Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., (duomenys neskelbtini), paskutinius tris iš jų:

1. 2016 m. gegužės 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2 . 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. I. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 17 d. apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė į galvą savo šeimos nariui - posūniui Ž. M., taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos-smilkinio srityje, pereinant į akies viršutinį voką, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, tuo sukėlė Ž. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. I. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2025-01-17. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes su sugyventine vartojo alkoholį. Susikivirčijo su sugyventine ir atbėgo Ž. M., jam kažką pasakė ir sudavė jam, bei sulaužė akinius. Ž. M. yra jo sugyventinės sūnus. Jis pas juos tuo metu gyveno, tačiau turi darbą užsienyje ir planuoja išvažiuoti. Santykiai su nukentėjusiuoju visada buvo geri. Su Ž. M. susitaikė, net pats nesupranta, kas jam tada atsitiko. Įtakos tokiems veiksmams turėjo alkoholis. Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nes yra po operacijos ir negali dirbti. Iš karto po įvykio užsiregistravo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02249-25, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. Tyrimas pradėtas gavus Ž. M. pareiškimą, apie tai, kad 2025-01-17 apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), patėvis J. I., (duomenys neskelbtini), trenkė du kartus į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą ir sulaužė akinius, kurių vertė 200 eurų. Prašo, J. I. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-3, 16-18).

Atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje fiksuojama, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 21-28).

Nukentėjusysis Ž. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-17 apie 21:00 val., jam sėdint prie kompiuterio ir žiūrint krepšinį, pas mamą namie, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), išgirdo kitam kambaryje „pliaukštelėjimą“, tuo metu girdėjo, kaip jo mama L. M. pasakė J. I. „ką tu čia trankaisi, man rytoj į darbą“, ir tuo metu ji atėjo verkdama pas jį į virtuvę. Jis jai pasakė, kad ji eitų miegoti į jo lovą, tuo tarpu mamos sugyventinis kvietė jo mamą į lovą sakydamas necenzūriniais žodžiais. Po tų žodžių jis jam pasakė, kad žiūrėk į save. Tada J. I. atbėgo pas jį į virtuvę, kur jis sėdėjo už kompiuterio stalo. Priėjęs prie jo dar paklausė, „ką pasakei“ ir trenkė dešinės rankos kumščiu jam į dešinės akies antakį, tuo metu sulūžo jo akiniai, kurių vertė 200 eurų, jis iškart pradėjo patėvio atsiprašinėti, bet jis neklausė ir dar kartą trenkė kumščių į pakaušį ir pasakė mamai, kad jo taip nevadins ir išėjo į savo kambarį. Kai patėvis išėjo, mama išėjo į koridorių ir pakvietė kaimynus. Atėjus kaimynei, kurios nepažįsta, ji jam pažiūrėjo galvą ir sakė kviesti policiją, o savo draugui, su kuriuo atėjo kartu, sakė pasikalbėti su jo patėviu apie tai ką padarė, tada jie susimušė, tuo metu atėjo dar vienas kaimynas kurie abu norėjo nuraminti patėvį, bet šis rėkė ir jie visi trys mušėsi. Tuo metu jis skambino numeriu 112, kvietėsi pagalbą. Nežino, kas buvo toliau, bet kaimynai išėjo ir bandė užremti duris su spintele, nes patėvis paėmė peilį ir bandė atidaryti duris. Tuo metu persipjovė pats sau ranką. Vėliau patėvis apsiramino ir sakė neskambinti nei policijai, nei greitajai (1 t., b. l. 31-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 156/2025(02) nurodyta, kad Ž. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje kaktos-smilkinio srityje, pereinant į akies viršutinį voką, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinę kaktos-smilkinio sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tiek sudavus smūgį, tiek šia sritimi atsitrenkus į buką objektą, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2025-01-17. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 42-46).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota Ž. M. išvaizda - ant veido, virš dešinio antakio, matomas nubrozdinamas ir patinimas (1 t., b. l. 47-51).

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu Nr. ARPK-0152 2025-01-17 21.48 val., J. I. užfiksuotas 2,31 promilių neblaivumas. Ž. M. buvo blaivus (1 t., b. l. 54-55).

Liudytoja L. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. I., daugiau kaip 12 metų. Nuo maždaug 2024 m. gruodžio mėnesio kartu su jais gyvena ir jos pilnametis sūnus Ž. M., (duomenys neskelbtini). Sūnus atsikėlė gyventi kartu su jais, nes planavo išvykti dirbti į užsienį. 2025-01-17 J. I. namuose dienos metu išgėrinėjo ,,Bajorų" alų, 6 % stiprumo. Jos sūnus alkoholio nevartojo, jis visai nevartoja alkoholio. Vakare, apie 21:00 val., ji su J. kažką kalbėjo, apsižodžiavo. J. I. tą dieną prieš ją smurto nenaudojo. Vėliau ji su sūnumi buvo virtuvėje, kai jos sūnus Ž. negražiai pavadino J.. Tuo metu J. atėjo į virtuvę ir trenkė jos sūnui Ž. kumščiu į galvą. Kiek tiksliai kartų J. trenkė jos sūnui į galvą nematė, matė vieną smūgį. Girdėjo dar kaip jos sūnus, sakė ,,sulūžo akiniai". J. buvo labai piktas ant sūnaus, kad taip jį pavadino. Ž. iš karto skambino į policiją. Kai ji išėjo į laiptinę, sakydama, kad muša sūnų, matė laiptinėje kaimyną (duomenys neskelbtini), jo vardo nežino, jis buvo užėjęs į butą, bet nieko nesakė. Laiptinėje taip pat buvo E. su ,,A. tiksliai jų vardų ir pavardžių nežino, kurie gyvena toje pačioje laiptinėje, buto Nr. nežino, (duomenys neskelbtini). Jie buvo užėję į butą, ,,A." susistumdė su J., viskas vyko labai greitai. Net nežino kaip J. buvo sužalota ranka. Jai atrodo, kad J. ranka buvo prispausta su durimis. Ji nematė ar J. turėjo peilį. Girdėjo kaip J. I. kaimynams sakė ,,Ko čia kišatės ?" (1 t., b. l. 67-70).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2025-01-17, vakare, tiksliai laiko nepamena, buvo namuose, kai jo draugė pasakė, kad lygtais girdi kaip kažkas šaukia, kažkoks triukšmas, lygtais muštynės. Tada jis išėjo iš savo buto, nes reikėjo nueiti iki mašinos, išgirdo, kad moteris šaukė ,,muša vaiką". Moteris šaukė iš šalimais esančio buto. Buto durys buvo atidarytos, buto numerio tiksliai nežino. Jis nuėjo į butą iš kurio moteris šaukė. Žinojo, kad tame bute gyvena moteris, kad ten gyvena dar ir kiti asmenys nežinojo. Nuėjęs į butą pamatė vaiką, kuris skambino telefonu pareigūnams. Po butą vaikščiojo moteris, kuri jam žinoma kaip to buto gyventoja. Ji pasakė, kad vaikas kviečia policiją. Ant lovos sėdėjo vyriškis, jo nėra niekada anksčiau matęs. Įėjęs į butą vyriškiui pasakė ,,kas nutiko, ko mušiesi?" O jis atsakė ,,kas tu toks?". Vyriškis nuo kambaryje buvusios spintelės pasiėmė peilį ir pradėjo eiti link jo. Jis tai pamatęs pradėjo bėgti. Tuo metu iš laiptinės į butą įėjo kitas kaimynas, kuris gyvena tame pačiame aukšte, šalia jo buto, bet jo pavardės nei buvo numerio nežino (1 t., b. l. 73-79).

Liudytojas A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jo buto, toje pačioje laiptinėje, koridoriaus gale, yra butas pažymėtas (duomenys neskelbtini) . 2025-01-17, vakare, tiksliai laiko nepamena, gal apie kokią 20:00 - 21:00 val., ėjo į savo butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo ir pamatė kaimynę iš (duomenys neskelbtini), jos vardas lygtais L., kuri išbėgusi į laiptinę šaukė ,, gelbėkit, vaiką mušą". Tada jis nuėjo į jos butą ir pamatė jos vaiką, kuris, kaip suprato, pilnametis, kuriam, buvo prie akies nubrozdinimas, ant stalo buvo padėti sulaužyti akiniai. Vaikas visas drebėjo, buvo išsigandęs. Vaiką apsikabinusi stovėjo jo mama L. Jis įvykio, kai buvo smurtaujama prieš L. vaiką, nematė. Jis tada nuėjo į kambarį, kuriame sėdėjo vyras, jam jis iš matymo žinomas, kaip tos L. sugyventinis. Tam vyrui jis pasakė ,,ką čia darai, kam tą vaiką muši?, o jis atsakė ,,ką tu čia man aiškini?" Tada vyriškis iš karto ėjo link virtuvės, matėsi iš jo kalbos, kad yra neblaivus. Viskas įvyko labai greitai, pamena, kad kažkaip bute atsirado dar kitas kaimynas. Tada išgirdo kaip L. pasakė kažką apie peilį. Supratęs, kad vyriškis gali būti su peiliu, jis su kitu kaimynu išbėgo iš to buto ir su spintele, kuri stovėjo laiptinėje, užvėrė buto duris (1 t., b. l. 82-85).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad J. I. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 17 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė į galvą savo šeimos nariui - posūniui Ž. M., taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos-smilkinio srityje, pereinant į akies viršutinį voką, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, tuo sukėlė Ž. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 141 straipsnio 2 dalyje įvardinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – posūnį (BK 141 straipsnio 2 dalis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, jog išgirdęs mamos ir patėvio, tai yra kaltinamojo, konfliktą ir siekdamas užstoti mamą pasakė kelis žodžius kaltinamajam po ko, kaltinamasis atbėgo pas jį į virtuvę, kur jis sėdėjo už kompiuterio stalo. Priėjęs prie jo dar paklausė, „ką pasakei“ ir trenkė dešinės rankos kumščiu jam į dešinės akies antakį, tuo metu sulūžo jo akiniai, kurių vertė 200 eurų, jis iškart pradėjo kaltinamojo atsiprašinėti, bet jis neklausė ir dar kartą trenkė kumščių į pakaušį ir pasakė mamai, kad jo taip nevadins ir išėjo į savo kambarį. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos L. M. parodymai, kurių metu ji nurodė, kad matė kaip kaltinamasis trenkė jos sūnui, tačiau nematė kiek kartų, dėl ko ji iškart išėjo ieškoti pagalbos. Liudytojų A. V. ir A. K. parodymai patvirtina, jog jie atėjo į pagalbą liudytojai L. M. dėl to, nes išgirdo kaip ji šaukė „gelbėkit, vaiką mušą“. Atėjus į butą, pamatė sėdintį kaltinamąjį ir pasiteiravus ką jis daro, kodėl mušasi, kaltinamasis griebė peilį ir ėjo link liudytojų, po ko jie greitai atsitraukė ir bandė užremti duris su koridoriuje buvusia spintele. Tuo tarpu, byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. sausio 17 d. gavus Ž. M. pareiškimą, apie tai, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), patėvis J. I., gimęs (duomenys neskelbtini), trenkė du kartus į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą ir sulaužė akinius, kurių vertė 200 eurų. Šios aplinkybės taip pat objektyviai patvirtinamos vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei 2025 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtu skambučio į bendrąjį pagalbos centrą įrašu. Tai, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 156/2025(02), kurioje nustatyta, kad Ž. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje kaktos – smilkinio srityje, pereinant į akies viršutinį voką, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinę kaktos – smilkinio sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tiek sudavus smūgį, tiek šia sritimi atsitrenkus į buką objektą, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2025 m. sausio 17 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties, kilus nereikšmingam žodiniam konfliktui, Kaltinamasis teistas, bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 128-132, 133-153), nedirba, psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas, priklausomybės ligų centre registruotas, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 126, 156).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, linkęs daryti paskutiniu metu smurtinius nusikaltimus, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą arešto bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, nustatant didesnį nei vidurkis arešto bausmės dydį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 6 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktus ir arešto bausmės vykdymą atidedant vidutiniam laikotarpiui. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, nustatytos pareigos, įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirti įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-120), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė (1 t., b. l. 52).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti J. I. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros ir skirti J. I. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

- gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą);

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.