- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-385-487/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10178-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- C. A. K., I. A., N. S.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo C. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
C. A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 5 d. ir C. A. K. paskirta galutinė bausmė 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti I. A. ir N. S., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. C. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu psichotropinės ir narkotinės medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti:
- jis, 2017 m. liepos 3 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), iš I. A., neturėdamas tikslo platinti, už 20 eurų neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 4,700 g narkotinės medžiagos-kanapių bei 0,139 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,066 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir su šiomis medžiagomis policijos pareigūnų buvo sulaikytas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis C. A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninant jam skirtą bausmę, t. y. sumažinant paskirtą baudą arba parenkant kitą bausmės rūšį – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą.
2.1. Apelianto manymu, jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė (rūšis ir dydis) yra per griežta, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų. Teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinta bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, nemotyvuotas skiriamos baudos dydis, lakoniškai konstatuojant, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus baudą, neįvertinant, ar ši bausmė galės būti faktiškai įgyvendinta. Taip pat nebuvo svarstyta galimybė taikyti kitas nustatytas BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje švelnesnes alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą. Nurodo, kad ir paskiriant 20 MGL dydžio baudą buvo nukrypta nuo teismų praktikos analogiškose bylose, nes paprastai už baudžiamojo nusižengimo padarymą, esant panašioms aplinkybėms, yra skiriama 10-15 MGL dydžio bauda.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad, parenkant konkrečią bausmės rūšį ir dydį, nebuvo atsižvelgta į eilę reikšmingų, svarbių aplinkybių, t. y. buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; teisminio nagrinėjimo metu jis (apeliantas) atsiprašė už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo ateityje nenusikalsti, kas buvo pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat, anot apelianto, nebuvo atsižvelgta į tai, jog bylos duomenys patvirtina itin sunkią jo (apelianto) finansinę padėtį. Jis šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko, t. y. negauna jokių pajamų, iš kurių galėtų susimokėti jam paskirtą baudą. Neįvertinta ir tai, kad artimiausiu metu jis (apeliantas) taip pat neturės jokių objektyvių galimybių gauti pajamų iš darbo. Nors yra nevedęs, gyvena kartu su drauge jos nuomojamame bute. Finansiškai jį remia tiek draugė, tiek (duomenys neskelbtini) gyvenanti mama. Tačiau šių gaunamų lėšų jam pakanka tik pragyvenimui ir kasdieninių poreikių tenkinimui, gi skirtai baudai susimokėti nepakanka. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad prieš dvejus metus jis atvyko į Lietuvą mokytis. Įstojo į kolegiją ir gavo leidimą gyventi, kuris galiojo vienerius metus. Nors leidimas gyventi Lietuvoje pratęstas nebuvo, jis yra pateikęs dokumentus šiam leidimui gauti. Neturėdamas leidimo, negalėjo tęsti mokslo, neturi objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti pajamų. Dėl to paskirtą bausmę – baudą jam sunku įvykdyti ir tokia bausmė nėra efektyvi. Gi, parinkus kitą bausmės rūšį – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą ar sušvelninus paskirtą bausmę – sumažinus baudą iki 10 MGL dydžio, bausmės tikslai būtų pasiekti.
2.3. Šių išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas dalyje dėl bausmės, t. y. 20 MGL dydžio bauda turėtų būti sumažinta arba pakeista viena iš pirmiau jo minėtų bausmės rūšių, nes tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, užtikrintas realus jos vykdymas bei teisingumo principo įgyvendinimas.
2. Teismo posėdyje nuteistojo C. A. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo C. A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nuteistasis C. A. K. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Todėl, teisėjų kolegija, nenustačius jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Skundžiamu nuosprendžiu C. A. K. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą. Už šį baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje yra numatytos alternatyvos bausmės, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas C. A. K. skyrė baudą, kurios dydį nustatė mažesnį, nei BK 47 straipsnyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 28 d., redakcija) numatytas baudos vidurkis.
6. Nuteistasis C. A. K., prašydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės, apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, į kurias, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kurios leidžia mažinti jam paskirtos bausmės – baudos dydį arba svarstyti klausimą dėl kitų straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių taikymo galimybės. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti jam arba mažesnio dydžio baudą arba vieną iš kitų alternatyvių bausmių, kadangi tik tokiu būdu būtų užtikrintas realus bausmės įvykdymas ir pasiekti bausmės tikslai.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo C. A. K. apeliacinio skundo argumentais. Išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu C. A. K. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio ir yra per griežta, negalima. Priešingai, nei nurodoma apelianto, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, C. A. K. asmenybę, kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms buvo skiriamas vienodas dėmesys ir nė viena iš jų nelaikyta dominuojančia ar išskirtine.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino, kad C. A. K. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri pagal savo pobūdį priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 259 straipsnio 2 dalis, BK 12 straipsnis). Taip pat, teismo buvo atsižvelgta į byloje nustatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad nebuvo konstatuota jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos duomenų, C. A. K. buvo teistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, niekur nedirbo ir nesimokė (t. 3, b. l. 91-97; t. 4, b. l. 126-132).
9. Taigi, šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas C. A. K. pagrįstai parinko straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė mažesnį, nei bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350, įsagal. 2011 m. balandžio 28 d. redakcija)). Taip pat teismas, BK 65, 66 straipsnių pagrindu į paskirtą bausmę – 20 MGL dydžio baudą įskaitęs laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas) – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatė nuteistajam C.A. K. galutinę bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste ir C. A. K. paskirta teisinga, bausmės paskirtį atitinkanti bausmė. Nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies ir jos dydžio yra teisėta ir pagrįsta. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą.
11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.
12. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas mažinti paskirtą bausmę ar ją keisti kita akcentuojamos aplinkybės dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, padarytos veikos, asmenybę charakterizuojančių duomenų jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, t. y. teismas į jas atsižvelgė, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį nustatydamas mažesnį, nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos už baudžiamąjį nusižengimą dydis, vidurkis. Todėl teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu keisti C. A. K. skirtą bausmę nėra.
13. Aplinkybės dėl apelianto finansinės padėties (kaip nurodo, neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, nedirbantis, išlaikomas mamos ir draugės), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Minėtų aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. jos turi būti vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir jos vertintos kitų reikšmingų aplinkybių visumoje. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu tiek apeliantas, tiek jo gynėjas neprieštaravo prokuroro siūlomai bausmės rūšiai - baudai, atitinkamai gynėjas patikino, kad C. A. K. pasiryžęs sumokėti baudą ir turės tam pajamų (t. 4, b. l. 150-151). Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad iš esmės šios rūšies bausmės apeliantas nelaiko netinkama, t. y. kuria nebūtų pasiekti bausmės tikslai, tik kritikuoja jos dydį.
14. Kadangi bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką kiekvienoje baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas C. A. K. tokio dydžio bausmę, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad C. A. K. paskirta bausmė negali būti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta. Skiriant ją, pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos tinkamai. Nors skundžiamame nuosprendyje sprendimas parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir paskirti jos dydį nebuvo plačiai motyvuotas, buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo jį keisti. Nuteistajam taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka prevencinius bausmės tikslus.
16. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo C. A. K. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo C. A. K. apeliacinį skundą atmesti.