Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. U. (G. U.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 156 str. 1 d. BK 181 str. 3 d.

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 156 str.1 d. BK 181 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. U. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam V. K. sukursčius, pagrobė svetimą mažametį vaiką bei prievartavo didelės vertės turtą, būtent:

kaltinamasis V. K. 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą prievartauti didelės vertės svetimą turtą, sukurstė kaltinamąjį G. U. pagrobti svetimą mažametį vaiką ir už jo paleidimą pareikalauti piniginės išpirkos. Kaltinamasis G. U. iki 2010 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju V. K., susitarė, kad jis pagrobs svetimą mažametį vaiką, kurį parsives į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo, pavartojant prievartą, tai yra laikant vaiką minėtame bute, iš jo artimųjų už paleidimą pareikalaus 350 000 litų piniginę išpirką. Vykdydamas išankstinį susitarimą su kaltinamuoju G. K., kaltinamasis G. U. 2010 m. vasario 2 d., apie 7 val. 35 min., pėsčiųjų take ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) mieste, pavartodamas fizinę prievartą – ranka suėmęs mažamečiam P. L., gim. (duomenys neskelbtini), už striukės apykaklės ir taip neleisdamas pastarajam ištrūkti, jį pagrobė, parsivedė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur su kaltinamuoju V. K. prievarta jį laikė. Tęsiant nusikalstamus veiksmus bei vykdant bendrą susitarimą su kaltinamuoju V. K., kaltinamasis G. U. 2010 m. vasario 2 d., apie 7 val. 55 min., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašė SMS žinutę su tekstu „Rosk išpirka 400 000 tukstan cu litu tavo vaj kas pasmania iki 6 vakaro“ į mažamečio P. L. motinos J. L. mobiliojo ryšio telefoną, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis G. U., veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju V. K., pagrobė svetimą mažametį vaiką P. L. ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš jo motinos perduoti didelės vertės turtą – 400 000 litų – už vaiko paleidimą.

Kaltinamasis G. U. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-02-02, apie 6 val., jis atsikėlė ir apie 7.30 val. išėjo iš namų. E. N. gatve prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pagrobė mažametį vaiką. 2009 m. prieš Naujuosius metus, tikslaus laiko neatsimena, jam reikėjo pinigų atiduoti skoloms, kurių turėjo virš 2000 Lt. Jo draugas V. K. jam didelės įtakos nedarė, tačiau mintys apie vaiko pagrobimą buvo V. K.. Jis jam atsakė, kad jeigu viskas išeis, pinigus jie pasidalys per pusę ir pasuks savo keliais. V. K. pas jį gyveno nuo 2010-01-20. Jie kartu nuomojosi butą. V. K. norėjo pradėti savo nuosavą verslą ir jam reikėjo pinigų, todėl jis jo mintį suprato, kaip juos galima gauti. Buvo daug būdų, kaip gauti pinigų. Vienas iš jų buvo atidaryti savo nuosavą įmonę, antras – pagrobti mažametį vaiką, o trečio neatsimena, ką buvo sugalvoję. Tai buvo V. K. mintys. Jis jam tuo metu nieko nepasakė. Vaiko pagrobimo metu V. K. buvo namuose. Tuo metu, kai pagrobė vaiką, jis gyveno kartu su juo. Jie aptarė veiksmus, kad jis paims vaiką, o jeigu jį suims, V. K. visą kaltę pasiims sau, o pinigus pasidalys per pusę. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo daroma įtaka, kad keistų parodymus, bet jis nusprendė to nedaryti.

Iš pradžių jis ketino pareikalauti už vaiką, kaip ir buvo sutarę, 350 000 Lt, tačiau vėliau jau pareikalavo 400000 Lt. Šią sumą jis sugalvojo pats.

Tą dieną buvo paskutinė galimybė pagrobti vaiką, nes baigėsi terminai, turėjo grąžinti skolas. Nuėjo pėsčiomis prie mokyklos, tai nuo jo namų apie 10 minučių kelio. Kai atėjo prie mokyklos, buvo apie 7.45 val., ir pamatė vaiką, kuris, jo manymu, buvo tinkamas pagrobimui. Jam atrodė, kad berniukui galėjo būti apie aštuoneri metai. Priėjęs apkabino jį kaire ranka ir pasakė, kad jo mama jam skolinga pinigų ir kol ji jų negrąžins, jis gyvens pas jį. Neatsimena, ką vaikas jam atsakė. Nepamena, ar jis priešinosi. Jį vedė ranka paėmęs už sprando.

Tuo metu jie gyveno 3 kambarių bute trise. G. D. – jo sugyventinė. Jis jai buvo sakęs prieš dvi dienas, kad pusseserė paprašė, kad jos vaikas pas jį pabūtų iki vakaro, o paskui ji ateis jo pasiimti. V. pasakė, kad pas juos yra svečias, kad pusseserė paprašė, kad pabūtų jos vaikas. J. V. nesakė, kad ėjo pagrobti vaiko.

Jis parsivedė vaiką namo, einant klausinėjo apie jo tėvus, klausė jų telefono numerio. Vaikas sakė, kad numerio nežino. Eidamas link jo namų, jis susitiko kažkokią mergaitę, kažką jai pasakė ir jie nuėjo į liftą, pakilo į jo kambarį. Vaikas nekalbėjo ir jis jo nekalbino. Atėjus pasakė, kad eitų į kambarį, nusirengtų, pasiūlė pavalgyti ir tuo metu jis jam davė savo mamos telefono numerį, kad paskambintų. Tai jis jo paprašė, kad jam duotų savo mamos telefono numerį. V. K. tuo metu miegojo, o kai atsikėlė, jam pasakė, kad jie turi svečių ir kad jo pusseserė paprašė, kad vaikas pabūtų iki vakaro pas juos. Apie 10 val. jis su V. K. nuėjo iki lombardo. V. K. užstatė savo mobiliojo ryšio telefoną. Jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto, grįžo namo, pavalgė ir paskui nuvažiavo į banką, kuriame jis sudarė sutartį, kad atsidarytų sąskaitą savo vardu. Pirmą kartą paskambino berniuko motinai, kai V. K. dar miegojo. Kai juos suėmė, V. K. sužinojo, kad vaikas yra pagrobtas. Visą tą dieną iki jų sulaikymo jis to nežinojo. Kol buvo namuose, kol neišėjo į lombardą, vaikas žiūrėjo televizorių, gėrė kavą, sėdėjo ramiai. Tuojau pat, kai grįžo namo, jis paskambino berniuko mamai. Ji jam paskambino po 8 valandos. K. jau tuo metu buvo atsikėlęs, jis negirdėjo, kai jis kalbėjo su mama. Paprašė už vaiką iš mamos išpirkos 400 000 Lt. Būtų pasidaliję pinigus per pusę. 200 000 Lt jam būtų paskolinęs, kad galėtų atidaryti nuosavą verslą, o kitus 200 000 Lt pasiėmęs sau, kad grąžintų skolas.

Paskui jie nuėjo pas V. K. draugę L. ir ten buvo, kol juos sulaikė. Buvo sulaikyti apie 16 val. Jis nesidomėjo, ar berniuku kas nors tuo metu rūpinosi, ar jis buvo pavalgęs. Jis pasitikėjo sugyventine. Nebijojo, kad vaikas pasakys ką nors sugyventinei. Ji galėjo įtarti, kad čia ne pusseserės vaikas. Jis buvo jai sakęs apie planuojamą tokį nusikaltimą kaip gauti pinigų. Ji žinojo, kad jis turi greitu laiku gauti paskolą iš pažįstamų. Su sugyventine gyvena nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Ji pažinojo tik jo mamą, o jis pažinojo visą jos giminę. Jis turėjo netikrą pusseserę, mano, kad jo sugyventinė tai žinojo. Ji iš tiesų turėjo berniuką, kuriam buvo 8 metai. Rinkdamasis vaiką, jis į tai atsižvelgė. Nesakė nei V. K., nei savo sugyventinei, kas iš tikrųjų vyksta. Jie galėjo suprasti, kas vyksta. Jis turėjo gauti pinigų iš bendrų pažįstamų, bet jų negavo, o jų jam reikėjo, todėl jie galėjo suprasti, kad jis pagrobė vaiką. Prieš Naujuosius metus buvo kalbėta apie vaiko pagrobimą, bet tuo ir baigėsi jų pokalbis. Jis buvo minėjęs, kad pagrobdamas vaiką gali gauti pinigų. Tiksliai neatsimena, ką jam sakė berniuko mama, bet žadėjo duoti pinigus. Ji turėjo atsiskaityti su juo per banką. Ji turėjo paskambinti vakare, pasakyti, kad turi pinigus, ir jis jai būtų pasakęs sąskaitos kodą ir numerį, į kurį ji būtų turėjusi juos pervesti. Su laiku viskas būtų paaiškėję, bet tuo metu apie tokius dalykus jis nepagalvojo. Prieš 18 val. ji turėjo paskambinti, bet nepaskambino.

Kaltinamasis paaiškino, kad V. K. norėjo prekiauti metalu ir tokiu būdu atsiskaityti jam, už tai, kad jis paskolintų jam pinigų, kuriuos turėjo gauti už vaiko pagrobimą. Jis pasirinko variantą pagrobti vaiką. Sumą sugalvojo taip pat jis. Galvojo jam duoti pusę pinigų, nes norėjo padėti, kad susitvarkytų gyvenimą. Jis eidavo ieškoti vaikų nuo sausio 20 dienos. Eidavo, žiūrėdavo, bandydavo, bet vis kažkas neišeidavo, kažkas sutrukdydavo. Pirmą kartą buvo nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, paskui prie mokyklos, esančios netoli namų. V. K. nesidomėjo, kaip jis bandė pagrobti vaiką, jis tik domėjosi, kaip jam sekasi su pinigais. Nesakė, kada tiksliai ir kokį vaiką parsives namo, bet kad kažkoks procesas vyksta, V. K. žinojo. Gal V. K. ir girdėjo, kaip jis kalbėjo su vaiko motina pirmą kartą. Tikriausiai, kad girdėjo, nes ir G. girdėjo. Antrą ar trečią kartą, kai ji jam paskambino, V. K. tikrai girdėjo, ką jis su ja kalbėjo. Ji jam paskambino ir klausė, kaip sekasi vaikui, kaip jo sveikata. Jis jai pasakė, kad vaikui viskas gerai, kad jam nieko neatsitiks, ir kai grąžins pinigus, jis jai atiduos vaiką. Tą pokalbį girdėjo V. K..

Kai buvo Šiauliuose, jam buvo daroma įtaka, kad prisiimtų kaltę sau, kad V. K. nieko nežinojo. Gavo raštelį, kuriame buvo prašoma pakeisti parodymus. Klaipėdoje taip pat prašė pakeisti parodymus.

Vasario mėnesio pabaigoje buvo žmogus iš Šiaulių, kuris atėjo į 32 kamerą, kur jis sėdėjo, ir vienas iš jų kameros gyventojų pasakė šiam, kas jis yra, už ką kaltinamas. Tada šis jo paklausė, ar jis pažįsta V. . Jis atsakė, kad labai gerai jį pažįsta. Tada tas žmogus pasakė, kad V. K. prašė jo, kad jis pakeistų parodymus ir prisiimtų kaltę sau. Paskui buvo išvežtas į Šiaulius, eidamas per patikrinimą buvo nurengtas ir tada visi pamatė, kad jis yra sumuštas, nusiuntė pas daktarą.

Jį sumušė A. , kad pakeistų parodymus. Tvirtina, kad V. K. girdėjo, kai jis kalbėjo su vaiko mama. Tikriausiai jis ir klausė, su kuo kalbasi, tiksliai nepamena. Tą pokalbį girdėjo ir sugyventinė, bet dabar tiksliai negali pasakyti. Jie nematė, ką jis rašė, nes kai rašė pirmą SMS žinutę, jie dar miegojo. Kad jis eina ieškoti pagrobimui vaiko, niekas nežinojo. V. K. girdėjo paskutinį pokalbį, kai jie ėjo pas L. . Jis girdėjo, kad „su vaiku viskas gerai, vaikas yra sveikas, kai bus pinigai surinkti, galėsite pasiimti savo vaiką“, nes buvo šalia jo. Kaltinamasis kalbėjo su vaiko motina.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus. Kai jį suėmė vasario 2 dieną, jis visą kaltę prisiėmė sau. Paskui buvo iškviestas pas tardytoją ir davė parodymus, kaip vaiką buvo pagrobęs.

Kaltinamojo parodymais teismas tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Jie labai painūs, prieštaringi. Tačiau jis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį kaip įtariamąjį, papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad pagrobti vaiką ir pareikalauti už jį išpirkos jam pasiūlė V. K.. Jis apie tai nesakė, nes jie buvo susitarę, kad jeigu kas nors atsitiks ne taip, kaip planuota – visą kaltę jis prisiims sau. Be to, jis dar ir prisibijojo V. K.. Maždaug sausio 17–20 dienomis jis su V. K. kalbėjosi keletą kartų apie vaiko pagrobimą ir išpirkos už jį pareikalavimą. V. K. patarė, kad geriau būtų, jei vaikas būtų mažametis, tada greičiau gautų išpirką. Jie susitarė, kad viską padarys jis, o gautus pinigus pasidalys pusiau. Buvo kalbama apie 350 000 Lt sumą. Maždaug nuo sausio 20 d. jis eidavo ieškoti tinkamo vaiko, tačiau jam nesisekė. Kai grįždavo, V. K. vis klausdavo, kaip jam sekėsi, o jis atsakydavo, kad neranda tinkamo vaiko. Kadangi reikėjo sumokėti už nuomojamą butą ir V. K. reikėjo pinigų, nes jis sakė, kad kažkam yra skolingas, tai su juo sutarė, kad skubiai reikia pagrobti vaiką. Kai jį parsivedė, nuėjo pas jį į kambarį ir pasakė, kad jie turi svečių. V. K. suprato, kad jie turi berniuką. Kai jam paskambino berniuko mama, pokalbį su ja V. K. tikrai girdėjo. Girdėjo ir apie reikalaujamą 400 000 Lt sumą. Be to, jis buvo V. K. pasakęs, kad vakare jo sąskaitoje bus tokia suma (t. 1, b. l. 139–140).

Teismas tiki šiais kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį jam paskambino G. U. ir paklausė, ar jis nenorėtų pas jį pagyventi. Jis atsakė, kad pagalvos, o paskui paskambino ir paklausė, kur turėtų ateiti. Jie susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. Nuėjo pas jį į namus, pasėdėjo, pasikalbėjo ir jis pas jį pasiliko miegoti. Atsikėlęs grįžo į kaimą, kur gyveno, pasiėmė daiktus ir persikraustė pas jį gyventi. Vasario 2 d. jis prabudo 7.55 val. ir išgirdo, kad bute kažkas vaikšto, duris darinėja. Išėjęs pamatė, kad sėdi G. U. ir šalia jo mažas berniukas. J. G. paklausė, kieno tas vaikas, o jis atsakė, kad pažįstama paprašė pažiūrėti vaiką, o ne pusseserė. Jis išėjo į balkoną parūkyti, o grįžęs pamatė, kad berniukas liūdnas, todėl pasiūlė jam pažiūrėti televizorių. Jis įsijungė televizorių.

Jis girdėjo, kad G. kažkam skambina. Sakė, kad mamai. O kam tikrai jis skambino, jis nežino. Jie išėjo į lombardą, į parduotuvę, paskui grįžo namo. Banke jie buvo vėliau. J. G. pasakė, kad važiuos pas L. , savo draugę, tada G. pasisiūlė važiuoti kartu, nes pakeliui užvažiuos į banką (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis paskambino L. ir jie kartu pas ją nuvažiavo. Pas ją juos sulaikė policijos pareigūnai apie 17 valandą.

Apie vaiko pagrobimą jie nekalbėjo. Jis jam sakė, kad nori pradėti savo verslą, norėjo važiuoti į Angliją užsidirbti. Jie daug kalbėjosi apie tai su G. . G. daug kalbėdavo, bet nieko nedarydavo. Apie vaiko pagrobimą jis jam niekada nekalbėjo, o jis apie tai jam nieko nesakė. Jo planai buvo kažkokį verslą pradėti, ir tai sakė G. . Jis nežino, kodėl G. sako, kad jis pasiūlė pagrobti vaiką. Niekada to nedarė. G. jam niekada to nesakė. Jis niekieno neprašė, kad pakalbėtų su juo, kad jis nekištų jo į tą reikalą. Kas jį sumušė, jis nežino. To žmogaus jis nepažįsta.

Jis daug kuo vertėsi. Pastaruoju metu norėjo supirkinėti ir perpardavinėti metalo laužą. Pinigų tam neturėjo. Gyveno prie tvarto namuke, pats jį pasistatė neoficialiai. Kad pradėtų savo verslą, jam būtų užtekę 50 000 ar 100 000 Lt. G. kalbėjo apie 350 000 Lt. Jis klausė, iš kur šis gaus tiek pinigų. G. sakė, kad mama parduos butą. Jis jam žadėjo paskolinti 120 000 Lt, o jis jam būtų atidavęs per 2 metus su procentais, kai būtų pradėjęs verslą.

Be kaltinamojo G. U. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir kaltinamojo V. K. neprisipažinimo jas padarius, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2010-02-02, apie 7 val. 30 min., jos sūnus išėjo į mokyklą. Jis visada eina per parkelį. Apie 8 val. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad ji susisiektų su savo sūnumi, nes kažkoks vyras jį nusivedė ir tai matė jos mergaitė. Ji pasakė, kad ji su juo negali susisiekti, nes draudžia jam neštis į mokyklą mobiliojo ryšio telefoną. Kai išlipo iš autobuso, pamatė, kad jos mobiliojo ryšio telefone yra SMS žinutė. Joje buvo parašyta, kad ji ruoštų 400 000 Lt išpirką iki 18 valandos vakaro, nes vaikas yra pas jį. Sūnus mintinai žinojo jos mobiliojo ryšio telefono numerį. Perskaičiusi SMS žinutę apie išpirką ji iš karto paskambino tuo numeriu, iš kurio gavo žinutę. Paklausė, kaip tai reikia suprasti. Su ja kalbėjo U. , jį vėliau atpažino iš balso. Po to ji paskambino į mokyklą įsitikinti, ar sūnaus tikrai nėra mokykloje. Kai sužinojo, kad nėra, iš karto paskambino į policiją ir paklausė, ką jai daryti. Susisiekus su policijos pareigūnais ji pasakė, kad važiuoja prie mokyklos, gal vaikas ten pasirodys, ir tada jie pasakė, kad prie mokyklos atvažiuos tyrėjas. Su juo ji nuvažiavo į poskyrį. Kai gavo antrą SMS žinutę, jau buvo policijoje. Ji parašė, kad renka pinigus, ir paklausė, kaip jos vaikas. Po to jai parašė žinutę, kad vaikui viskas gerai. Vėliau ji rašė žinutes, bet atsakymo negavo. Iš Žardininkų poskyrio jie nuvažiavo į Jūros g. 1 ir praktiškai visą dieną buvo ten tol, kol jai buvo pasakyta, kad galima pasiimti vaiką. Ji pati ten važiavo. Vaikas buvo bute. Buvo šiek tiek išsigandęs, sėdėjo ant fotelio ir nelabai suprato, kas vyksta. Tą vakarą, kai ji jį parsivedė namo, jis grįžęs stovėjo žiūrėjo į tą namą, nes pro jų langus jis matosi. Tą naktį gerai miegojo, o kitą jau blaškėsi. Jis iki dabar prisimena, kad kažkas buvo. Jie apie tai namie stengiasi nekalbėti ir jo neužgauti. Sveikatos problemų nebuvo, buvo pas psichologus, mokykloje jis buvo stebimas psichologų, mokslai nepablogėjo, jam buvo tik stresas, kad jis turės eiti į mokyklą ir pasakoti kitiems, kaip kas įvyko, nes po to jis dvi savaites nėjo į mokyklą. Šiuo metu, kadangi jie ta tema namie nekalba, kol kas jis ramus, o kaip bus toliau, ji nežino. Jis ką norėjo, pasakė pats, mama jo nieko neklausinėjo. Jis viską papasakojo psichologų, vaikų teisių apsaugos atstovų akivaizdoje. Sakė, kad jam buvo baisu, kai tie žmonės pasakė, jog jis kurį laiką turės pas juos pagyventi. Šie žodžiai jam buvo skaudžiausi. Jis buvo sugalvojęs iš ten pabėgti, prašėsi į lauką, bet jo niekas neišleido, nes buvo paaiškinta, kad kai grįš tie dėdės, tada jį išves į lauką. Tada jis žiūrėjo pro langą, ėjo piešti, televizorių žiūrėjo. Buvo sugalvojęs, kaip pabėgti, bet jam neišėjo. Ji palaiko savo civilinį ieškinį.

2010-02-08 ikiteisminio tyrimo teisėja A. S., dalyvaujant specialistei-psichologei, apklausė mažametį P. L.. Į specialistės klausimą, apie ką buvę bute du vyrai ir moteris kalbėjosi, atsakė, kad jis nežino, nes jie kalbėjosi rusų kalba, tik žino, kad mama buvo parašiusi žinutę, kad pinigai renkami. Jis tai žino, nes U. jam pasakė apie skolą, o paskui jis girdėjo, kaip jis sakė apie 400 000 Lt. Apie tuos pinigus jis sakė V. K. ir kambaryje buvusiai moteriai (t.1, b. l. 21–23). Apklausoje dalyvavo ir mažamečio mama. Ji teismo posėdžio metu parodė, kad su savo sūnumi apie tą įvykį nekalba, nes nenori jo skaudinti, todėl pastarasis negalėjo žinoti reikalaujamos pinigų sumos, jeigu nebūtų to girdėjęs. Tai paneigia kaltinamojo V. K. versiją, kad jis nieko nežinojo apie vaiko pagrobimą ir prie to neprisidėjo.

Liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, abu pažįsta vienodai, nė vienas nebuvo jos sugyventinis. V. K. su jos seserimi gyveno 9 metus. Jis yra tolimas jos giminaitis. Jeigu reikia pagalbos, jis visą laiką ateina ir padeda. G. ji matydavo retai. Žino, kad jis nuo vaikystės nėra labai sveikas žmogus. V. K. jai yra sakęs, kad pasiims paskolą ir atidarys gamyklą, metalą priiminės. Jie yra ankščiau kalbėję, kad G. U. pasiims paskolą. Ji netikėjo, kad G. U. gali pasiimti paskolą. V. K., jos nuomone, taip pat nelabai sveikas, panašūs jie abu, truputį atsilikę, abu fantazavo. Jau trejus metus jie apie tai kalbėjo. Ji nežinojo, kad jie gyvena vienam bute. Vasario 2 dieną jai paskambino V. K., paklausė, ar ji turi kavos ir ar jie gali ateiti. Atėję sakė, kad jau ketvirtadienį turės pinigų, atidarys firmą. Sakė, kad gaus paskolą. Ji tuo nepatikėjo. Būdami pas ją, jie sakė, kad turi susitikti su kažkokiu draugu, kažkam mėgino prisiskambinti, bet neišėjo. Abu turėjo telefonus. Planavo, kad važiuos pas kažkokį draugą, kad gaus pinigų. Ji neatkreipė dėmesio, ar jie rašė žinutes, tik bandė skambinti abu. Apie 16.30 val. atėjo pareigūnai. Ji iš karto nesuprato, dėl ko juos suėmė, pareigūnai jai nieko nepasakė. Vėliau atbėgusi pažįstama moteris pasakė, kad jie pagrobė vaiką.

Liudytoja J. L. parodė, kad kaltinamasis G. U. yra jos sūnus. Jai gydytojai draudė jį gimdyti ir ji pagimdė jį nesveiką. V. K. visada persekiojo jos sūnų, darė jam blogą įtaką.

Liudytojas J. B. parodė, kad V. K. pažįsta apie 10 metų, o G. U. pažįsta tik iš matymo. Dirbo su V. K. statybose. Jis norėjo atidaryti savo firmą, supirkinėti spalvotą metalą. Jis suprato, kad atidaryti tokią firmą reikia daug pinigų, tačiau V. K. jam sakė, kad turi draugą, kuris gali jam paskolinti nemažą sumą. Nedažnai apie tai kalbėdavo, tačiau kartais pasakodavo. Prieš įvykį jis pradėjo apie tai kalbėti maždaug prieš dvi savaites. Jis buvo pas kaimyną prieš jo sulaikymą. Skambino V. K. prieš porą dienų, jis buvo pas jį atėjęs, sakė, kad nueis su draugu iki banko, kad gaus pinigus ir paskolins jam. Paskambino vasario 2 dieną ir pasakė, kad po pietų eis į banką ir paims pinigus. Paskui jam paskambino pažįstama moteris, kad pažiūrėtų televizorių ir pamatytų, kaip sulaikė V. K.. Tą pačią dieną jis jam sakė, kad nueis su savo pažįstamu draugu į banką ir paskolins jam nemažą sumą pinigų. Daugiau nieko nesakė.

Pokalbis apie pinigus prasidėjo tada, kai V. K. jam pasakė, kad nori atidaryti firmą. Tada jis V. K. pasakė, kad gali paskolinti 300–500 Lt. Jis sakė, kad nereikia, jog pats turės pinigų. Įvykio dieną jis jam paskambino be konkretaus reikalo, jis dažnai pas jį ateidavo. Jis pats jam pasigyrė, kad vakare gaus pinigų. Jis pagalvojo, kad keista, jog kažkas jam gali skolinti tokius pinigus, nes jis niekur nedirbo. Šiaip elgesys jo nebuvo keistas, bendraudavo normaliai, išgerdavo retai. Sakė jam, kad kažkoks draugas jam turi pervesti apie 50 000 Lt, tikslios sumos nepasakė.

Liudytojas A. E. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, matė juos per televizorių. Jis įkalinimo vietoje gavo laiškelį nuo V. K. draugo, kad kai jis važiuos į (duomenys neskelbtini), pasakytų, jog G. pakeistų parodymus ir nekištų jo į bylą. G. turėjo pakeisti parodymus, kad dalyvavo visur vienas, ir nekišti kito į bylą. Jis turėjo jam tai pasakyti, buvo jį susitikęs, bet nieko jam nesakė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir pripažino, kad sakė G. U., jog šis turi pakeisti parodymus ir visą kaltę pasiimti sau, o V. K. nekišti. G. U. jis tikrai spyrė, nes jis pagrobė vaiką.

Liudytoja N. Š. parodė, kad jos duktė prieš 8.00 val. paskambino jai ir pranešė, kad ponios J. L. vaikas buvo nusivestas nuo mokyklos. Vedėsi jį vyras. Dukrai apie tai pasakė jos klasės draugė M. . Ji pamačiusi pasakė jos dukteriai, o ši, žinodama, kad jos draugės, pasakė jai ir ji paskambino J. . Pasakė, kad berniuką vedėsi už kaklo pasiėmęs storas, stambus, mažo ūgio žmogus į priešingą pusę, nei yra mokykla. Tai buvo šių metų vasario pradžioje, tikslios datos dabar nepamena.

Liudytoja G. D. parodė, kad su G. U. gyvena dvejus metus. Jis yra geras žmogus, dažnai negerdavo nei jis, nei ji. Nuo 2010-01-15 jie apsigyveno (duomenys neskelbtini). Draugas V. K. tik užėjo pas juos tą rytą vasario 2 dieną. Jis pas juos negyveno. G. U. nebendravo su V. K., kiek žino, jis buvo jo draugas, nes jai taip pastarąjį pristatė, kai jis atėjo. Kai jis atėjo, jie kalbėjosi. V. K. pažadėjo G. U. surasti darbą ir jie išėjo. Pasakė, kad eina ieškoti darbo. Tai buvo apie 10.00 val. Jie nebegrįžo, jai pasakė, kad nueis į banką pasiimti pinigų ir liepė išvirti pietus. Ji išvirė valgyti, bet daugiau jų nebematė. Vėliau sužinojo, kad G. U. pagrobė vaiką. Vaiko pas save bute ji nematė. Jokio vaiko pas ją nebuvo. Ji to neatsimena. Pas ją buvo atėję tik žurnalistai, vaiko nebuvo. Kodėl buvo suimta, nežino.

Teismas netiki šios liudytojos parodymais ir vertina kaip siekimą palengvinti kaltinamojo padėtį ir baimę būti apkaltintai pačiai. Šie jos parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina nei patys kaltinamieji. Vaikas buvo surastas bute. Jame buvo liudytoja. Jos parodymai akivaizdžiai prieštarauja tikrovei, todėl ji teigia, kad serga ir nieko neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2010 metų sausio 15 d. kartu su G. U. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po to pas juos apsigyveno G. draugas V. K.. 2010-02-02, apie 7.00 val., G. išėjo iš namų, o V. išėjo truputį vėliau. Apie 9.30 val. ją pažadino sugyventinis G. , kuris liepė keltis bei pasakė, kad turi svečių. Jai paklausius, kokių svečių, G. atsakė, jog V. parsivedė vaiką. Atsikėlusi ir nuėjusi į kambarį, ten pamatė G. , V. ir nepažįstamą vaiką. Jai pasiteiravus, iš kur tas berniukas, V. pasakė, kad to berniuko motina paprašė, kad berniukas pabūtų iki vakaro su juo. Tiksliai nepamena, kuris – ar G. , ar V. – jai po to pasakė, kad vaikas pasiliks bute iki vakaro, kol jo ateis pasiimti mama. S. G. į mobiliojo ryšio telefoną atėjus žinutei iš banko, pasakė, kad eina į centrinį „Snoro“ banką ir sugrįš už poros valandų. apie 12 val. 30 min. kartu su G. išėjo ir V. . Ji su vaiku pasiliko bute. Vaikas prašėsi, kad ji išleistų į lauką pasivaikščioti, bet ji neleido bijodama, kad jis kur nors nepradingtų. Vakare apie 17 val. į butą atėjo policijos pareigūnai ir vaiką pasiėmė (t. 1, b. l. 68–69).

Liudytoja J. A. parodė, kad pažįsta G. U.. Internete davė skelbimą, kad išnuomoja butą, nes jai buvo sunku išlaikyti trijų kambarių butą. Jis paskambino ir jie susitiko. Žadėjo ilgai gyventi tame bute kartu su moterimi, o ji norėjo tą butą išlaikyti. Jie minėjo, kad su jais kartu gyvens draugas, kuris yra tolimųjų reisų vairuotojas. Ji buvo nuėjusi į butą, vieną kartą matė ir V. K.. Kai paskambindavo, nes reikėjo, kad sumokėtų už butą, jie atsakydavo, kad vėliau sumokės, kai tik gaus pinigų. Paskutinį kartą gavo SMS žinutę, kurioje buvo parašyta, kad „kitą dieną gausim pinigėlių“. Paskui jai paskambino G. mama ir pasakė, kad varytų juos lauk, nes jie sergantys žmonės. Kitą dieną ji nuėjo į butą, ten rado pilna korespondentų po to įvykio. Žinutę gavo prieš dieną iki įvykio. Kai motina paskambino, ji nieko nesakė apie pagrobtą vaiką, tik sakė, kad varytų juos lauk, nes jie neturi pinigų, meluoja.

Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad vaiko pagrobimas buvo suplanuotas. Iš vakaro parašyta SMS žinutė, kad rytoj bus pinigai – tai patvirtina.

Iš 2010-02-03 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad P. L. atpažino G. U. kaip asmenį, kuris sugriebęs jam už striukės, ties kaklu, parsivedė jį į butą daugiaaukščiame name (t. 1, b. l. 24–29).

Iš 2010-02-03 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad P. L. atpažino V. K. kaip asmenį, buvusį tame bute, į kurį jis buvo atvestas (t. 1, b. l. 30–35).

Iš 2010-04-23 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad A. E. atpažino G. U. kaip asmenį, kuriam Klaipėdos policijos areštinės 32 kameroje pasakė, kad pakeistų byloje parodymus dėl V. ir viską „imtųsi tik ant savęs“ (t. 1, b. l. 114–119).

Iš 2010-04-23 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad G. U. atpažino A. E. kaip vaikiną, kuris Klaipėdos policijos areštinės 32 kameroje pasakė pakeisti byloje parodymus dėl V. ir viską „imtis tik ant savęs“ (t. 1, b. l. 147–152).

Iš 2010-02-02 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame rastas P. L. (t. 1, b. l. 6–11).

Iš 2010-02-05 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas J. L. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG DUOS, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame telefone rastos iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) gautos žinutės, kuriose reikalaujama pinigų už vaiko paleidimą (t. 1, b. l. 40–54).

Iš 2010-02-08 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pas G. U. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 1200, IMEI (duomenys neskelbtini) su PILDYK SIM kortele abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame telefone rastos į mobiliojo ryšio telefono abonentinius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstos žinutės, kuriose reikalaujama pinigų už vaiko paleidimą (t. 1, b. l. 153–182).

Iš 2010-02-10 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti pas G. U. asmens kratos metu rasti ir paimti dokumentai, susiję su telefono užstatymu, mokėjimo kortelės gavimu ir sutikimu atlikti debeto pervedimus (t. 1, b. l. 183–186).

Iš 2010-02-10 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš G. G. paimti dokumentai, susiję su G. U. paimtais kreditais ir jų mokėjimais (t. 1, b. l. 78–90).

Iš 2010-03-23 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pas V. K. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6070, IMEI (duomenys neskelbtini) su PILDYK TELE2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), PILDYK TELE2 SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio atmintyje tarp kitų įrašytų vardų ir telefono numerių, priimtų skambučių yra: „Gena Uz (duomenys neskelbtini)“, „J. B. (duomenys neskelbtini)“, „Lida“ (rusiškom raidėm) (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 73–88).

Iš 2010-04-01 pažymos ir pridėtos telekomunikacinių įvykių išklotinės nustatyta, kad yra užfiksuoti J. B. mobiliojo ryšio telefono, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktai su G. U. mobiliojo ryšio telefonu, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. K. mobiliojo ryšio telefono abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 103–108).

Iš 2010-02-10 pažymos ir pridėtos telekomunikacinių įvykių išklotinės nustatyta, kad 2010-02-02 yra užfiksuoti mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. U., kontaktai, su mobiliojo ryšio telefono abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi J. L., su mobiliojo ryšio telefonu abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. A., su mobiliojo ryšio telefonu abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. B. (t. l, b. l. 125–128).

Ekspertas D. Tamašauskas paaiškino, kad jis tikrai nenustatė G. U. švelnesnės diagnozės. Iki 1997 metų, kai buvo priimta tarptautinė ligų klasifikacija, įgimta silpnaprotystė, pradedanti vystytis vaikystėje, paauglystėje, anksčiau buvo vadinama poligofrenija. Vėliau ši diagnozė buvo pakeista ir vadinama protiniu atsilikimu. Jeigu anksčiau buvo nustatoma poligofrenija, tai dabar – lengvas protinis atsilikimas. Pagrindinis kriterijus, nustatant įgimtą silpnaprotystę, yra intelekto išsivystymo lygis. Nuo 1997 metų asmenims iki 18 metų neberašoma protinis atsilikimas, o nustatoma raidos ir psichikos sutrikimai paauglystėje ir vaikystėje. Suėjus pilnametystei nustatomas protinis atsilikimas. Ekspertizės metu buvo atliktas psichologinis tyrimas ir nustatytas pagal Vekslerio metodiką intelekto išsivystymas, kuris atitiko ribinį intelekto išsivystymą ir neatitiko protinio atsilikimo požymių. Esant lengvam protiniam atsilikimui ir labai geram auklėjimui, lengvas protinis atsilikimas yra lengvesnis negu organinis asmenybės sutrikimas. Šiuo atveju yra organinis asmenybės sutrikimas ir taip pat priklausomybė alkoholiui. Ta priklausomybė alkoholiui ir galėjo paveikti ligos eigą. Psichikos sutrikimai, pasireiškiantys esant organiniam asmenybės sutrikimui, išryškėja, kai yra ilgalaikis alkoholio toksinis poveikis. Alkoholis toksiškai veikia smegenis ir gilėja organinio asmenybės sutrikimo požymiai. G. U. suvokė, ką daro.

Iš 2011 m. sausio 5–26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad atlikus stacionarinę G. U. ekspertizę buvo padarytos tokios išvados: G. U. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. U. jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Tiriamasis yra pakankamai kritiškas nusikaltimui, situacijai, orientuojasi konkrečiose gyvenimiškose situacijose. Pasakodamas apie įvykį jis nurodė, kad pagrobti vaiką ir pareikalauti už jį išpirką sugalvojo su draugu, vartodami alkoholinius gėrimus.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę.

Nors kaltinamasis V. K. savo kaltę neigia, tačiau, kad G. U. ir V. K. veikė bendrininkų grupe, patvirtina, ne tik G. U. savo parodymais, bet ir kiti įrodymai, esantys byloje. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, V. K. teigė, jog apie tai, kad vaikas pagrobtas, jis suprato tik tada, kai pamatė vaiką namuose ir išgirdo apie 400 000 Lt, po to išsigando. Tačiau V. K. veiksmai rodo ką kita. Po vaiko pagrobimo jis su G. U. nuvyko į lombardą, kur užstatė telefoną, po to kartu su juo važiavo į banką, kur G. U. savo vardu atsidarė sąskaitą, pas B. į namus, kur V. K. pasakė, kad G. U. netrukus gaus didelę paskolą. Tai, kad V. K. ketino gauti didelę pinigų sumą, patvirtino ir liudytojas J. B., kuris tą pačią dieną telefonu kalbėjosi su V. K., o pastarasis jam pasakė, kad netruks gaus didelę pinigų sumą. Kaip teigia minėti liudytojai, jie nepatikėjo, kad G. U. ir V. K. gali gauti didelę pinigų sumą. Ir tai normalu, nes jie seniai nedirbo, kitų oficialių pajamų, išskyrus pašalpas, neturėjo. Tokie liudytojų B. ir J. B. parodymai įrodo, kad V. K. sukurstė G. U., veikė bendrai su juo ir tikėjosi gauti didelę pinigų sumą iš nusikalstamos veikos. Apie pinigų gavimą liudytojams V. K. užsiminė jau po to, kai vaikas buvo pagrobtas ir iš nuketėjusiosios buvo pareikalauta piniginė išpirka.

Be to, nukentėjusysis P. L. parodė, kad tuo metu, kai buvo su nepažįstamais asmenimis bute, jis verkė, o G. U. jį ramino. Todėl akivaizdu, kad V. K. žinojo, jog vaikas pagrobtas.

Be to, remiantis G. U. parodymais, sukurstydamas daryti nusikaltimą V. K. teigė, jog, jeigu juos pagaus, pasiimtų visą kaltę sau, motyvuodamas tuo, jog jam, kaip psichikos negalią turinčiam asmeniui, nieko nebus. Tačiau, G. U. davus parodymus apie nusikaltimo kurstytoją, V. K. suorganizavo, kad G. U. įkalinimo įstaigoje būtų daroma įtaka, jog jis visą kaltę pasiimtų sau. Tai patvirtina liudytojas A. E..

Įvertinus kaltinamojo G. U. asmenybę ir psichinės sveikatos būklę, akivaizdu, kad kaltinamasis V. K. juo pasinaudojo ir sukurstė pagrobti mažametį vaiką, už kurį būtų galima pareikalauti išpirkos ir tokiu būdu praturtėti. Jis pats stengėsi laikytis nuošalyje, o juos sulaikius vėl bandė daryti įtaką, kad G. U. jo neišduotų. K. tuo metu gyveno pas G. U.. Jis jam darė įtaką, žinojo jo visus veiksmus. Suvokė, kad sakydamas apie galimybę užsidirbti pinigų pagrobus mažametį vaiką ir pareikalavus už jį išpirkos, kursto G. U. daryti nusikalstamas veikas.

Kadangi kaltinamieji G. U. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, V. K. sukursčius, pagrobė svetimą mažametį vaiką bei prievartavo didelės vertės turtą, kaltinamojo G. U. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 156 str.1 d. BK 181 str. 3 d., o kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 24 str. 5 d. BK 156 str. 1 d. ir BK 181 str. 3 d. Kaltinamajame akte padaryta techninė klaida, nenurodant, kad V. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos ir pagal BK 24 str. 5 d., todėl ši klaida taisytina, nes pačiame kaltinime ši aplinkybė nurodyta, ir tai nepažeidė kaltinamojo teisės į gynybą, nes jis žinojo, kuo yra kaltinamas.

Vaiko pagrobimo nusikaltimo objektas – vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais atstovais, teisė augti šeimoje, vaiko teisė – šiuo atveju vaiko laisvė – buvo suvaržyta ir jis per prievartą buvo laikomas atskirtas nuo savo tėvų.

Nukentėjusysis buvo mažametis, neturintis 14 metų amžiaus.

Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė pagrobimu – atviru mažamečio vaiko paėmimu savo žinion, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra parinktoje vietoje. Aptariamuoju atveju mažametis buvo atvirai paimtas kaltinamųjų žinion ir laikomas jų gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju vaikas buvo paimtas ir laikomas kaltinamųjų nuožiūra prieš tėvų valią ir be jų žinios. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai mažametis yra paimtas ir kaltininkai turi realią galimybę juo disponuoti. Todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko tokiomis aplinkybėmis paimtas vaikas laikomas jų žinioje.

Vaiko pagrobimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltinamieji suvokė, kad pagrobė mažametį, ir to norėjo. Jų tikslas buvo materialinės naudos gavimas.

Prievartavimas didelės vertės turto pasireiškė reikalavimu sumokėti išpirką už mažametį vaiką, kurį jie buvo pagrobę.

LR BK 190 str. nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (32 500 Lt). Šiuo atveju iš nuketėjusiosios buvo pareikalauta 400 000 Lt. Netgi, jeigu reikalaujamą sumą – 400 000 Lt, kurios pareikalavo G. U., būtų galima laikyti vykdytojo ekscesu, tai kvalifikacijos nekeičia, nes jis teigė, kad buvo sutarta pareikalauti 350 000 Lt. Ir teismas neturi pagrindo juo netikėti.

Kaltinamojo G. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji pareiškė 30 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji dėl sūnaus pagrobimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėja daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltinamieji G. U. ir V. K. neturi turto ar pajamų, ir nors yra dar jauno amžiaus, tačiau neturi realios galimybės atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. U. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai. G. U. anksčiau neteistas, charakterizuojamas blogai. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis atsiprašė nukentėjusiosios. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 156 str. 1 d. ir BK 181 str. 3 d. sankcijose numatytiems vidurkiams.

Skiriant bausmes kaltinamajam V. K. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai. V. K. anksčiau neteistas, charakterizuojamas blogai. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis buvo nusikalstamų veikų padarymo kurstytojas. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu numatytos BK 156 str. 1 d. ir BK 181 str. 3 d. sankcijų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 181 str. 3 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 156 str. 1 d. – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2010-02-02 į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

pagal BK 24 str. 5 d. 181 str. 3 d. – 4 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 24 str. 5 d. 156 str. 1 d. – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2010-02-02 į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš G. U. ir V. K. solidariai J. L. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.