m. sausio 29 d. įgaliojimas, kuriuo V. K. buvo įgaliota atstovauti UAB „M.“ interesus. 2014 m. gruodžio 16 d. į ją kreipėsi klientas M. G., kaip UAB „M.“ atstovas, ir pateikė 2014 m. lapkričio 21 d. įgaliojimą, kuriuo šios įmonės direktorius įgaliojo M. G. veikti įmonės vardu. Ji padarė M. G. pateikto įgaliojimo kopijas, kurias įkėlė į banko sistemą. M. G. pageidavo atidaryti kreditinę kortelę, kad būtų galimybė atsiskaityti būnant užsienyje. Jis buvo informuotas, kad kortelė bus be kredito. Jį ta sąlyga tenkino. Susipažinusi su pateikto įgaliojimo turiniu, ji M. G. informavo, kad būtinas dar vienas papildomas įgaliojimas, kuriame būtų nurodyta, kad jis įgaliojamas užsakyti būtent kreditinę kortelę su PIN kodu. Po šio susitikimo M. G. atvyko pakartotinai į susitikimą 2014 m. gruodžio 24 d., kur kolegė E. M. toliau bendravo su juo ir išdavė minėtą kredito kortelę. 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą jis jai persiuntė taip pat el. paštu. Kiek jai žinoma, tai M. G. el. laiškais bendravo ir su dar viena banko darbuotoja I. P. (finansų asistente), lyg ir dėl testamento (2 t., b. l. 2).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. M. atpažino M. G. kaip jų banko klientą, kuris kreipėsi dėl banko kortelės išdavimo (2 t., b. l. 3–5).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. sausio 20 d. protokolu liudytoja V. M. pateikė el. laiškus – susirašinėjimą su M. G. (2 t., b. l. 6–18).

Pagal gautą teisinės pagalbos prašymą apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jokių bendrovių, organizacijų savo vardu Lietuvoje ir Baltarusijoje niekada neregistravo, tiksliau, apskritai niekada nėra registravęs jokių bendrovių savo vardu, taip pat neregistravo ir UAB „M.“ Lietuvoje savo vardu, neįsigijo šios bendrovės. Šitą pavadinimą girdintis pirmą kartą. Jokių dokumentų, susijusių su šios įmonės įsigijimu, jis nepasirašinėjo ir neįgaliojo jokių asmenų vykti į Lietuvą paimti dokumentų, susijusių su šios įmonės pirkimu ir pardavimu. Kaip parodė aukščiau, nurodytų veiksmų jis neatliko nei savo iniciatyva, nei kitų asmenų prašymu. Niekada neatidarinėjo UAB „M.“ banko sąskaitų Lietuvos ir kitų šalių bankuose ir nevykdė jokių finansinių operacijų, nepervedinėjo piniginių sumų. Niekada negamino UAB „M.“ antspaudo nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Savo Baltarusijos piliečio paso jis niekada nebuvo pametęs, tačiau pamena, kad buvo atvejis, kai vieną kartą jis perdavė savo pasą nežinomam asmeniui. Maždaug prieš 4–5 metus, vasaros laikotarpiu (tikslios datos dėl įvykių senumo negali pasakyti) iš matymo pažįstamas vyras, vardu L., kuris gyvena Minske, supažindino jį su vyru, vardu A.. A. paprašė suteikti jam nedidelę paslaugą už atlyginimą. Jis sutiko, nes A. užtikrino, kad čia nėra jokio kriminalo. Paskui A. pasiūlė išgerti. Kai jis vienas išgėrė beveik visą butelį degtinės, A. paprašė nuvažiuoti su juo ir pasirašyti kažkokius tai dokumentus. Kam reikalingi buvo šie dokumentai, A. nepaaiškino, o jis nepasidomėjo. Po to jie dviese A. automobiliu atvažiavo kažkur į Minsko miesto centrą, į kažkokį daugiaaukštį pastatą. Kaip jis suprato, tai buvo administracinis pastatas, galimai, kažkoks bankas, bet dėl to nėra tikras. Kur konkrečiai buvo nurodytas pastatas, taip pat neprisimena. Liftu jie su A. pakilo į vieną iš viršutinių aukštų. A. įėjo į kažkokį kabinetą, o jis liko laukti jo koridoriuje. Po kelių minučių A. pašaukė jį. Jis įėjo į nurodytą kabinetą, kur buvo moteris. Kaip atrodė moteris, neprisimena. Moteris paprašė jo paso, ir jis perdavė jai savo pasą. Po to jo paprašė palaukti koridoriuje. Jis išėjo. Po kelių minučių A. jį vėl pakvietė. Kabinete jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kurių jis neskaitė. Kartu kai kurie dokumentai buvo rusų kalba, o kai kurie – užsienio (kokia būtent, nepamena). Jis, neskaitydamas pasirašė ant kiekvieno dokumento. Jokių kitokių rankraštinių įrašų nurodytuose dokumentuose jis nerašė. Po dokumentų pasirašymo jo vėl paprašė palaukti koridoriuje, jis išėjo iš kabineto. Po kurio laiko A. taip pat išėjo iš nurodyto kabineto ir atidavė jam jo pasą. Liudytojas nori papildyti, kad su nurodyta moterimi nebendravo. Į visus jos klausimus atsakinėjo A.. Bet kokius būtent klausimus pateikinėjo moteris, jis neprisimena, nes buvo girtas. Po dokumentų pasirašymo A. atvežė jį atgal prie jo namo, perdavė jam pinigus, apie 300 000 – 400 000 baltarusiškų rublių. Po to jis išėjo iš mašinos ir daugiau jie su A. niekada nebuvo susitikę. Be nurodyto atvejo jis niekada niekam savo paso neperdavinėjo. Faktas, kad apžiūrint įtariamojo A. Y. mobilųjį telefoną buvo aptikta nuotrauka iš jo Baltarusijos piliečio paso, gali paaiškinti tik tuo, kad perdavė savo pasą A. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Jo pasą jam nesant kabinete galėjo nufotografuoti, padaryti jo kopiją. Kitokio paaiškinimo negali pateikti. Atsakydamas į tardytojo klausimus liudytojas A. B. parodė, kad su A. Y. ir M. G., jis yra nepažįstamas. Tardytojas jam atpažinti pateikė protokolus su nurodytų asmenų nuotraukomis. Atidžiai apžiūrėjęs nuotraukas nurodytuose protokoluose, gali pasakyti, kad vyriškių, pavaizduotų jose, jis niekada nematė. Apie tardytojo pateiktą apžiūrėti 2014 m. sausio 16 d. įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo V. K. sudarinėti jo vardu sutartis, registruoti ir pasirašinėti dokumentus registruojant OOO (ribotos atsakomybės bendrovė) jo vardu Lietuvos Respublikos Įmonių Registre, ir perregistruoti bankų sąskaitas ribotos atsakomybės bendrovei, užregistruotai Lietuvos Respublikoje, o taip pat atlikti visus kitus veiksmus, būtinus vykdant įgaliojimus pagal šį įgaliojimą, atidžiai apžiūrėjęs šį dokumentą, jis gali tvirtai pasakyti, kad 2014-01-16 įgaliojimo jis nepasirašė. Šiame dokumente yra ne jo parašas, nors panašus į jo. Tekstą „B. A. A.“ parašė ne jis. V. K. nepažįsta. Apie tardytojo pateiktą apžiūrėti 2014 m. lapkričio 21 d. įgaliojimą (rusų kalba), kuriuo jis įgaliojo M. G. atstovauti jo, kaip UAB „M.“ akcininko, interesams prieš kitus UAB „M.“ akcininkus ir bet kokius asmenis, kartu Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijas, o taip pat įstaigas ir organizacijas, atidžiai apžiūrėjęs šį dokumentą, gali įtikinamai pasakyti, kad 2014 m. sausio 16 d. įgaliojimo jis nepasirašė. Šiame dokumente yra ne jo parašai. Jis nežino, kur yra šio įgaliojimo originalas, nes jo nepasirašinėjo (3 t., b. l. 110–117). Vertimas į lietuvių kalbą (4 t., b. l. 172–176).

Pagal Baltarusijos Respublikos pateiktą teisinės pagalbos medžiagą yra fiksuota, kad Minsko miesto Sovietskij (Tarybų) rajono notarų kontoroje Nr. 1 2014-01-16 įgaliojimas A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nebuvo registruotas, taip pat notarė B. O. A. M. miesto Sovietskij (Tarybų) rajono notarų kontoroje Nr. 1 nedirba. Minsko miesto Zavodskoj rajono notarų kontora Nr. 2 pranešė, kad Minsko miesto notarų apygardos notarės O. N. J. 2014 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas įgaliojimas valdyti, naudotis ir disponuoti automobiliu ,,Citroen C4“ J. J. J. gim. (duomenys neskelbtini) vardu. B. O. A., Minsko miesto notarų apygardos notarė, vykdanti veiklą Minsko miesto Pervomaiskij rajono notarų kontoroje Nr. 2, netvirtino 2014 m. sausio 16 d. įgaliojimo A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. (4 t., b. l. 48–52).

LTEC 2015 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 11-705(15) konstatuota, kad tirti pateikta 2014 m. lapkričio 21 d. įgaliojimo kopija yra pagaminta montažo būdu, panaudojus (nuskenavus) 2014 m. kovo 30 d. įgaliojime (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl automobilio ,,Citroen C4“ originale (ar jo kopijoje) esantį atspaudą ,,BALTARUSIJOS RESPUBLIKA*MINSKO MIESTO NOTARINĖ APYGARDA*NOTARĖ*(duomenys neskelbtini)“ (rusų kalba) bei notarės parašą. Tikėtina, kad tirti pateikta 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimo kopija pagaminta montažo būdu. Nustatyti, ar 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimo kopijoje esantis atspaudas ,,BALTARUSIJOS RESPUBLIKA*MINSKO MIESTO NOTARINĖ APYGARDA*NOTARĖ*(duomenys neskelbtini)“ (rusų kalba) yra nuskenuotas nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl automobilio ,,Citroen C4“ ar nuo kito šio antspaudo atspaudo, negalima, kadangi lyginamajam tyrimui nėra pateikta daugiau šio antspaudo pavyzdžių (specialistė J. V.) (2 t., b. l. 173–195).

LTEC 2016 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 830 (16) konstatuota, kad rankraštinius įrašus, esančius AB DNB mokėjimo nurodyme užsienio valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus įrašus ,,(duomenys neskelbtini)“ viršutinėje eilutėje), parašė ne M. G. F. I. G., o kitas asmuo. AB DNB mokėjimo nurodyme užsienio valiuta Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje ,,KLIENTO VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS (-AI), pasirašė M. G. F. I. G.. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą ,,(duomenys neskelbtini)“, esantį AB DNB mokėjimo nurodymo užsienio valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) viršutinėje eilutėje, parašė M. G. F. I. G. negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Tyrime pateiktame dokumente – AB DNB banko sąskaitos ir jos valdymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje ,,KLIENTAS UAB M.“ pasirašė M. G. F. I. G.. Banko kortelėse: ,,Danamon“ MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Citibank“ Visa Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė M. G. F. I. G. (specialistės R. T., A. Ž.) (3 t., b. l. 1–12).

LTEC 2016 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-829 (16) konstatuota, kad tirti pateiktų, montažo būdu pagamintų dokumentų ,,LAST WILL AND TESTAMENT OF G. A.“, ,,FFIDAVIT OF WITNESSES“ ir ,,LETTER OF INSTRUCTIONS“ pagaminimui buvo panaudoti parašų ir antspaudo vaizdai bei teksto ruošiniai, esantys standaus disko ,,WD My Passport Ultra“ s/n WH21E54ADH25 (paimto iš A. Y. pagal reikalaujamų daiktų protokolą 2015 m. sausio 15 d.), yra perkelti į tyrimui pateiktą kompaktinę plokštelę (CD-R Titanum) aplankale ,,M. (E) M./Admin/G.“ bylose ,,will.rtfd“, kurių pavadinimai yra: „images-1jpeg“, „signature_sample.jpg“, „aū22.jpg“, „imgres-1.jpeg“, Testamento teksto ruošinys yra: „TXT.rtf“, o Nurodymų rašto ruošinys yra „Letter of instructions.pdf“. Nustatyti, ar montažo būdu pagamintame dokumente „LETTER OF INSTRUCTIONS“ esantys spaudų-lipdukų vaizdai (su dantukais pakraščiuose) buvo įkelti skaitmeninio montažo būdu, ar buvo įklijuoti, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (specialistė J. V.) (3 t., b. l. 17–23).

Iš asmens kratos 2015 m. sausio 14 d. protokolo matyti, kokie daiktai buvo rasti ir paimti iš M. G. (1 t., b. l. 57; 7 t., b. l. 139–148).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. sausio 15 d. protokolo matyti, kad pateikta į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo kopija, iš kurios matyti, kad M. G. 2015 m. sausio 15 d. kratos metu rasta ir paimta 100 Eur ir kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 157–160). 100 Eur perduoti į Lukiškių TI-K buhalteriją (7 t., b. l. 161, 162).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. sausio 20 d. protokolo matyti, kad UAB „Verslina“ pateikė objekte Vilniuje, Lvovo g. 25, įrengtų vaizdo kamerų 2015 m. sausio 13 d. įrašus (1 t., b. l. 76, 77). Vaizdo įrašo apžiūros 2015 m. vasario 19 d. protokolu šie vaizdo įrašai apžiūrėti ir užfiksuota, kas matyti vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 78–79).

Iš 2016 m. kovo 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas išorinio standžiojo disko „LaCie“ turinys (t. 3, b. l. 24–25). Iš 2016 m. vasario 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas išorinio standžiojo disko „WD My Passport Ultra“ turinys (t. 3, b. l. 26–51). Dokumentų vertimai (3 t., b. l. 52–85).

Iš 2016 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas antspaudas juodos spalvos korpusu, paimtas iš M. G. (7 t., b. l. 163–168).

Iš 2015 m. gegužės 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilus telefonas BlackBerry Bold, paimtas iš M. G. (7 t., b. l. 169–182)

Iš 2016 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai „Nokia 6700“ ir „Nokia-710“ (7 t., b. l. 184–185; 9 t., b. l. 60–61, 62).

Iš 2015 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos AB DNB banko kortelės su sąskaitos numeriu ir 2 vnt. vizitinių kortelių, paimtos iš M. G. (7 t., b. l. 191–194).

Iš 2015 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas AB DNB banko 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas užsienio valiuta Nr. 96518 (7 t., b. l. 195–197).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2016 m. gegužės 9 d. protokolo matyti, kad M. G. atpažino savo standžius diskus, kurie buvo pateikti kaltinamojo A. Y. (8 t., b. l. 46–48).

Iš 2015 m. sausio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos banko kortelės ir dokumentai, paimti 2015 m. sausio 15 d. ir A. Y. (9 t., b. l. 26–34).

Iš 2016 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mėlynos ir baltos spalvos USB raktas „Qumo“ (9 t., b. l. 35–40).

Iš 2016 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai iPhone (9 t., b. l. 41–57, 63).

Iš 2016 m. kovo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas baltos spalvos USB raktas „smartbuy“ (9 t., b. l. 64–76).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2015 m. kovo 13 d. protokolo matyti, kokius A. Y. jam pateiktus dokumentus atpažino (9 t., b. l. 104–114).

Iš kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad kiekvienas iš jų susidariusioje situacijoje laiko save nukentėjusiuoju, t. y. kaltinamasis M. G. teigia, kad jį į nusikalstamą veiką, pasikėsinant UAB „M.“ vardu gauti 30 000 JAV dolerių kreditą, grasinimais jam ir jo šeimai įtraukė A. Y., kuris ir sugalvojo tokią pinigų gavimo iš banko schemą. Pastarojo teigimu, jis buvo apgautas M. G., kuris pasiūlė pelningą verslą, susijusį su mobiliųjų telefonų prekyba, šį verslą finansuojant Lietuvoje esančio banko paskolintomis lėšomis, įkeičiant bankui dalį realizuojamos produkcijos, neatliekant jokių neteisėtų veiksmų ir ketinant pasiskolintas lėšas grąžinti bankui. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų šioje byloje užimtos pozicijos grindžiamos iš esmės tik jų pačių teiginiais, nepatvirtintais objektyviais įrodymais, ir byloje, remiantis objektyviais įrodymais, nustatytų faktinių aplinkybių sau naudinga interpretacija. Nepaisant kaltinamųjų bandymų dėl pasikėsinimo sukčiauti apkaltinti vienas kitą, jų nurodytos aplinkybės leido teismui, įvertinus ir kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus, padaryti atitinkamas išvadas.

Iš kaltinamųjų nurodytų aplinkybių teismas, kaip minėta, pateikia savo versiją. Kaltinamieji 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje per savo sutuoktines susipažino ir pradėjo draugauti šeimomis. Kaip nurodo kaltinamasis M. G., tuo laikotarpiu jis buvo sudėtingoje situacijoje, nes neturėjo galimybės legaliai dirbti Baltarusijoje, buvo gimusi dukra. Visiškai įtikinamai atrodo situacija, kad apie tai žinojęs jo tuo metu geras draugas A. Y. paskolino jam tam tikrą pinigų sumą (ne mažiau kaip 21 000 JAV dolerių, o, A. Y. teigimu, ši suma buvo dar didesnė). Tikslios sumos teismas neturi galimybės įvardyti, nes kaltinamieji nurodė skirtingas sumas, tačiau patį pinigų skolinimosi faktą pripažino abu kaltinamieji. Dėl vienų ar kitų priežasčių, teismas vėl neturi galimybės to tiksliai nustatyti, t. y. ar dėl to, kad išleido šiuos pinigus pragyvenimui ir šeimos išlaikymui, ar dėl to, kad turėjo grąžinti senas skolas, kaltinamasis M. G. nebuvo pajėgus grąžinti pasiskolintų pinigų A. Y.. Kadangi paskolos suma buvo didelė, akivaizdu, kad A. Y. reikalavo ją grąžinti. M. G. neturėjo legalaus pragyvinimo šaltinio, todėl, vėlgi, akivaizdu, kad siūlė įvairius būdus kaip grąžinti šiuos pinigus. Tą patvirtino ir kaltinamasis A. Y., nurodęs, kad buvo pradėtas turistinių paslaugų verslas, kuris nepasisekė. Nors M. G. teisme nurodė, kad skolindamasis šiuos pinigus turėjo teisėtų planų kaip juos grąžinti, tačiau jų teismui neatskleidė, o atsižvelgiant į tai, kokioje situacijoje buvo M. G. pinigų gavimo metu, darytina išvada, kad jis tokių (teisėtų) planų išvis neturėjo. Grįžtant prie M. G. pinigų skolinimosi aplinkybių, teismas neatmeta galimybės, kad iš tikrųjų, kaip nurodė kaltinamasis A. Y., M. G. buvo paėmęs iš A. Y. pinigus tikslu už juos įsigyti telefonus, tačiau telefonų neįsigijo ir taip apgavo savo draugą A. Y.. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, kokiu tikslu ir kaip M. G. panaudojo pasiskolintus iš A. Y. pinigus, esminės reikšmės šiai bylai neturi. Kaip minėta, labai svarbu yra tai, kad iš kaltinamųjų parodymų neginčijamai nustatyta, kad pinigų skolinimosi faktas tikrai buvo. Teismas laiko nustatytu ir pinigų negrąžinimo faktą, nors M. G. teisme, pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad beveik visą pinigų sumą buvo grąžinęs arba bent tikrai turėjo ją Minske. Šį faktą teismas nustato atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, kad M. G. nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kur jis tuos pinigus galėjo gauti.