Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Cituoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad Tarnyba yra saistoma ir kitų teisės aktų, numatančių bent minimalias prielaidas asmeniui kreiptis į teismą ir Tarnybai suteikiančių pagrindą suteikti valstybės lėšomis apmokamą teisinę pagalbą. Vieni iš dokumentų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti yra reikalavimą pagrindžiantys dokumentai.

Cituoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir Bankroto įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad teisės aktai nenumato Tarnybai jokių išimčių nevertinti asmens reikalavimo pagrįstumo tais atvejais, kai prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą tik apmokant bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra sudėtinė valstybės lėšomis apmokamos teisinės pagalbos dalis, kurios atlyginimui taikomi visi VGTPĮ kriterijai.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo buvo prašoma pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kad jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA (21000 Eur) ir yra suėję jų mokėjimo terminai. Pareiškėjo Tarnybos Kauno skyriui pateiktas pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįrodė, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA (21000 Eur) ir yra suėję jų mokėjimo terminai. Tokią aplinkybę taip pat pažymėjo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-5413-998/2023.

Mano, jog Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu bei 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis pagrįstai bei teisėtai Skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad Tarnybos Kauno skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04395 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 7, 51-52), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. 1. 21-23), kuriame nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga advokato paslaugoms apmokėti dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 24 d. bei 2023 m. birželio 5 d. raštais (b. l. 35-36, 45-47, 49-50) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA (21000 Eur) ir yra suėję jų mokėjimo terminai (pavyzdžiui, pažymą iš Lietuvos antstolių rūmų, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ir pan.) bei pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu pagrindu susidarė skoliniai įsipareigojimai.

Pareiškėjas, atsakydamas į nurodytus prašymus 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 31 d., (b. l. 37, 48) raštais nurodė, kad jam reikalinga antrinė teisinė pagalba apmokant bylinėjimosi išlaidas bankroto byloje, tačiau prašomų dokumentų nepateikė.

Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 3-6).

Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).

Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį, asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kartu su prašymu be dokumentų, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat turi pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktas), teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (VGTPĮ 4 straipsnio 2 punktas).

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas). Ši nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė, jog ši pagalba reikalinga advokato paslaugoms apmokėti dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Prie prašymo pareiškėjas pateikė 2023 m. gegužės 5 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (b. l. 26-33). 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu (b. l. 37) pareiškėjas pakartotinai pateikė minėtą pareiškimą bei paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. MC-580/2022/09 su R. P. advokato kontora dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad jam nereikalingas advokatas, jam reikalinga antrinė teisinė pagalba tik apmokant bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nustatytų pagrindų. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (21000 Eur).

Minėta, kad Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 24 d. bei 2023 m. birželio 5 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA (21000 Eur). Tačiau pareiškėjas, atsakydamas į nurodytus prašymus 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 31 d., pakartotinai nurodė savo reikalavimą, tačiau prašomų dokumentų nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su Tarnyba, teiktų prašomą informaciją, priešingai pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 8 d. skunde nurodo, jog Tarnybos Kauno skyriui pateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei teigia, kad Tarnyba prašo įrodymų, kurių nėra, kreditoriniai įrodymai bus patvirtinti teismo, pareiškimo priėmimo klausimas dar neišspręstas.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5413-998/2023 pareiškėjų D. S. ir M. S. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims nepašalinus nurodytų pareiškimo trūkumų nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 8 d..

Teismas vertina, kad Tarnyba, prašant pareiškėją pateikti papildomus duomenis, įrodančius, kad jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA (21000 Eur), siekė nustatyti pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą. Pareiškėjas prie 2023 m. gegužės 5 d. prašymo Tarnybai pareiškimo pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nurodytų įrodymų per nustatytą terminą nepateikė ir atsakydamas į Tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. bei 2023 m. gegužės 24 d. raštus.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybą su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Teismo vertinimu, Skundžiamu sprendimu VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimas yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, todėl iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo.

Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, todėl Ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.