Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui T. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. N. savo ieškinį (b. l. 1-2) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti, kad atsakovas T. M. yra vaiko T. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. N. išlaikymui kas mėnesį po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą iki jis sulauks pilnametystės; nustatyti ieškovei uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečiam vaikui T. N. priteistą išlaikymą; nustatyti nepilnamečio vaiko T. N. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu T. M. susipažino 2014 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) pas jo seserį M. J., su kuria pažįstamos apie šešerius metus, nes kartu mokėsi, buvo draugės. Pažintis tęsėsi, atsakovas jai pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini). Liepos mėnesį ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojo namą. Gyveno šešiese: ji, atsakovas, V. P., A. V., V. M., D. V.. Po pusantro mėnesio ji pastojo. Sužinojęs atsakovas pasiūlė darytis abortą, ji nesutiko. Pablogėjus sveikatai, po trijų mėnesių grįžo į Lietuvą. Gydytojas nepatarė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Atsakovas tada nutraukė su ja ryšius, sakė nevažiuos į Lietuvą, jei ji negrįš į (duomenys neskelbtini). Su M. J. bendravo iki pat gimdymo. Po gimdymo M. J. atvyko su savo mama R. A., atvežė dovanų, nusifotografavo su kūdikiu, sakė panašus į atsakovą. Nuotraukos ji neturi. Jai kreipusis į teismą, santykiai nutrūko. Atsakovui skambino, bet numeriai negalioja. Kai vaikui buvo aštuoni mėnesiai, M. J. jos mamai parašė SMS žinutę, kad su mama mokės vaikui alimentus po 50,00 Eur per mėnesį už atsakovą. Bet po poros dienų paskambino ir pasakė, kad persigalvojo. Su atsakovu intymiai bendravo (duomenys neskelbtini) apie tris mėnesius. Su jokiais kitais vyrais tuo metu santykių neturėjo. Planavo su atsakovu atskirai išsinuomoti būstą, kurti šeimą. Po dviejų savaičių jai išvykus, atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą.

Liudytoja V. N. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra, o atsakovo nepažįsta. Žino iš dukters, kad jie draugavo (duomenys neskelbtini), kartu gyveno. 2016 m. birželio mėn. į savo telefoną gavo iš atsakovo sesers SMS žinutę, kad ji su mama už brolį galėtų mokėti alimentus. Po to, tą pačią dieną parašė, kad jos nesikiš. Tų žinučių neišsaugojo. Kitų vyrų dukra neturėjo.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad matė porą kartų ieškovę, lankė ligoninėje, kai gimė vaikas. Ieškovė dukros buvo prašiusi buteliukų, todėl jos abi nunešė į ligoninę. Dukra M. J. sakė, kad vaikas gali būti jos sūnaus T. M.. Ji nežinojo, kad ieškovė su jos sūnumi T. gyveno kartu, nes su T. nebendrauja seniai. Atsakovas bendrauja su savo broliais. Sūnus T. 2015 metų vasarą buvo grįžęs pas jos dukrą M. J., bet pas ją nesilankė. Ji nežino ar T. jos anūkas. Dar turi tris sūnus be atsakovo, M. ir V. gyvena (duomenys neskelbtini), K. – (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo su jos dukra draugės, kartu mokėsi.

Liudytoja M. J. paaiškino, kad ieškovė buvo draugė, dabar nebendrauja. 2014 metais vasarą buvo grįžęs brolis T. M. pas ją, susipažino su ieškove. Po to, brolis T. išvyko į užsienį, vėliau išvažiavo ir ieškovė. Vėliau ieškovė grįžo į Lietuvą, sakė laukiasi nuo T., ji patikėjo. Kalbėjo su policijos pareigūnais, žadėjo mokėti T. po 50,00 Eur, bet po to nutarė į šalių santykius nesikišti. Su broliu T. nebebendrauja, susipyko, nes 2014 metais grįžęs jai „draskė akis“.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad atsakovas yra brolis, ieškovę pažįsta iš matymo. Su atsakovu nebendrauja, paskutinį kartą bendravo prieš metus. Žino, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslesnio adreso, telefono numerio nežino. Nesutinka duoti kraujo, kad būtų atliktas DNR, tikslu nustatyti ar jo brolis T. yra T. tėvas. Su atsakovu bendrauja jo mama ir brolis M.

Atsakovas T. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 82), procesiniai dokumentai įteikti atsakovo broliui M. M. (b. l. 14), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu atsakovui siųstas teismo šaukimas grąžintas teismui, nurodžius, kad atsakovas siunčiamų dokumentų neatsiėmė (b. l. 21). Nustatyta, kad 2012-04-04 atsakovas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nutartimi paskelbta atsakovo paieška. Policijos duomenimis atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovo paieška nutraukta 2016-08-26, atsakovo sesuo M. J. palaiko ryšius su atsakovu (b. l. 30, 32, 36). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovui apie teismo posėdžių laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 53, 64, 82). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi visų procesinių priemonių atsakovo būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, tačiau atsakovas, žinodamas apie procesą iš artimųjų giminaičių, elgiasi nesąžiningai, todėl teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui T. M. – spėjamam vaiko tėvui – nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina nepilnamečio vaiko interesais.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, sutikdamas su ieškovės reikalavimų tenkinimu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus (b. l. 17-18). Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės reikalavimais sutinka, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės, liudytojų paaiškinimais, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – vaiko gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) nuorašu nustatyta, kad vaiko T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė M. N., vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 4).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojų V. N., M. J. parodymais, išrašais iš susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ (b. l. 73, 74) nustatyta, kad 2014 m. vasarą atsakovo kvietimu ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, šalys gyveno kartu kaip pora nuomojamame name, turėjo intymius santykius, ko rezultate ieškovė pastojo. Artimi šalių santykiai buvo žinomi kartu gyvenusiems nuomininkams. Atsakovui apie ieškovės nėštumą buvo žinoma, tačiau pablogėjus sveikatai ieškovė grįžo į Lietuvą. Teismas daro išvadą, kad tokių santykių su atsakovu išdavoje (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. N.. Lytinių santykių buvimą tarp šalių, artimą ir atvirą, aplinkiniams matomą šalių bendravimą iki ieškovės išvykimo į Lietuvą, teismas laiko pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės reikalavimo dėl tėvystės pripažinimo pagrįstumą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo sesuo M. J. ir motina R. A. aplankė ieškovę ligoninėje, gimus vaikui T. N.. Taip pat M. J. buvo išreiškusi norą mokėti vaikui išlaikymą už atsakovą (b. l. 36). Atsakovas, iš artimų giminaičių žinodamas apie vykstantį procesą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, todėl darytina prezumpcija, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų atsakovo šeimos narių parodymų matyti, kad jie sąmoningai slepia atsakovo faktinę gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui atsakovo motina nurodė, kad su sūnumi T. seniai nebendrauja, tačiau atsakovo brolis K. M. posėdžio metu nurodė, kad jis su broliu T. nebendrauja, tačiau su pastaruoju bendrauja mama. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. N. biologinis tėvas yra atsakovas T. M., todėl galima nustatyti atsakovo T. M. tėvystę vaikui (CK 3.294 straipsnis), ir tai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus žinoti savo tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsakovas T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintinas vaiko T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, nes augina vaiką iki trejų metų, gauna socialines išmokas, duomenų apie kitas ieškovės pajamas bei turtą byloje nėra (b. l. 85, 86). Nustatyta, kad ieškovė be atsakovo paramos augina vaiką, išlaiko ir juo rūpinasi, o atsakovas gera valia vaiko neišlaiko. Nors byloje nėra nustatyta, kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Ieškovė prašo priteisti mažesnį, nei pusė minimalios mėnesinės algos išlaikymą. Dėl to, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui T. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių ir darbingumą, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 28 d. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Tenkintinas ir reikalavimas nustatyti vaiko T. N. gyvenamąją vietą su ieškove, nes nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai. To reikalauja ir vaiko interesų apsauga, kadangi T. N. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista (b. l. 10-11, 41). Iš atsakovo valstybei priteistinas 95,00 Eur žyminis mokestis, 348,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 13,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Sprendimas išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas T. N. yra T. M. sūnus.

Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 28 d. iki vaiko T. N. pilnametystės.

Vaikui T. N. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę M. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove M. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,12 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 12 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 348,66 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.