Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, surašiusios administracinio teisės pažeidimą protokolą atstovei A. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiems P. S., E. G., M. S., V. S., J. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 17 d. išaiškėjo, kad G. D. nuosavybės teise valdomame 14,42 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr.. v., esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2007-09-20 panaudos sutartį naudodama visą žemės sklypą, vykdydama ūkinę veiklą, įrengė „elektrinį piemenį“ ir juo aptvėrė ne tik savo, bet ir gretimo besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr.. v., nuosavybės teise priklausančio P. S., M. S., V. S., J. S. ir E. G., 0,95 ha dalį ir aptvertoje teritorijoje ganė galvijus, šiais savo veiksmais G. D. savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, savo naudojamame žemės sklype vykdydama ūkinę veiklą pažeidė gretimo žemės sklypo savininkų teises ir įstatymų saugomus interesus ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau –ATPK) 45 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad jos „ elektrinis piemuo“ atitrauktas nuo kitų savininkų riboženklių, nuo ten, kur jų kuolai sukalti, per metrą. Jų riboženkliai pačių sukalti ir jos „elektrinis piemuo“ tikrai neįeina į kitų savininkų žemės sklypo ribas. Jos žemė ribojasi su S. ir V. žemėmis. Ją kaltina, kad pažeidė ribas su S., bet jų kuolai sukalti iš jų pusės ir komisija buvo. Ji turi 14 ha žemės ir gano karves savo ribose, tose, kur yra jos „ elektrinis piemuo“, ten jos ir ganosi. Kai į vietą atvyko žemės tarnybos specialistai, ji atvyko, taip pat kviestinis J. J. ir sakė, kad neina matuoti ir, kad neaiškios ribos nuo V. Riboženklius sukalė S. ir komisija 2008 metais. Konfliktai su jais tęsiasi metai iš metų. Žemę jai padovanojo pagal dovanojimo sutartį 2007 metų spalio mėnesį. Tuo laiku kuolai buvo sukalti. Po to 2008 metais buvo komisija ir jie vėl patys kalė kuolus, riboženklius. Ji pati riboženklių nejudino. Matuojant žemės sklypo ribas 2005 m. ji nedalyvavo. Dar ir dabar nėra atlikta geodezinių matavimų, jokių tikslumų nėra. Ribas žinojo, nes buvo įkalti kuolai. Reikia padaryti geodezinius matavimus, bet tam ji neturi lėšų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus įgaliota atstovė A. V. paaiškino, kad šių žemės sklypų naudojimas buvo tikrinamas ne vieną kartą. Patikrino sklypo ribą, kur yra „ elektrinis piemuo“, nes matėsi, kad aptvertas J. J. ir G. D.. 2013 metų birželio mėnesį buvo daromas patikrinimas, jį atliko ne jų specialistai. Yra raštas iš Nacionalinės žemės tarnybos, buvo kviesti ir S., G. D., J. J., Š., atvyko tik S., buvo atvykę du specialistai iš Vilniaus, bet G. D., Š., J. J. neatvyko. Buvo patikrinta pagal „elektrinio piemens“ vietą ir nustatė, kad yra užimta sklypo, ir pavedė patikrinti pakartotinai, ar tikrai „elektrinis piemuo“ yra S. žemėse. Liepos mėnesį 17 dieną ji atvyko ir tada atvyko G. D. su J. J., išreiškė nepasitenkinimą ir išvyko. Jie būtų parodę, kur turi būti riboženklis, o S. žemėje yra kuolų, bet jie neatitinka nei vieno žemės sklypo plano. Vienam nurodyta 16, kitam 17, dar kitam 24 arai ir tai jau yra labai žymūs atstumai. S. žemę valdo penki žmonės ir jie galėjo daryti kokius ženklinimus ir žymėjimus. 2013-07-17 ši situacija jau buvo aiški, nes prieš tai buvo tikrinta ne kartą. Tačiau G. D. ir J. J. nesutiko dalyvauti ir atliko be jų. Tada tvirtino, kad yra užimta dalis S. žemės, kad G. D. „elektrinis piemuo“ užima dalį S. žemės sklypo. Tada tikrino pakartotinai ir patvirtino, kad „ elektrinis piemuo“ užima dalį S. teritoriją. Teritorija aptverta ir ten ganosi galvijai, toje teritorijoje kur aptvertas „ elektrinis piemuo“. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl savavališko žemės užėmimo ir panaudojimo. G. D. atsisakė pasirašyti. Konfliktas dėl žemės sklypų tęsiasi jau seniai. Problemą galima buvo išspręsti, buvo siūloma kviesti amatininką, siekiant nustatyti žemės sklypų ribas. Matavimus organizuoja žemės sklypo savininkas. Jie negali organizuoti privačios žemės sklypo matavimų, tik gali pasiūlyti. Jie tokį pasiūlymą davė. Paskutinių patikrinimų metu 2012 ir 2013 metais kuolai buvo toje pačioje vietoje, nebuvo perkelti, bet kuolai neatitiko žemės sklypo ribos, jie nebuvo ant sklypo ribos pagal turimus planus. Kad G. D. „elektrinis piemuo“ įrengtas ne jos žemės sklype, nustatė pagal matavimo prietaisus. Visos ribos yra žemėlapyje, nesvarbu, kad geodeziniai matavimai neatlikti, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtos. Jie atliko matavimus pagal „elektrinio piemens“ ribą, palygino, nubrėžė ribą, kurios neatitiko

Į teismo posėdį iškviesti nukentėjusieji P. S., E. G., M. S., V. S., J. S. prieš duodant parodymus, atsisakė pasirašyti priesaiką, todėl nebuvo apklausti.

Iš bylos rašytinių duomenų seka, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus specialistai 2013-07-17 atliko žemės naudojimo patikrinimą, ar G. D., J. J. ir A. Š., naudodami nuosavybės teise turima žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikosi žemės sklypo ribų ir ar nesinaudoja gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio P. S., M. S., V. S., J. S. ir E. G., dalies. Nurodė duomenis apie tikrinamą objektą : unikalus Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio: plotas 14,42 ha, iš jo 12.68 ha ariamos žemės, 0.50 ha pievų ir natūralių ganyklų, 0.10 ha keliu, 0,40 ha užstatytos teritorijos, 0,04 ha vandens telkinių, 0,70 ha kitos žemės: matavimo tipas - žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus: žemės sklypo ribų linijų ilgiai (ne visu linijų) ir riboženkliai nurodyti Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte, parengtame 1992 m. balandžio 6 d. Valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inžinieriaus P. G. ir suderintame su būsimu žemės sklypo savininku P. J., bei žemės sklypo abrise (be datos), parengtame A. M. (pareigos nenurodytos); Žemės sklypo planas M 1:10 000, sklypo plotas 14.42 ha, parengtas 2007 m. spalio 1 d. UAB „Hidroprojektas“ Žemės reformos skyriaus (toliau - Planas); žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal Planą pažymėtos 2007 m. spalio 15 d.; naudojimosi pagrindas - nuosavybės teisė (Paveldėjimo teisės liudijimas, 1996-04-29, Nr. I- 2279, Dovanojimo sutartis, 2007-10-29, Nr. 8816);patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo pietinės ribos faktinę naudojimo vietovėje žymi nutiestas „elektrinis piemuo“, laikyta, kad žemės savininkai faktiškai naudojasi žeme, kurią yra aptvėrę „elektriniu piemeniu“; šalia „elektrinio piemens“ į žemės sklypo ( kadastro Nr.) pusę rasti įtvirtinti 3 gelžbetoniniai stulpeliai, žemės sklypo savininkų teigimu, riboženkliai; rastų stulpelių vieta neatitinka riboženklių vietos plane ir juridinių ribų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; stulpelis Nr.1 nutolęs 24,6 m nuo žemės sklypo ribos; stulpelis Nr.3( prie kelio) nutolęs 17,5 m nuo žemės sklypo ribos į gretimo žemės sklypo pusę ( schema pridedama), žemės savininkai, vykdydami ūkinę veiklą-įrengę „elektrinį piemenį“ ir juo aptvertoje teritorijoje ganydami galvijus, nesilaiko žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų savo žemės sklypo ribų ir yra savavališkai užėmę 0,95 ha gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės. Prieš patikrinimą žemės savininkai pareiškė, kad „elektrinį piemenį“ įrengė už 1 metro į savo sklypo pusę nuo matininko A. M. vietovėje pastatytų riboženklių ( b.l.4). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus žemės sklypo ( kadastro Nr. esančio (duomenys neskelbtini), 2013-07-17 schemoje nurodyta savavališkai užimtos žemės sklypo dalis ( b.l.8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus žemės sklypo ( kadastro Nr..), esančio (duomenys neskelbtini), 2013-07-17 nuotraukose užfiksuota “elektrinio piemens”, stulpelių padėtis žemės sklype ( b.l.9-10).

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas. ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, tačiau iš jos parodymų seka, kad konfliktai dėl užimamų žemės sklypų vyko jau seniai, kuolai, ribojantys vieną žemės sklypą nuo kito, buvo perkeliami, tačiau ji pripažino, kad reikalinga atlikti geodezinius, tikslesnius matavimus, tačiau dėl lėšų stygiaus to nedaro.Nacionalinės žemės tarnybos ne kartą buvo atvykę dėl gaunamų skundų tikrinti ir matuoti žemės sklypus, G. D. ne visuomet dalyvavo, elgėsi pasyviai, netikslino savo žemės sklypo ribų. Vadinasi, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė pasireiškė tuo, kad ji, žinodama, kad ginčai dėl žemės sklypų ribų tęsiasi, neatliko papildomo savo žemės sklypo matavimo, kaip tą siūlė žemėtvarkos specialistai, įrengė „elektrinį piemenį“ ir ganė savo gyvulius kito savininko žemės sklype. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuota teisingai, tačiau iš kaltinimo ( administracinio teisės pažeidimo protokolo) šalintini žodžiai „ kartu su J. J. ir A. Š.“, kadangi administracinė teisena nenumato bendrininkavimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. parodė, kad ji įrengė „elektrinį piemenį“ ir ganė gyvulius.

Kiti byloje gauti skundai netirtini, kadangi apylinkės teismas nagrinėja tik administracinio teisės pažeidimo bylą, kurios ribas nustato administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30 ² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Todėl atsižvelgiant į ATPK 30² str. 1 dalies reikalavimus, į pažeidimo pobūdį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Ypatingų aplinkybių byloje nėra, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nėra pagrindo.

Teisės pažeidimas paaiškėjo 2013-07-17, todėl nuobaudai skirti 6 mėnesiai nutarimo priėmimo dienai nėra praleisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1d., 30-32 str., 286-288 str., 302² – 302⁴ str., teisėja

nutaria:

G. D. pripažinti kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1000 ( vieno tūkstančio) litų administracine bauda ( baudą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, mokėjimo kvitus privalomai pristatant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.