Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies..

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atsakovas išlaikymą vaikui teikia tačiau nesutinka jo padidinti ieškovės prašomai 300 eurų sumai dėl ko dėl išlaikymo sprendimą turi priimti teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti būtina skirti 600 eurų per mėnesį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo bylose, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, kuri 2023 metais yra 840 eurų.

Ieškovė, remdamasi visuotinai žinomais ir įrodinėjimo nereikalingais faktais, kad nuo 2020 metų dėl padidėjusios infliacijos padidėjo maisto, drabužių kainos, būsto išlaikymo kaštai, išlaikymo sumą prašo padidinti iki 300 eurų. Tokiu atveju abiejų tėvų skiriamas išlaikymas vaikui sudarytų 600 eurų, kuri nesiekia šiuo metu valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio. Neginčijama, kad vaikui augant auga ir jo poreikiai, tačiau sprendžiant dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo būtina įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse

Atsakovas į bylą pateikė duomenis iš kurių matyti, kad po teismo sprendimo priėmimo (2020-10-15) iš esmės pasikeitė jo padėtis, nes nuo 2021-11-12 Belgijoje pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ir nors šis faktas neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo skyrimo savo vaikui, tačiau pripažintina, kad atsakovo galimybės turėti pajamų, esant jam izoliuotam nuo visuomenės, smarkiai ribotos. Atsakovas taip pat turi ir kitą išlaikytinį , gimusį 2020-06-25, kuriam moka kas mėnesį po 150 eurų.

Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Nustatyta, kad ieškovės vienintelis pajamų šaltinis nuo 2022-09-27 iki 2022-11-01, gauta mokymosi stipendija 796 eurai. Kitų pajamų iki 2023-03-17 įsidarbino Viešoje įstaigoje Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre, neturėjo. Ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Iš to, kad ieškovė per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokėsi naujos profesijos, baigusi mokslą tuoj pat įsidarbino, rodo jos pastangas gauti pajamų pragyvenimui sau ir savo dukrai. Tuo tarpu atsakovo elgesys, dėl ko jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Belgijoje, duomenys apie jo įsiskolinimus kreditoriams Belgijoje, rodo priešingą ieškovei elgesį. Atsakovas savo apsisprendimu eliminavo galimybę dirbti, užsidirbti ir taip prisidėti prie dukros išlaikymo, nors tokią galimybę dėl savo amžiaus, net ir dirbant aukštesnės kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, turėjo.

Tokia tėvų turinčių pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką padėtis, kada ieškovė dėjo protingas pastangas įgyti naują profesiją, įsidarbino, o atsakovas dėl savo kaltų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neteko laisvės, vertintina kaip atsakovo tyčia sukurta. Dėl to, įvertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaiko teises ir interesus ir laikydamasis jo teisių apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), mano, kad išlaikymo dydis turi būti didinamas.

Atsakovas pateikė savo banko išrašą iš kurio matyti, kad 2022 m. vaiko išlaikymui sumokėjo viso 2040 eurus, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro po 170 eurų. 2021 m. sumokėjo 3096 eurus, t. y. vidutiniškai per mėnesį po 258 eurus, 2020 m. vaiko išlaikymui skyrė 4234,5 eurus, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro po 352 eurus. Pažymėti ir tai, kad atsakovas be išlaikymui skiriamų lėšų dukrai per ieškovę siųsdavo ir papildomų lėšų.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus, todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas privalėjo pateikti visus duomenis apie savo pajamas, turtinę padėtį, juo lab, kad byloje atstovaujamas kvalifikuoto teisininko (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 straipsnis).

Akivaizdu, kad tuo metu, kai ieškovė neturėjo pakankamai pajamų, atsakovas turėjo galimybę teikti išlaikymą ir jį teikė, nenutraukė išlaikymo teikimo ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, dėl to abejotina, kad atsakovas nors ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmė neturį pajamų.

Teismui turint pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, visos abejonės vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikytina, kad atsakovo padėtis leidžia padidinti vaikui skiriamą išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą ir perspektyviai galimą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Visgi, pripažįstant, kad laikinai, iki atliks laisvės atėmimo bausmę, atsakovo galimybės užsidirbti yra ribotos, įvertinant kad remiantis Išmokų vaikui įstatymu ieškovė gauna 82,80 eurų, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad susiklosčiusioje situacijoje prašomas išlaikymo vaikui dydis gali būti mažinamas.

Įvertinus vaiko amžių (4 metai ), atsakovui turint dar vieną išlaikytinį, jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į atsakovo jauną amžių, teismo manymu, atsakovas turi teikti savo vaikui išlaikyti po 170 eurų per mėnesį, minimaliems vaiko poreikiams, kurių nereikia įrodinėti, patenkinti. Tokia atsakovo skiriama suma, kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, užtikrins minimalų šalių vaiko poreikių patenkinimą. Teismo vertinimu, 170 eurų kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ( CPK 83 straipsnio 1dalies 3punktas), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje žyminiam mokesčiui paskaičiuoti taikytina CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 80 straipsnio 7 dalies taisyklės, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 45,75 eurai (170 x 12 = 2040 : 3 proc. = 61-25 proc. = 45,75).

Pašto išlaidos sudaro 6,64 eurų, kurios valstybės naudai vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2020-10-15 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties 5 punktą, dalyje dėl išlaikymo dydžio dukrai P. K., pakeisti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pavedant išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkyti T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Į valstybės pajamas priteisti iš A. K. 45,75 eurus žyminio mokesčio ir 6,64 eurus pašto išlaidų. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.